Šiuo metu 35 ministerijų valdomos įstaigos ir įmonės dirba be vadovų. Ministerijos pateikia įvairias priežastis, kodėl nepavyksta rasti vadovų: kandidatai neatitiko keliamų reikalavimų, neįvyko konkursas, neatsirado norinčiųjų dirbti, ruošiamasi reorganizacijai. Ekspertai mano, kad surasti vadovus nesiseka ne tik dėl nekonkurencingų atlyginimų, bet ir dėl pačios valstybės tarnybos įvaizdžio, politinio spaudimo vadovams. Jų teigimu, būtina ne tik didinti vadovams siūlomas algas, bet ir iš esmės keisti požiūrį į vadovų paieškos mechanizmą, eliminuojant galimą politikų kišimąsi.
LRT.lt surinktais duomenimis, šiuo metu iš 374 ministerijoms pavaldžių institucijų (įstaigų, įmonių) nuolatinių vadovų neturi 35.
Daugiausia be vadovų dirbančių įstaigų yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) – 9 iš 34. Nuolatinių vadovų neturi Radiacinės saugos centras, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Lietuvos medicinos biblioteka, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Valstybinis psichikos sveikatos centras, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika.
Ilgiausiai iš SAM pavaldžių įstaigų be nuolatinio vadovo dirba Radiacinės saugos centras ir Lietuvos medicinos biblioteka – nuo 2018 metų sausio 1 dienos. Daugiau negu trejus metus laikinieji vadovai vadovauja ir Valstybiniam psichikos sveikatos centrui (nuo 2018 metų balandžio 14-osios) bei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai (nuo 2018-ųjų liepos 1-osios).
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) turi daugiausia pavaldžių įstaigų tarp visų ministerijų – 110. Šiuo metu nuolatinių vadovų neturi 8 ŠMSM pavaldžios institucijos: Kuršėnų politechnikos mokykla, Varėnos technologijos ir verslo mokykla, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras, Kupiškio technologijos ir verslo mokykla, „Diemedžio“ ugdymo centras, Kauno vaikų socializacijos centras „Saulutė“, Lietuvos sporto muziejus, Nacionalinis vėžio institutas.
Ilgiausiai kol kas trunka „Diemedžio“ ugdymo centro vadovo paieška – nuo 2015 metų birželio 2 dienos. Daugiau negu dvejus metus vadovo nepavyksta rasti ir Nacionaliniam vėžio institutui (nuo 2019 metų kovo 21 dienos), Kauno vaikų socializacijos centrui „Saulutė“ (nuo 2019-ųjų birželio 20 dienos), Kuršėnų politechnikos mokyklai (nuo 2020 metų sausio 1 dienos).
Toliau pagal daugiausia nuolatinių vadovų neturinčių įstaigų skaičių rikiuojasi Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Iš 21 EIM pavaldžių įstaigų 5 dirba be nuolatinių vadovų: Lietuvos verslo paramos agentūra, „Versli Lietuva“, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, „Keliauk Lietuvoje“, Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Visoms šioms įstaigoms laikinieji vadovai vadovauja ne ilgiau kaip metus.
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžių įstaigų sąraše (21) nuolatinių vadovų kol kas nerasta 3 įstaigoms: Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondui. Pastarosios įstaigos nuolatinio vadovo nerandama nuo 2018 metų kovo 30 dienos.
Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ir Aplinkos ministerijų pavaldume yra po dvi įstaigas, kurioms vadovauja laikinieji vadovai. Nuolatinių vadovų neturi Krašto apsaugos ministerijai (iš viso ministerijai pavaldžios 8 institucijos) pavaldžios Centralizuota finansų ir turto tarnyba ir Infrastruktūros valdymo agentūra. Laikinaisiais vadovai reikia tenkintis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (ministerijai pavaldžios 46 institucijos) pavaldiems Prūdiškių socialinės globos namams ir Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui. Be nuolatinių vadovų dirba Aplinkos ministerijai (ministerijai pavaldžios 14 institucijų) pavaldūs Aplinkos apsaugos departamentas ir Valstybinė miškų tarnyba.
Energetikos, Susisiekimo, Vidaus reikalų ir Finansų ministerijoms pavaldžių įstaigų sąrašuose yra tik po vieną instituciją, kurios šiuo metu neturi nuolatinio vadovo. Šiuo metu laikinieji vadovai vadovauja Energetikos ministerijai pavaldžiai „EPSO-G“, Susisiekimo ministerijai pavaldiems „Lietuvos geležinkeliams“, Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiam Regioninės plėtros departamentui ir Finansų ministerijai pavaldiems Prabavimo rūmams.
Teisingumo (pavaldžios 5 institucijos) ir Kultūros (pavaldžios 56 institucijos) ministerijoms pavaldžių įstaigų sąrašuose institucijų, kurios neturėtų nuolatinių vadovų, nėra.
Konkursai neįvyksta, nes neatsiranda norinčiųjų arba atėjusieji neatitinka reikalavimų
Didžioji dalis ministerijoms pavaldžių nuolatinių vadovų neturinčių institucijų nuolatinio vadovo neturi ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Tokių įstaigų yra 12. 7-iose įstaigose nuolatinių vadovų paieška yra užtrukusi nuo 3 iki 6 mėnesių, 4-iose institucijose nuolatinių vadovų nerandama nuo 6 mėnesių iki 1 metų, 2-iose – nuo 1 iki 2 metų.
Vis dėlto net 10-yje ministerijoms pavaldžių institucijų, kuriose nėra nuolatinių vadovų, vadovų paieška yra užtrukusi ilgiau negu dvejus metus. Tarp ilgiausiai be vadovų dirbančių įstaigų galima išskirti šias: „Diemedžio“ ugdymo centras (neturi nuolatinio vadovo nuo 2015 metų birželio 2 dienos), Radiacinės saugos centras (neturi nuolatinio vadovo nuo 2018 metų sausio 1 dienos), Lietuvos medicinos biblioteka (neturi nuolatinio vadovo nuo 2018-ųjų sausio 1 dienos), Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (neturi nuolatinio vadovo nuo 2018 metų kovo 30 dienos), Valstybinis psichikos sveikatos centras (neturi nuolatinio vadovo nuo 2018 metų balandžio 14 dienos).
LRT.lt pasidomėjus, kodėl kai kurioms institucijoms niekaip nepavyksta rasti nuolatinių vadovų, ministerijų atstovai pateikė įvairias priežastis. Vienos daugiausia pavaldžių įstaigų be vadovų turinčios ŠMSM atstovai teigia, kad, paskelbus konkursus vadovų paieškoms, neatsiranda norinčiųjų juose dalyvauti arba panorę juose dalyvauti asmenys neatitinka keliamų reikalavimų.
„Laikinas vadovavimas užsitęsia dėl to, kad neatsiranda pretendentų į vadovų pareigas arba – tai retesnis atvejis – jie neatitinka reikalavimų. Kitose įstaigose, pavyzdžiui, socializacijos centruose, Sporto muziejuje, šiemet numatoma baigti reorganizaciją. Nacionalinis vėžio institutas taip pat kol kas turi laikinąjį vadovą, nes svarstoma keisti įstaigos teisinę formą, sprendimai dėl to dar nepriimti“, – teigiama ŠMSM atsakyme LRT.lt.
Apie panašias situacijas kalba ir kitos ministerijos. Anot jų atstovų, nutinka ir taip, kad konkursai vadovų paieškoms neįvyksta kelis kartus.
„Nuolatinio vadovo neturi Techninės pagalbos neįgaliesiems centras. Direktorė atleista 2020 metų lapkričio 6 dieną. Konkursas į direktoriaus pareigas skelbtas 2021-ųjų balandį, tačiau neįvyko, nes nebuvo pretendentų, atitinkančių bendruosius ir specialiuosius pareigybei keliamus reikalavimus. Pakartotinai konkursas skelbtas 2021 metų gegužės mėnesį, tačiau taip pat neįvyko. Šiuo metu direktoriaus pareigas pavesta eiti direktoriaus pavaduotojai“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė.
„Centralizuotos finansų ir turto tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus pareigybė laisva nuo 2021 metų gegužės 21 dienos, kai į atsargą išleistas šios įstaigos direktoriaus pareigas ėjęs profesinės karo tarnybos karys. Siekiant rasti tinkamiausią kandidatą šioms pareigoms eiti buvo organizuoti 2 konkursai: 2021-ųjų spalio 6 dieną ir 2021-ųjų gruodžio 2 dieną.
Tačiau konkursai buvo paskelbti neįvykusiais, kadangi norą dalyvauti buvo išreiškę tik po vieną pretendentą. [...] Tikimės, kad artimiausiu metu pavyks surasti vadovą tarnybai“, – teigiama Krašto apsaugos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento atsakyme LRT.lt.
Neįvykus konkursams, kai kurios ministerijos pasitelkia privačias kompanijas, siekdamos surasti asmenį, kuris galėtų vadovauti įstaigai.
„NŽT direktorius Laimonas Čiakas atleistas iš vadovo pareigų 2021 metų gruodžio 13 dieną, pasibaigus jo kadencijai. Laikinai NŽT direktoriaus funkcijas vykdyti pavesta NŽT direktoriaus pavaduotojui Sauliui Mocevičiui.
Konkursas į NŽT direktoriaus pareigas organizuotas 2021 metų rugsėjo 13 dieną, tačiau neįvyko. Pakartotinį konkursą organizuos ŽŪM viešųjų pirkimų būdu atrinkta vadovų atrankos kompanija „AIMS International Lietuva“, – teigiama ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus atsakyme LRT.lt.
Tarp priežasčių, kodėl dalis ministerijoms pavaldžių įstaigų neturi nuolatinių vadovų, įvardijamas ir planuojamos ar vykdomos tų įstaigų pertvarkos, jų pavaldumo keitimas.
„Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) nuolatinio vadovo neturi nuo 2021 metų kovo 24 dienos. Sukūrus Inovacijų agentūrą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja pasitraukti iš MITA valdymo, o savininko teises ir pareigas įgyvendintų tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Atsižvelgdama į pereinamąjį laikotarpį ir netrukus pasikeisiantį pavaldumo santykį, Ekonomikos ir inovacijų ministerija neplanuoja organizuoti MITA vadovo atrankos. Šiuo metu MITA savininko teises ir pareigas įgyvendina dvi ministerijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, – teigiama EIM Ryšių su visuomene skyriaus atsakyme LRT.lt.
Pavyzdžiui, konkursas Vidaus reikalų ministerijai pavaldaus Regioninės plėtros departamento vadovui surasti nėra skelbiamas, mat nuo šių metų liepos šios įstaigos neliks.
Ekonomistas beda pirštu į algas ir viešumo kainą
LRT.lt kalbintas banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kalbėdamas apie valstybės įstaigų vadovų paiešką, pabrėžė, kad viena svarbiausių priežasčių, kodėl sunku rasti tinkamus vadovus, yra tai, kad jiems valstybė vis dar negali pasiūlyti konkurencingų algų.
„Pagrindinė priežastis yra akivaizdi, tai yra tai, kad viešajame sektoriuje – valstybinėse institucijose, net valstybės valdomose įmonėse – aukščiausias pareigas einančių specialistų ir vadovų atlyginimai nėra labai konkurencingi, lyginant su privačiuoju sektoriumi. Tai yra problema ir aišku, kad aukščiausias kompetencijas turintys specialistai dažnai dairosi galimybių privačiajame sektoriuje“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, valstybės valdomų įmonių vadovų algos, lyginant su kitų viešajame sektoriuje dirbančių vadovų atlyginimais, yra aukštesnės. Tačiau, kaip teigė N. Mačiulis, bėda ta, kad šių įmonių vadovų uždarbio dydžiai neretai kritikuojami, lyginami su politikų algomis. Tai, pasak N. Mačiulio, taip pat atbaido kompetentingus asmenis kandidatuoti į vadovus.
„Problema yra tai, kad viešojoje erdvėje narstomi atlyginimai, piktinamasi, kad valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai yra didesni nei Seimo nario, premjero ar prezidento. Bet tai nėra labai unikali situacija, kurioje pasaulio valstybėje bepažiūrėtume, didelėms įmonėms vadovaujančių asmenų atlyginimai dažniausiai būna gerokai didesni negu aukštas pareigas einančių politikų. Nereikėtų to lyginti ir piktintis.
Aš, pavyzdžiui, kaip pilietis ir kaip mokesčių mokėtojas esu suinteresuotas, kad aukštas pareigas einantys valstybės tarnautojai, valstybinių institucijų vadovai, taip pat ir politikai, valstybės valdomų įmonių vadovai gautų pakankamai didelį atlyginimą ir neieškotų galimybių prisidurti prie algos ne visai legaliais arba nelegaliais būdais“, – dėstė ekonomistas.
N. Mačiulis neslėpė, kad yra ir daugiau priežasčių, kodėl valstybinėms įstaigoms nepavyksta surasti vadovų. Tarp jų – politikų kišimasis į institucijų veiklą.
„Jei valstybės institucija yra politizuota, politikai kišasi į jos veiklą, už uždarų durų reikalauja arba užuominomis spaudžia primygtinai priimti vienokius ar kitokius sprendimus, tai, be jokios abejonės, kvalifikuotam specialistui tokia pozicija yra labai nepatraukli, nes jam reikėtų vėliau daryti kompromisus su savo sąžine, morale ir vertybėmis“, – tikino pašnekovas.
Valdančiųjų atstovas: partiškumas, skiriant vadovus, vis dar yra svarbus
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas Liberalų sąjūdžio atstovas Ričardas Juška LRT.lt teigė laukiantis iš Vidaus reikalų ministerijos konkrečių įstatymų pakeitimų paketo, kuriuo ministerija, kaip yra skelbusi anksčiau, mėgins keisti viešojo sektoriaus vadovų situaciją.
Jis pabrėžė, kad siekiant į viešąjį sektorių prisivilioti kompetentingų profesionalų reikia didinti vadovų algas, suteikti vadovams daugiau sprendimo galios. Tačiau, pasak R. Juškos, to neužtenka. VVSK vadovas ragino pripažinti, kad vadovų skyrimo procedūrose svarbus veiksnys tebėra kandidato partiškumas.
Problema yra tai, kad viešojoje erdvėje narstomi atlyginimai, piktinamasi, kad valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai yra didesni nei Seimo nario, premjero ar prezidento.
N. Mačiulis
„Valstybės tarnautojas, jei tarnauja valstybei, turėtų stabdyti savo narystę partijoje. [...] Aiškiai matau, kaip įstaigų vadovai, kurie priimami į darbą biudžetinėse, viešosiose įstaigose, pavaldžiose įstaigose, tampa priklausomi nuo steigėjų, politikų, tai yra nuo savo tiesioginių vadovų, kurie vertina jų darbą. [...] Jei neįtiksi, būsi neįvertintas, pats išeisi iš darbo, jausdamas tai, o galbūt to ir siekiama – kad išeitum, o į tavo vietą ateitų politinėmis pažiūromis palankesnis žmogus.
Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad 90 procentų pretendentų pirmiausia vertinami pagal partiškumą, o kompetentingas darbuotojas, žinodamas, kad įstaiga, kuri ieško vadovo, valdoma kokios nors konkrečios partijos atstovų kaip steigėjų, neitų ten, nes jam kiltų pavojus būti sudorotam ar konkurso metu būti blogiau įvertintam“, – aiškino R. Juška.
Parlamentaras, kalbėdamas apie ministerijoms pavaldžių įstaigų vadovų skyrimą, kritikavo ir dabar veikiančią tvarką, kai, pavyzdžiui, ministras renkasi tarp dviejų geriausiai konkurse vadovo vietai užimti pasirodžiusių kandidatų.
„Tarkime, konkurse tavo pasirodymą įvertina 9 balais, o antroje vietoje atsidūręs asmuo surenka 6 balus, bet aukštesnės institucijos vadovui palikta teisė spręsti, kurį priimti. Ir būna atvejų, kad priima į vadovus mažesnį balų skaičių surinkusį asmenį, o po kiek laiko išaiškėja, kad tokį sprendimą lemia to asmens politinės nuostatos arba tai, kad tas asmuo spėjo užpildyti prašymą stoti į tam tikrą partiją“, – dėstė VVSK pirmininkas.
„Todėl nereikėtų stebėtis, kodėl niekas nepretenduoja į vadovų pozicijas“, – pridūrė valdančiųjų atstovas.
Apie bandymus politizuoti valstybės tarnybą, viešojo sektoriaus vadovų skyrimą prabilo ir LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis. Anot jo, tyrimai rodo, kad kai kurios skirtingos partijos naudoja skirtingus viešojo sektoriaus politizacijos būdus.
„Socialdemokratai dažnai politizuodavo valstybės tarnybą per partijos kadrus, naudodami struktūrinę politizaciją, tai yra dažnai į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimdavo žmogų, kuris turi politinių ryšių su partija. Žiniasklaidoje anksčiau buvo nutekintas sąrašas partijos kandidatų, kurie yra pasiruošę eiti pareigas valstybės tarnyboje. [...]
Konservatoriai pertvarko pareigybes valstybės tarnyboje – pertvarko pareigybes iš karjeros valstybės tarnautojų į politinio asmeninio pasitikėjimo. Tai reiškia, kad ministras į savo komandą gali pasirinkti asmenis, kurie eitų pareigas iki jo kadencijos pabaigos, tarkime, tuos, kurie turi ministro pasitikėjimą“, – pasakojo mokslininkas.
Taip pat skaitykite
Reikalingas atskiras kadrų sąrašas
Profesorius V. Nakrošis, paklaustas, kaip vertinti tai, kad 35 iš 374 ministerijoms pavaldžių įstaigų neturi nuolatinio vadovo, pažymėjo, jog tai yra didelis skaičius, tačiau situacijos dramatizuoti nereikėtų. Blogiausia, pasak mokslininko, jei nuolatinio vadovo nerandama įstaigose tų sričių, kur planuojamos pertvarkos.
„Tai yra pakankamai daug, bet paprastai vyksta natūrali ne tik darbuotojų, bet ir vadovų kaita. Kuriose įstaigose vadovų nebuvimas yra didžiausia problema? Ten, kur reikia reformų ar pokyčių, tarkime, NVSC ar kitos įstaigos, kurios turi būti reorganizuotos. Kur reikalingas einamųjų reikalų tvarkymas ir procesų palaikymas, tai pavaduotojantis vadovas gali tvarkytis, bet kur reikalingos reformos, pertvarkymas, ten reikalingi aktyvūs lyderiai, kurie turėtų mandatą, turėtų nuolatinį statusą“, – tvirtino V. Nakrošis.
Jei neįtiksi, būsi neįvertintas, pats išeisi iš darbo, jausdamas tai, o galbūt to ir siekiama – kad išeitum, o į tavo vietą ateitų politinėmis pažiūromis palankesnis žmogus.
R. Juška
Kaip pagrindines priežastis, kodėl stringa vadovų paieškos, profesorius, kaip ir kiti pašnekovai, įvardijo nekonkurencingas algas, kitų motyvuojančių veiksnių viešajame sektoriuje trūkumą. Taip pat, pasak V. Nakrošio, koją kiša prastas kai kurių institucijų įvaizdis.
„Per COVID-19 pandemiją Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos susidūrė su labai dideliais iššūkiais, bet tuo pačiu metu neturėjo pakankamai personalo, kitų išteklių, todėl tam tikrų įstaigų įvaizdis atrodė prastai. Tad, jeigu kalbėtume apie kandidatus į įstaigų vadovus, jie nesiveržė spręsti tų iššūkių, turint omeny vadovams siūlomas sąlygas, galimybes keisti įstaigą“, – sakė jis.
Pasak V. Nakrošio, problema ta, kad Lietuvoje vadovams ir kitiems valstybės tarnautojams, specialistams iš esmės taikoma tokia pati žmogiškųjų išteklių valdymo tvarka. Be to, anot jo, konkursuose į vadovų pozicijas neretai laimėtojus lemia daug įvairių atsitiktinumų, vadovams yra taikomos kadencijos, kurios, pašnekovo manymu, gal ir sumažina įstaigos užvaldymo riziką, bet neleidžia kompetentingiems asmenims tęsti pradėtų darbų.
V. Nakrošio manymu, greičiau surasti kompetentingus vadovus padėtų aukštesniosios valstybės tarnybos sukūrimo modelis, tai yra tam tikro atskiro vadovų korpuso įkūrimas.
„Problema, kad mes neturime kadrų sąrašo, iš kurio galėtume siūlyti kandidatus į vienas ar kitas vadovo pareigas. Jeigu turėtume aukštesnę valstybės tarnybą, galėtume įdarbinti žmones, nuolat vyktų kandidatų atranka, paieška ir tada priklausomai nuo to, kokių vadovų ieškoma, iš to kadrų sąrašo būtų galima siūlyti profesionalus ir tada politikai galėtų pasirinkti“, – svarstė mokslininkas.
Jo teigimu, svarbus būtų ir potencialių vadovų sąrašo atnaujinimas. V. Nakrošis neslėpė manantis, kad, kaip parodė koronaviruso pandemija, kai kurie iki šiol valstybės tarnyboje ilgai dirbę asmenys yra praradę gebėjimus, nustoję tobulintis.
„Mūsų vadovų korpusas yra truputį užsisėdėjęs. Pavyzdžiui, estų aukštesniajai valstybės tarnybai keliami įvairūs reikalavimai, bet svarbiausia – iš jų norima orientacijos į pokyčius. Tad žmonės eina į aukštesniąją valstybės tarnybą tam, kad siektų pokyčių.
Pavyzdžiui, buvęs NVSC vadovas R. Petraitis per pirmą koronaviruso bangą nusprendė būti atsakingas už vidinę komunikaciją. Dega stogas, o jis sėdi viduje ir neina į viešumą, nekomunikuoja pozicijos, kol per antrą bangą iškilo klausimas dėl jo pareigų. Tai rodo, kad mūsų vadovai neturi lyderystės gebėjimų, yra orientuoti į santykius su suinteresuotų grupių atstovais, bet reikia ne vien to“, – aiškino V. Nakrošis.
