Nėra norinčiųjų arba viskas skęsta teismuose: be vadovų – 25 įstaigos, yra vietų, kur jų nerandama nuo 2018-ųjų

Kandidatai neatitinka reikalavimų arba jų visai neatsiranda, įstaigas ketinama reorganizuoti, konkursų rezultatai apskųsti teismui – tokios priežastys, anot ministerijų, lėmė, kad 25 joms pavaldžios įstaigos neturi nuolatinių vadovų. Valdantieji tikisi, jog situaciją gerins valstybės tarnybos reforma, nors opozicija teigia – vadovams sąlygos gal ir gerės, bet ilgainiui gali nelikti kolektyvų, kuriems jie vadovautų.

Pirmą kartą į tai, kiek ministerijoms pavaldžių įstaigų neturi nuolatinių vadovų, portalas LRT.lt pažvelgė praėjusių metų vasarį. Tuomet suskaičiavome, kad įstaigų, kurių vairą laiko laikinieji vadovai, yra 35.

Praėjus pusantrų metų matyti, kad nuolatinių vadovų neturinčių įstaigų skaičius sumažėjo – 2023-iųjų rugpjūtį laikinieji vadovai vadovavo 26 ministerijoms pavaldžioms įstaigoms.

Nors šis skaičius ir mažesnis, surinkta informacija rodo, kad kai kurios įstaigos, nuolatinių vadovų neturėjusios 2022-ųjų vasarį, jų neturi ir dabar. Be to, yra įstaigų, kurioms laikinasis vadovas vadovauja dar nuo 2018-ųjų, o konkursas vadovo vietai užimti pastarąjį kartą skelbtas 2021-aisiais.

Vadovo neturi penkerius metus

Portalas LRT.lt visų 14-os ministerijų paklausė, kiek joms pavaldžių įstaigų ir įmonių neturi nuolatinių vadovų. Trys iš jų nurodė, jog visos joms pavaldžios įstaigos turi nuolatinius vadovus, o Užsienio reikalų ministerija priminė neturinti jai pavaldžių įstaigų.

Daugiausia įstaigų ir įmonių, dirbančių be nuolatinių vadovų, yra pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijoms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) iš viso turi 44 jai pavaldžias įstaigas, o nuolatinio vadovo neturi Didvyžių socialinės globos namai, Lavėnų socialinės globos namai, Utenos socialinės globos namai, taip pat globos namai „Užuovėja“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Tiesa, yra paskelbtas konkursas pastarosios įstaigos vadovo pareigoms užimti, jis turėtų įvykti paskutinėmis rugpjūčio dienomis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pavaldžios yra 124 įstaigos, iš jų penkiose taip pat šiuo metu nėra nuolatinių vadovų: Nacionaliniame vėžio institute, „Diemedžio“ ugdymo centre, Zarasų profesinėje mokykloje, Šiaulių technologijų mokymo centre ir Kalesninkų Mykolo Rudzio pagrindinėje mokykloje sprendžiasi nuolatinių vadovų klausimas.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) yra pavaldžios 37 įstaigos, o nuolatinio vadovo neturi Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, Radiacinės saugos centras (RSC), Valstybinė teismo psichiatrijos taryba (VTPT), Lietuvos medicinos biblioteka (LMB) bei, kaip ir ŠMSM, Nacionalinis vėžio institutas (NVI).

Be to, kaip rodo portalo LRT.lt surinkta informacija, būtent SAM pavaldžios įstaigos yra tos, kurios nuolatinių vadovų neturi ilgiausiai.

Pavyzdžiui, Radiacinės saugos centras nuolatinio vadovo neturi nuo 2018-ųjų sausio 1-osios. Kaip nurodė SAM, konkursas šios įstaigos vadovo vietai užimti buvo skelbtas 2021-aisiais. Konkursas tuomet įvyko, laimėtojas nebuvo pasirinktas.

Nuo 2018-ųjų birželio nuolatinio vadovo neturi ir VTPT, nuo 2019-ųjų kovo – NVI, o nuo 2021-ųjų lapkričio laikinasis vadovas laiko ir Žalgirio klinikos vairą.

„Sveikatos apsaugos ministerija vykdo konkursus pagal numatytą konkursų grafiką. Artimiausiu metu, rugsėjo–spalio mėnesiais, planuojama organizuoti RSC, VTPT ir LMB vadovų konkursus“, – komentare portalui LRT.lt nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.

Nėra kandidatų, konkursai apskųsti teismams

Priežastis, dėl kurių kai kurios įstaigos vis dar dirba turėdamos laikinuosius vadovus, ministerijos vardijo labai panašias. „Dažniausia priežastis: pretendentai nesurenka reikiamo balų skaičiaus, todėl skelbiami pakartotiniai konkursai“, – komentavo ŠMSM.

Su laikinaisiais vadovais rugpjūtį dirbo dvi Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos – Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC) bei Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT). Tiesa, rugpjūčio 23-ąją LNKC vadovo konkursas įvyko, naujasis vadovas pradėjo darbo. Priežastys, kodėl šios įstaigos neturi ar neturėjo nuolatinių vadovų, skirtingos.

„LNOBT atveju vadovo konkurso rezultatai buvo apskųsti teismui, todėl šiuo metu vyksta teisminis procesas, o teatrui nuo kovo vadovauja laikinai paskirtas vadovas.

LNKC atveju pirmasis vadovo konkursas neįvyko nė vienam iš pretendentų nesurinkus reikiamo balo, todėl nuo rugpjūčio 1-osios LNKC laikinai paskirtas vadovauti dabartinis vadovas (naujas vadovas išrinktas rugpjūčio 23 d. – LRT.lt)“, – rašoma Kultūros ministerijos perduotame komentare.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) nurodė, kad vienintelė jai pavaldi Viešojo saugumo tarnyba (VST) neturi nuolatinio vadovo, tačiau jis skiriamas ne konkurso būdu, o pritarus Vyriausybei: „VST vadovas bus skiriamas pasibaigus šiuo metu vykdomai institucijos pertvarkai.“

Tiesa, per pastaruosius kelerius metus VRM teko rengti ne vieną konkursą kitų pavaldžių įstaigų vadovų kėdėms užimti. Vienoje iš jų konkursą prireikė rengti keturis kartus.

„Nuo 2019 m., kai buvo pradėti vykdyti centralizuoti įstaigų vadovų konkursai, iki 2023-iųjų liepos 31-osios buvo organizuoti 9 VRM įstaigų vadovų konkursai į 6 įstaigų prie VRM vadovų pareigas.

Iš jų 6 įstaigų vadovų konkursai įvyko, o 3 konkursai neįvyko, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad į vienos tos pačios įstaigos vadovo pareigas konkursas buvo organizuotas 4 kartus, 3 kartus neįvyko, o 4 kartą įvyko“, – nurodė VRM.

Kai kurios ministerijos, pavyzdžiui, Energetikos ministerija, nurodė, kad konkursai yra įvykę ir šiuo metu atliekamos atrinktų vadovų patikros. Kitos, tarkime, Ekonomikos ir inovacijų ar ŠMSM, nurodė, kad konkursai į atskirų institucijų vadovų pareigas vyksta dabar.

Kalti ne tik atlyginimai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) profesorius Vitalis Nakrošis teigė, kad viena iš priežasčių, dėl kurių daliai ministerijoms pavaldžių įstaigų nepavyksta rasti vadovų, yra nekonkurencingi atlyginimai.

Tiesa, tai, anot profesoriaus, nėra vienintelė vadovų stygių lemianti priežastis.

„Pirma, darbo užmokestis. Iki valstybės tarnybos reformos jis ne tik nebuvo pakankamai konkurencingas, bet ir darbo užmokesčio sistema buvo gana plokščia – skirtumas tarp vadovų ir specialistų nebuvo didelis, vadinasi, vadovams už didelę atsakomybę nėra tinkamai atlyginama“, – sakė V. Nakrošis.

Kita priežastis, pasak jo, yra vadovų galimybė įgyvendinti pokyčius. Profesoriaus teigimu, labai svarbu vadovams suteikti autonomiją, sudaryti sąlygas siekti pokyčių.

„Viešajame sektoriuje vadovus, taip pat ir tarnautojus, motyvuoja darbas dėl viešojo intereso, dėl galimybės įgyvendinti pokyčius, padaryti kažkokį skirtumą. Mes dažnai privataus sektoriaus atstovus pritraukiame į valstybės tarnybą, nes jie mato galimybę padaryti esmines reformas.

Tačiau, jei jie įgyvendinimo metu susiduria su dideliais sunkumais – ar neturi autonomijos, ar yra labai didelis biurokratizmas, ar nėra politikų palaikymo, tai vėl tada darbas yra nepatrauklus. Jei neturi galimybės padaryti pokyčių, nėra didelės motyvacijos iniciatyviam vadovui dirbti“, – komentavo VU TSPMI profesorius.

Paklaustas, kokią įtaką įstaigos ar įmonės darbui daro tai, kad jai ne vienerius metus vadovauja laikinasis vadovas, VU TSPMI profesorius kalbėjo, kad laikinasis vadovas neturi stipraus mandato pokyčiams ar geresniems rezultatams siekti.

„Tada priklauso nuo pavienių įstaigų – jei reikalinga kažkokia transformacija, kažkokie esminiai organizaciniai pokyčiai, abejoju, ar laikinasis vadovas gali pasiūlyti tokių iniciatyvų. <...> Be to mandato laikinasis vadovas, man atrodo, esminių pokyčių nelabai gali padaryti. <...>

Kita vertus, jeigu reikia palaikyti procesus, užtikrinti esančių funkcijų vykdymą, laikinasis vadovas gali su tais darbais susitvarkyti. Labai priklauso nuo to, koks yra iššūkio mastas“, – komentavo V. Nakrošis.

Jis teigė, kad reikėtų įvertinti situaciją iki valstybės tarnybos reformos ir po jos, nes tokie klausimai kaip atlyginimas po reformos įgyvendinimo turėtų išsispręsti. Seimas gegužės pabaigoje pritarė valstybės tarnybos reformai, kurioje numatyti pakeitimai įsigalios sausio 1-ąją.

„Dabar kuriame aukštesnę valstybės tarnybą, diegiame pažangias vadovų korpuso valdymo priemones. Tikėtina, kad pasikeis situacija valstybės tarnybos reformos įgyvendinimo metu. <...>

Didėja darbo užmokestis, kuriamas vadovų korpusas, kuris bus valdomas taikant pažangias priemones, didėja orientacija į rezultatą, didėja lankstumas valdant žmogiškuosius išteklius. Tačiau svarbu, kad tą reformą reikia įgyvendinti“, – portalui LRT.lt teigė VU TSPMI profesorius.

Tikisi valstybės tarnybos reformos rezultatų

Valdančiųjų konservatorių atstovas Audrius Petrošius portalui LRT.lt komentavo, kad rengiant valstybės tarnybos reformą reikėjo nuspręsti, kas pirmiau – višta ar kiaušinis. Kitaip tariant, anot politiko, reikėjo nutarti, kur pokyčius pradėti skubiau – vadovų ar darbuotojų srityje.

„Buvo teigiančių, kad reikėtų pradėti nuo darbuotojų grandies, bet buvo kitas konceptas, kad reikia pradėti nuo vadovų, kuriems gali įskiepyti tam tikrą pokytį, juos edukuoti, paruošti, investuoti į jų kompetencijas ir jie tas savo kompetencijas perduos darbuotojams, pritaikydami reformos sprendinius“, – dėstė konservatorius.

Anot jo, svarbiausias klausimas yra darbo užmokestis, kuris vadovų grandyje turi keistis labai pastebimai. Kaip sakė A. Petrošius, vadovai lieka vieninteliai, kuriems išlieka centralizuota atranka.

Politikas teigė, kad privačiame sektoriuje vadovai turi ir lankstesnes darbo sąlygas, ir geresnius atlyginimus, tad į tai siekiama atsižvelgti ir įgyvendinant valstybės tarnybos reformą.

„Nuo šiol jie ne tik bus priimami į pareigas, bet dar bus keliami ir tam tikri lūkesčiai, už tai mokant gerokai didesnį atlyginimą, į jų kompetencijas bus nuolat investuojama. Būtent atlygis turėtų būti pagrindinis motyvavimas į tas trūkstamas vietas pritraukiant vadovus“, – kalbėjo parlamentaras.

Kaip paaiškino A. Petrošius, kiekvienai įstaigai ir jos vadovui bus keliami tikslai ir žiūrima, kaip jie tų tikslų siekia, o nuo to priklausys jiems mokamas atlygis bei tolesnės galimybės.

Kada bus galima pamatyti pirmuosius reformos rezultatus, konservatoriaus teigimu, priklausys nuo to, kada jie pradės eiti pareigas: „Ten, kur yra tuščios darbo vietos, matyt, to pokyčio galime tikėtis vėliau, bet iš esmės per kelerius metus turėtume pamatyti pastebimą rezultatą.“

Mano, kad neliks kolektyvų

Kad ministerijoms pavaldžių įstaigų ir įmonių vadovai po valstybės reformos įgyvendinimo pajus skirtumą, sakė ir opozicinės Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. Tiesa, jis to nelaiko privalumu, nes, politiko manymu, ilgainiui nebeliks kolektyvų, kuriems tie vadovai galėtų vadovauti.

„Man atrodo, kad tai ne valstybės tarnybos reforma, o valstybės tarnyboje veikiančių įmonių, organizacijų ir institucijų vadovų reforma.

Vadovų klausimą sprendžia tie priimti įstatymo pakeitimai, atlyginimų klausimą sprendžia, įgaliojimų vadovams suteikimo apimtį sprendžia, nes padidina įgaliojimus, suteikia daugiau laisvės spręsti dėl etatų skaičiaus, atlyginimų paskirstymo, tačiau tai visiškai nesprendžia vidurinės ar žemesniosios grandies darbuotojų [klausimų]“, – komentavo A. Mazuronis.

Jo teigimu, institucijų vadovams suteikti įgaliojimai mažina specifinį valstybės tarnautojo saugumo statusą. Darbo partijos pirmininko manymu, būsimi pakeitimai suteikia vadovui laisvę savo nuožiūra spręsti dėl darbuotojų atlyginimų ir darbo krūvio paskirstymo.

„Toje pačioje pareigybėje darbuotojai gali turėti skirtingus darbo krūvius su skirtingais darbo užmokesčiais. Vadovo sprendimu darbo krūvis gali būti didesnis, o užmokestis – mažesnis. Vadovams suteiktas įrankis susidoroti su jiems nepalankiais valstybės tarnyboje dirbančiais žmonėmis. <...>

Neliks kolektyvų, vidutinės ir žemesniosios grandies [darbuotojų], jei Vyriausybė toliau nespręs tų žmonių socialinių garantijų, materialinio aprūpinimo, saugumo klausimų, kurie sprendžiami vadovams“, – portalui LRT.lt teigė Darbo partijos pirmininkas.