Paskelbęs numatytų ištremti asmenų sąrašus, Ypatingasis archyvas sulaukė nemažai norinčiųjų susipažinti ir su bylomis. Tačiau kai kuriuos nustebino suma, kurią reikia sumokėti. Į archyvą dėl savo tėvo tremties bylos besikreipusi vilnietė sako, kad suskaitmeninti dokumentai jai kainuotų daugiau nei tūkstantį eurų. Pasak Vyriausiojo archyvaro tarnybos, viską paruošti pagal privatų užsakymą – papildomas darbas
Praėjusį kovą išgirdusi, kad suskaitmeninti tremtinių sąrašai, Ona Pečiulienė sako besitikėjusi, kad ir jų bylos jau yra skaitmeniniu formatu.
„Tėvelis buvo suimtas, lageryje kalėjo, paskui tremtyje 10 m. gyveno. Ir aš ten gimiau. Ir aš seniai jau galvojau, kad norėčiau susipažinti su ta medžiaga, kurios pagrindu visas tas dalykas įvyko“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja vilnietė O. Pečiulienė.
Moteris skaitmeninių dokumentų kopijų kreipėsi į Ypatingąjį archyvą, jis O. Pečiulienę informavo, kad paslauga mokama. Moteris sako maniusi, kad tai kainuos daugiausia keliasdešimt eurų.
„Kai praeitą savaitę gavau sąskaitą – ji mane apstulbino, nemaloniai nustebino“, – guodžiasi O. Pečiulienė.
1032 eurai 30 centų už daugiau nei tūkstantį Ypatingajame archyve saugomų Onos Pečiulienės tėčio bylos dokumentų. Archyvas sako – ši byla nėra suskaitmeninta.
Apskritai iš daugiau nei 1,3 mln. saugomų bylų, suskaitmeninta mažiau nei dešimtadalis. Vyriausiojo archyvaro tarnyba tikina – paslaugų apmokestinimas įprasta praktika, jei prašoma daugiau, nei numato archyvo funkcijos.
„Jeigu jūs pageidaujate atskiros, tik jums teikiamos paslaugos – tai tuomet darbuotojai, kurie turi dirbti pagal valstybės archyvo planus, pagal tam tikrus skaičius, kurie yra sutarti, suderinti, jie turi atidėti tuos darbus,paprastai tariant“, – komentuoja Vyriausiojo archyvaro tarnybos skyriaus vedėja dr. Daiva Lukšaitė.
Mokamų paslaugų sąrašą ir įkainių apskaičiavimo tvarką tvirtina Kultūros ministerija. Sako – įmanoma, kad suskaitmeninti vieną dokumentą kainuoja beveik eurą.
„Pagrindinės dedamosios tai yra valstybės archyvų darbuotojų darbo laikas, tai yra valandinis įkainis. Tai yra darbo trukmė“, – teigia Kultūros ministerijos Atminties institucijų grupės atstovė Vaida Lankelienė.
Skaičiuojami ir papildomi koeficientai: „Ar tai, sakykime, yra skubos tvarka, senumo koeficientas – priklausomai, kokio senumo dokumentų yra prašoma, paieška – kiek ji gali užtrukti. Ar reikia peržiūrėti vieną rinkinį dokumentų, ar jų reikia peržiūrėti daugiau.“
„Jeigu, pavyzdžiui, dokumentų yra labai daug ir žmogui kaina yra labai didelė, mes galime atrinkti mūsų požiūriu pačius svarbiausius dokumentus ir padaryti tik byloje esančių pačių pagrindinių dokumentų [skaitmenines kopijas]“, – aiškina Ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Remeika.
Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisija sako – situaciją reikia keisti.
„Viena yra aišku – tikrai archyvai turi virsti modernia atminties prieiga. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vis dėlto duomenys, sukaupti dokumentai turi būti suskaitmeninti“, – sako komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
K. Remeika akcentuoja – su saugomais dokumentais galima susipažinti ir nemokamai: „Kiekvienam žmogui mes pasiūlome atvykti į archyvo skaityklą ir pačiam pavartyti dokumentus skaitykloje gyvai.“
Skaitykloje dokumentus galima pačiam ir nusifotografuoti. Įdomu tai, kad į skaityklą atėjusiam lankytojui, darbuotojai taip pat turi surasti norimus dokumentus, juos surinkti ir pristatyti, bet ši paslauga – įtraukta į privalomas įstaigos funkcijas, todėl lankytojams, priešingai nei skaitmenos ar spausdintos kopijos norintiems, yra nemokama.
