Paaiškėjus, kad krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas galėjo atskleisti riboto naudojimo informaciją, LRT.lt pašnekovai ragina prezidentą pasakyti, ar ji tikrai tokia buvo. Jei įtarimai pasitvirtins, ministrui gali grėsti apkalta.
Kas gresia už informacijos atskleidimą?
LRT.lt pašnekovų teigimu, jei A. Anušauskas atskleidė tarnybinę paslaptį, jam gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, o pirmiausiai – apkalta.
Įstatymai numato, kad įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, gali būti atskleista tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pagal įstatyme numatytą tvarką.
A. Anušauskas praėjusią savaitę sulaukė prezidento ir dalies kitų politikų kritikos, kai po Valstybės gynimo tarybos posėdžio viešai paskelbė informaciją, susijusią su ketinimais įsigyti tankų Lietuvos kariuomenei. Kad ministro „Facebooke“ paskelbta informacija apie tai, kokių tankų ketina įsigyti Lietuva, yra riboto naudojimo, šią savaitę paskelbė naujienų agentūra Elta, remdamasi anoniminiais gerai su situacija susipažinusiais šaltiniais.
Anot jų, tai buvo karinis patarimas, pristatytas VGT nariams.
Tačiau prezidentas G. Nausėda kol kas apie ministro atsakomybę neprabilo, tik sukritikavo ministrą ir tvirtino laukiantis prokurorų išvados.
„Pirmiausiai norėčiau sulaukti teisinio šio reikalo vertinimo, kol kas nežinau Generalinės prokuratūros reakcijos“, – sakė G. Nausėda ir teigė, kad atskleista informacija gali pakenkti Lietuvos interesams.
Tiesa, jis patikino, kad informacija buvo riboto naudojimo, o ministras nebe pirmą kartą socialiniuose tinkluose skelbia jautrią informaciją. A. Anušausku prezidentas sakė pasitikintis.
„Informacija, kuri buvo pateikta, buvo su grifu „Riboto naudojimo“, – interviu naujienų portalui „Delfi“ antradienį sakė šalies vadovas.
Anot jo, tokio grifo suteikimas turi „labai aiškią procedūrą“.
„Jos išgrifavimas arba, kitaip tariant, konfidencialios informacijos pavertimas viešai naudojama taip pat turi tokią pačią išviešinimo procedūrą. Ir tai nebuvo padaryta“, – sakė G. Nausėda.
Gresia apkalta
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pavaduotojas Dainius Gaižauskas LRT.lt sakė, kad įžvelgia galimybę pradėti apkaltą ministrui dėl tarnybos paslapties atskleidimo.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kuris atskleidė tokią informaciją, tačiau nesiekė šnipinėti ar padėti užsienio valstybei, baudžiamas bauda, laisvės apribojimu arba areštu, net jei slaptą informaciją atskleidė dėl neatsargumo.
„Riboto naudojimo paslaptimi yra pripažįstama tik tarnybinė paslaptis. <...> Kol konfidencialumo žyma nepanaikinama, informacija vadinama įslaptinta. Ja galima dalintis <...> tik su asmenimis, kuriems VSD yra išdavęs leidimus“, – sakė D. Gaižauskas.
Jis priminė, kad ministras vienas pats informacijos išslaptinti savo nuožiūra negali, yra procedūros, tikrinimai, pasižadėjimai.
„Kaip suprantu, šių procedūrų padaryta nebuvo. Jei visas pokalbis, kuris vyko Valstybės gynybos taryboje, pažymėtas slaptumo žyma, tas, kuris išėjo, bus atsakingas. Jei prezidentas sako, kad Anušauskas išplepėjo paslaptį, jam, panašu, bus apkalta“, – kalbėjo Seimo narys.
Pasakyti nuomonę turėtų prezidentas
Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina LRT.lt sakė, kad paslaptis, jei tokia yra, priklauso Valstybės gynimo tarybai. Tarybą sudaro prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
„Jei buvo grifas ir buvo atskleista, kas pažymėta grifu, automatiškai yra atsakomybė už tarnybinės paslapties atskleidimą“, – sakė buvęs VSD vadovas.
Anot G. Grinos, dokumentas, kurį šiandien reikėtų tikrinti, yra tarybos posėdžio protokolas.
„Yra VGT taryba, sekretorius yra patarėjas saugumo klausimais, jis tvarko tą dokumentą. Jis yra vienintelis žmogus, kuris žino, kaip administraciškai tai įforminta“, – sakė jis.
Pašnekovas taip pat čia įžvelgia ir G. Nausėdos atsakomybę.
„Technokratiškai informacijos šeimininkas yra Valstybės gynimo taryba. Jei šeimininkas mano, kad kažkas atskleidė paslaptį, jis kreipiasi, kur reikia“, – sakė jis ir patikslino, kad prezidentas, kaip tarybos vadovas, turi rūpintis galimai neteisėto informacijos atskleidimo klausimu.
G. Grina taip pat sakė nepamenantis atvejų iš savo darbo laikų, kai politikai būtų viešai kalbėję apie slaptą informaciją.
„Man neteko girdėti tokio atvejo, kad kažkas taip šnekėtų, būdavo spaudos konferencijos po visko, matyt, sutarta, kas ką pasakys, ir tuo viskas baigdavosi. Jei tai saviveikla, tai kitas klausimas“, – apie įtarimus A. Anušauskui kalbėjo jis.
Buvęs VSD vadovas taip pat ragino į klausimą žvelgti ne politiškai (pasigirdo A. Anušausko politinių oponentų kalbos apie ministro keitimą), o administraciškai ir vertinant teisės aktus.
„Tai labai technokratinis klausimas, pažiūrėjau, visi iš to daro politiką. Man neįdomu, kas ką verčia, tik klausimas, ar informacija buvo įslaptinta ir ar ji atskleista. <...> Klausimas labai paprastas, reikia pažiūrėti formaliai, koks tai dokumentas ir koks grifas. Tai gali pasakyti tik žmonės, kurie tai žino“, – pažymėjo G. Grina.
Politinės kovos
Tačiau Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė praėjusią savaitę jau kreipėsi į prokuratūrą dėl krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai aptartų detalių apie vokiškų tankų pirkimą.
D. Gaižauskas sako, kad jau trečiadienį uždarame komiteto posėdyje bus kalbama apie ginkluotės įsigijimą ir krašto apsaugos ministro pasisakymą. Tikimasi, kad posėdyje pasirodys ir pats ministras. D. Gaižauskas ne tik įžvelgė galimybę ministro apkaltai, bet ir pabrėžė, kad NSGK nariams krašto apsaugos ministras esą ne padeda dirbti, o veikiau trukdo, nesilanko posėdžiuose.
„NSGK nežino nieko, ką jis pasakoja, ar tai įgyvendinama, ar tai aptarta, ar yra lėšų. Krašto apsaugos ministerijoje atsirado toks, sakykime, nevaldomas artistas. <...> Nežinome, ką jis planuoja, ką jis šneka, svarbu paskelbti „Facebooke“ kuo greičiau“, – sakė jis.
D. Gaižauskas kritikavo ministro komunikaciją kaip esą nukreiptą vien tik į populiarumo siekimą.
„Panašu, kad jam svarbiausia viešieji ryšiai, o kas susiję su nacionaliniu saugumu ir gynyba, krašto apsaugos sistema, atrodo, kad jam kažkas papasakoja, o jis nori kuo greičiau atpasakoti, neįsitikinęs, ar tai slapta informacija“, – kalbėjo NSGK pirmininko pavaduotojas.
Jis priminė, kad nėra aišku, ar Lietuva apskritai pirks tankus, o galutinį žodį tars Seimas balsavimu.
D. Gaižauskas taip pat sakė, kad šiuo metu turėtų būti daugiau kalbama apie Lietuvos reakciją į grupuotės „Wagner“ karius Baltarusijoje.
„Krašto apsaugos ministro galvoje jau seniai tik rinkimai, ne tik Seimo, bet ir partijos pirmininko. Jis absoliučiai nieko negalvoja, tai žmogus lėtas, flegmatiškas, niekur nespėja, nelaiko liežuvio. Jis įsivaizduoja, kad nuo jo viskas priklauso, bet mes esame parlamentinė valstybė“, – A. Anušauską kritikavo Seimo narys.
D. Gaižauskas lygino A. Anušauską su ankstesniu krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu.
„Ne tik planus žinojome, bet jis viską derino, kas reikalinga. O čia kažkoks iš Seimo konservatorius, susipyko su konservatoriais viduje, tiek su Gabrieliumi [Landsbergiu], tiek su Laurynu [Kasčiūnu], nieko nevaldomas. Savo viešųjų ryšių kampaniją pradėjęs, patiktukus skaičiuoja ir daro mums žalą“, – piktinosi D. Gaižauskas.
