Pasigirdus siūlymų atidėti vieną iš švietimo reformų, kurios plačiu mastu startuos rugsėjo 1-ąją, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė, Seimo narė Jurgita Šiugždinienė ragina to nedaryti, pasak jos, taip ambicingus švietimo pokyčius atitolintume dešimtmečiais.
Tokį požiūrį ministrė išdėstė Seimo Ateities komitete aptariant bendrojo ugdymo programų diegimą, tarpinius atsiskaitymus. Mokytojai nesyk yra išsakę priekaištų, kad pernelyg skubama diegti šią pertvarką deramai nepasirengus.
Pasak J. Šiugždinienės, mokytojai turi pakankamai pagalbos prieš nerdami į permainas. Tuo tarpu pedagogai ne kartą sakė nežinantys, kaip teks dirbti nuo rugsėjo, nes nėra aiškių gairių, nėra vadovėlių, nepateikti tarpinių patikrinimų pavyzdžiai. Tiesa, šią savaitę lietuvių kalbos ir matematikos patikrinimų pavyzdžiai buvo pateikti.
Kalbėdama Seimo Ateities komitete J. Šiugždinienė sakė girdinti siūlymų bendrojo ugdymo programų ir tarpinius patikrinimus vienuoliktokams atidėti metams ar dvejiems.
„Toks sprendimas būtų pats paprasčiausias, bet tai reikštų, kad šiandien kuriamą strateginę ambiciją turime nutolinti dešimtmečiais“, – sakė buvusi ministrė.
Taip pat skaitykite
J. Šiugždinienė pabrėžė, kad Lietuva yra numačiusi pažangos programas „Lietuva 2030“ ir „Lietuva 2050“.
„Mums dažnai norisi antgamtinių ir futuristinių idėjų, ateities įžvalgų. Bet iš tiesų, mano nuomone, viskas kur kas paprasčiau. Vienas iš švietimo ateities lakmuso popierėlių, kurie mums padės atsakyti į klausimą, ar mes apskritai pasirengę kalbėti apie ateitį ir tikslą, kurį mums kelia pažangos strategija „Lietuva 2050“, yra būtent bendrojo ugdymo turinio atnaujinimas“ – sakė buvusi ministrė.
Pasak jos, būtent tai keičia mūsų požiūrį į ugdymą, kas, anot politikės, turėjo pasikeisti jau seniai. Jam nepasikeitus, pasak J. Šiugždinienės, būsime nepasirengę visoms naujovėms.
„Ugdymo turinys turi pajudėti labai aiškiai. (...) Nuo griežto ugdymo plano prie galimybės patiems mokytojams atnaujinti turinį“, – sakė ministrė.
Ji pabrėžė, kad, pagal atnaujintas ugdymo programas, mokytojams suteikiama laisvė patiems kurti 30 proc. ugdymo turinio.
Anot buvusios ministrės, nuo rugsėjo pradėjus mokyklose, nelyginėse klasėse, įgyvendinti atnaujintą ugdymo turinį, pokytis greitai neįvyks.
„Jis neįvyks ir per metus, nes mokymasis yra procesas, kuriame augti ir tobulėti turi ne tik mokiniai, bet būtent taip mes pradėsime savo kelionę į išsvajotą strategiją 2050“, – kalbėjo atsistatydinusi ministrė.
Ji sakė, kad būtų naivu manyti, kad viskam galima pasiruošti, nes švietimas nuolat keičiasi.
„Bet aš manau, kad mes turime pradėti. Pradėti drąsiai, nes mes šiandien jau labai vėluojame“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Ji priminė, kad sprendimai dėl atnaujinamo ugdymo turinio buvo priimti dar 2018 metais.
„Nepasirengę būsime tol, kol į pasirengimą žiūrėsime pro praeities akinius“, – sakė J. Šiugždinienė.
Ji sakė girdinti siūlymų palaukti, kol bus atspausdinti visi vadovėliai.
„To, mano žiniomis, nebuvo nė vienoje valstybėje, kuri naujino ugdymo turinį. Vadovėlių leidyba Lietuvoje yra liberalizuota, vadovėlius leidžia privačios leidyklos. Ir šiandien retas mokytojas naudojasi vienu vadovėliu, informacijos tikrai turime labai daug.
Galime laukti, kol pasaulinė, noriu pabrėžti – pasaulinė, mokytojų rengimo krizė pasibaigs ir mokyklas užplūs jaunuoliai, galime laukti, kol visi Lietuvos mokytojai dalyvaus mokymuose ir pakels kvalifikaciją. Bet iš esmės galime ir kitaip. Galime imtis ir rodyti telkiančią lyderystę visais lygmenimis, o ypač mokyklos, pasitikėti mokytoju ir jam padėti, paraginti kurti ir nebijoti suklysti, negąsdinti, kad nepavyks, o lyderiauti. Tą tikrai šiandien daro ne viena Lietuvos mokykla, ne viena savivaldybė ir ne vienas mokyklos vadovas. Pasitelkti visą pagalbą, kurios šiandien tikrai yra daug: konsultacijos, mokymai, užduočių pavyzdžiai“, – kalbėjo ministrė.
LRT.lt primena, kad šiuo metu jau yra pateikti tarpinių patikrinimų lietuvių kalbos ir matematikos pavyzdžiai, kai kurių dalykų mokytojai jau sulaukė kvietimų į mokymus, kaip dirbti su atnaujintomis programomis, kiti to dar laukia ir nerimauja, kad vasarą neturės atostogų.
„Baisiausia yra pradėti, bet pokytis jau vyksta. Priešmokykliniame ugdyme jau įgyvendinamos atnaujintos ugdymo programos, lenkų kalbos ir literatūros mokymas jau gyvena su atnaujintu turiniu ir išlaikė pirmuosius tarpinius patikrinimus“, – sakė buvusi ministrė.
