Per ne visą pirmąjį šių metų pusmetį Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo beveik 300 nekilnojamojo turto objektų – butų, namų, žemės sklypų. Gegužės pradžioje įsigaliojo įstatymas, ribojantis galimybes Rusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, bet žymaus sandorių skaičiaus kritimo kol kas nematyti. Parlamentaras Laurynas Kasčiūnas tikina – daryti išvadas dar anksti, reikia palaukti metų galo.
297 – tiek nekilnojamojo turto (NT) objektų šiemet Lietuvoje jau įsigijo Rusijos piliečiai. Tai yra 104 objektais mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Gegužės 3-iąją įsigaliojo Seimo priimtas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas. Jame, be kita ko, numatyti apribojimai Rusijos piliečiams, norintiems įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Visgi staigaus sandorių skaičiaus kritimo iškart po įstatymo įsigaliojimo nematyti – gegužę Rusijos piliečiai įsigijo septyniais NT objektais mažiau nei balandį. Per ne visą birželį sudaryti 24 nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai.
Taip pat skaitykite
Tiesa, pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, su išvadomis skubėti nereikėtų. Kaip veikia priimtas įstatymas, jo teigimu, aiškiai bus matyti apžvelgiant visų metų statistiką.
Patraukliausi butai, bet perka ir žemės sklypus
Kaip rodo Registrų centro pateikiami duomenys, per ne visą pirmąjį šių metų pusmetį Rusijos piliečiai Lietuvoje jau įsigijo 297 nekilnojamojo turto objektus. Dažniausiai Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigyja butus – šiemet jų įsigyta 119.
Jie taip pat Lietuvoje įsigijo 58 žemės sklypus ir 20 gyvenamųjų namų. Likę 100 – įvairūs kitos paskirties NT objektai.
Panaši tendencija buvo pastebima ir praėjusiais metais. Per tą patį 2022-ųjų laikotarpį Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo 401 nekilnojamojo turto objektą, kurių 138 buvo butai, taip pat nupirkti 68 žemės sklypai ir 34 namai. Likusieji, vėlgi, įvairūs kitos paskirties objektai.
Seimas anksčiau šiemet priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą. Gegužės 3-iąją įsigaliojęs įstatymas numato, kad NT objektus Lietuvoje įsigyti galėtų tik leidimą gyventi šalyje turintys Rusijos piliečiai.
Registrų centro pateikta statistika rodo, kad staigaus Rusijos piliečių sudaromų NT pirkimo sandorių skaičiaus kritimo po įstatymo įsigaliojimo nebuvo. Pavyzdžiui, balandį Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo 65 nekilnojamojo turto objektus, o gegužę, jau įsigaliojus įstatymui, – 58.
Tiesa, jei neskaičiuosime birželio, balandis yra vienintelis mėnuo, kai Rusijos piliečiai sudarė daugiau NT sandorių, nei buvo sudaryta gegužę. Štai sausį Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo 48, vasarį – 45, kovą – 57 nekilnojamojo turto objektus.
Per dalį birželio Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo 24 NT objektus. Koks bus galutinis birželį Rusijos piliečių įvykdytų NT pirkimo sandorių skaičius, bus aišku kiek vėliau.
Daugiausia NT objektų Rusijos piliečiai šiemet įsigijo Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, Klaipėdos mieste, Visagine. Praėjusiais metais daugiausia nekilnojamojo turto jie taip pat įsigijo Vilniaus mieste ir rajone, Klaipėdoje.
Įstatymo veikimą vertinti ankstoka
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas portalui LRT.lt aiškino, kad norint įvertinti pateikiamus duomenis, reikėtų atlikti parlamentinę kontrolę, tai leistų geriau suprasti, ar priimtas įstatymas jau veikia. Visgi, pasak parlamentaro, vertinti, ar įstatymas veikia, geriausia bus galima vertinant visų metų statistiką.
„Yra paliktos išlygos, susijusios su tais, kurie turi nuolatinį gyventojo statusą. Matyt, čia yra dalis ir politinės opozicijos, ir šiaip čia įsikūrusių žmonių, matyt, kurie modeliuoja ateitį Lietuvoje. Aš siūliau griežtesnį variantą, turėtume tada kitokį vaizdą.
Reikės, be abejonės, pasidaryti tam tikrą priežiūrą viso šio įstatymo įgyvendinimo, ką planuoju praėjus šiek tiek laiko, kad matytume bendrą tendenciją, ar bus koks pakritimas, ar nebus, kaip įstatymas realiai persidengia su visais mechanizmais. Tikiuosi, kad šiuose skaičiuose nėra Rusijos Federacijos piliečių ar įmonių, kurie perka iš Rusijos tą nekilnojamąjį turtą“, – portalui LRT.lt komentavo L. Kasčiūnas.
Taip pat skaitykite
Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje yra apie 19 tūkst. Rusijos piliečių, gavusių leidimą gyventi Lietuvoje, todėl tikėtina, kad būtent jie pirko minėtus NT objektus, nes ketina įsikurti mūsų šalyje.
„Matyt, iš šito aruodo yra tie pirkimai. Manau, kad dar reikia įsivertinti ir luktelti“, – sakė NSGK pirmininkas.
Tiesa, kol kas numatytas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo galiojimas – vieneri metai arba, kitaip tariant, iki 2024-ųjų gegužės 3-iosios. Tačiau L. Kasčiūnas teigė, kad esant poreikiui jo galiojimą Seimas galės pratęsti.
„Kol kas matau Rusijos norą kariauti ilgalaikį ir alinantį karą, todėl manau, kad perspektyvos pratęsimui yra labai didelės“, – portalui LRT.lt kalbėjo L. Kasčiūnas.
Taip pat skaitykite
Galutinis naudos gavėjas ne visada aiškus
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius portalui LRT.lt komentavo, kad ne Europos ekonominės erdvės ir ne NATO valstybių piliečiai visada sudarė nežymią dalį įsigyjančiųjų nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
„Galbūt tam tikrose kurortinėse vietovėse jie buvo labiau pastebimi, bet šiaip jie bendrame kontekste sudarė tikrai nedidelę dalį – tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiai“, – sakė M. Statulevičius.
Aktyviau būstus pastaraisiais metais Lietuvoje pirkti ėmė baltarusiai, kai į Lietuvą pradėjo keltis daugiau baltarusiškų įmonių. Būstus, anot LNTPA prezidento, perka ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, pavyzdžiui, įmonės pirko butus ir juose apgyvendino savo darbuotojus.
„O apie Rusiją kalbant, tai Rusijos [piliečių perkamų būstų] skaičiai nebuvo žymūs, tai pavieniai [atvejai], kad pastaraisiais metais kažkas būtų pardavęs nekilnojamąjį turtą kažkam iš Rusijos.
Gal tik aišku ne visada pamatai galutinį naudos gavėją, nes gali būti perkama per įmonę, per bendrą įmonę Lietuvos ir užsienio valstybės, niekas per daug nenagrinėja, kas yra galutinis naudos gavėjas, dėl to kartais būna nepastebima. Bet kaip fiziniai asmenys jie niekada nesudarė žymios dalies. Dabar tuo labiau, kai įvairūs apribojimai, sankcijos įvedami“, – komentavo M. Statulevičius.
LNTPA prezidentas sakė manantis, kad laikui einant Rusijos piliečių, perkančių nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, ir toliau palaipsniui mažės. Konkurencijos dėl būsto įsigijimo, M. Statulevičiaus teigimu, lietuviams jie nesudaro ir nesudarys.
Paklaustas, koks yra tipinis būstas, kurį Lietuvoje buvo bei tebėra linkę pirkti Rusijos piliečiai, M. Statulevičius kalbėjo, kad dėl itin mažos jų perkamo būsto imties nėra paprasta nupiešti tikslų vaizdinį, tačiau ankstesnė tendencija rodė, kad jie dažniausiai renkasi brangesnius būstus kurortinėse Lietuvos dalyse.
„Savu metu tai buvo būstas pajūryje, kaip galbūt tam tikras investicinis arba poilsio, kai judėjimo apribojimai nebuvo tokie ryškūs. Bet pastaruoju metu yra pavieniai sandoriai, tai jie iškreipia bendrą vaizdą“, – komentavo LNTPA prezidentas M. Statulevičius.
