Putinas skelbia, kad Lietuvos kaimynystėje – Baltarusijoje bus dislokuotas taktinis branduolinis ginklas. Ir nors Amerikos prezidento administracija sako nematanti požymių, kad Rusija ketina panaudoti branduolinį ginklą, be jokių abejonių, tai didina grėsmės lygį Rytų Europoje prie rytinių NATO sienų. Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys lankėsi LRT TELEVIZIJOS laidos SAVAITĖ studijoje.
– Pone Budry, istorikas Jurijus Felštinskis, šiaip jau toks adekvatus Rusijos atžvilgiu, sako, kad iki rugsėjo Lietuva ir Lenkija sulauks branduolinio smūgio. Ką jūs manote dėl tokio scenarijaus?
– Na, vis dėlto vertinimai turėtų remtis kokia nors konkrečia turima informacija arba kokiais nors indikatoriais, rodančiais, kad link to judama. Galiu užtikrintai pasakyti, kad šiuo metu jokios tokios informacijos nėra. Antras svarbus dalykas, jeigu vis dėlto kas nors imtųsi planuoti tokio pobūdžio veiksmus, o ypač panaudoti nestrateginį branduolinį ginklą, nebūtina jo perdislokuoti į Baltarusiją, tam pastatyti atitinkamą infrastruktūrą, paruošti karius ir pan. Jį galima atsigabenti iš Rusijos teritorijos ir nebūtina jo atgabenti arti sienų. Taip, regione yra pokyčių, tačiau tai nereiškia, kad mes neišvengiamai atsidursime taikiklyje jau šį rudenį.
– Gerai, bet vis tiek turim kalbėti apie Lietuvos nacionalinį saugumą ir šalies gynybą, juo labiau kad atsargos generolas Benas Hodgesas pareiškė Lietuvai pastabų. Krašto apsaugos ministras į tai atsako, kad vis dėlto jis neturi visos informacijos, bet premjerės patarėjas sako, kad generolas Hodgesas turi absoliučiai visą informaciją. Tai jūs irgi manote, kad generolas žino per mažai, kritikuoja per daug?
– Aš manau, kad beveik visi, kuriuos pacitavote, yra iš dalies teisūs. Taip, tam tikrų dalykų, pastabų, kritikuotinų vietų Lietuvoje turime, nėra čia ko slapstytis ar to neigti. Taip, su visa informacija, tikėtina, su tais darbais paskutiniais, ypač kurie vyksta pastaruoju metu, yra planuoti, galbūt ne visi yra susipažinę.
Problema Lietuvoje yra turbūt ne tai, kad mes nežinome, ką daryti, bet yra labai daug vienu metu dalykų, kuriuos įgyvendiname. Taip, dirbdami su sąjungininkais ruošiame infrastruktūrą ir ją plėtojame dabar esančioms pajėgoms, mes nesame pabaigę, pastatę pakankamai kareivinių Rukloje, tai yra susiję su priešakiniu vokiečių vadovaujamu batalionu. Mes statome infrastruktūrą brigadai, kuri, tikimės, atvyks iš Vokietijos.
Mes modernizuojame savo ginkluotąsias pajėgas ir savo kariuomenę, taip pat ir su infrastruktūra, su įsigijimais daug visokių darbų turim. Yra ir su personalu susijusių klausimų, tai taip pat didelis iššūkis, jis horizontaliai per visas temas atsiliepia, nes turime tikrai problemų ir dėl šauktinių skaičiaus, kurį kiekvienais metais esame susiplanavę, pavyzdžiui, praeitais metais tą problemą turėjome – nesurinkom to minimumo, kurį buvome susiplanavę.
Taip pat turime iššūkių, kad reikia paruošti, dar kartą pakviesti ir apmokyti jau aktyviajame rezerve esančius rezervo karius, taip pat į profesinę karo tarnybą mažiau pakviečiame, nei esame nusimatę. Taip mes visur po truputį stumiamės ir striginėjame – tų problemų yra. Taip kad yra kur pasistiebti, ir čia turbūt viena iš tokių šalutinių blogųjų pasekmių, kad per mažai diskusijų ir per mažai geros sveikos kritikos mūsų gynybos politikai, nes kai tik atsiranda toks balsas, kuris kritiškai mums siūlo pažiūrėti į save, mes priimame jį kaip priešišką ir puolame reaguoti, neigdami visiškai tokią poziciją. Tai yra negerai, rodo šiek tiek sveiko balanso nebuvimą.
– Gerai, tai tada paklausiu kitaip – Lietuva šiandien pasirengusi gintis?
– Pasirengusi gintis su tomis pajėgomis, kurios yra drauge su sąjungininkais. Ir vis tiek vertiname ir tai, ką turi priešininkas tuo metu, su kuo mes sureaguotume, ne viskas, kas yra Lietuvoje šiuo metu, būtų pasitelkta gynybai. Tai yra ir amerikiečių pajėgos, plačiai aplink Europą ir Europoje išsidėsčiusios, kitų sąjungininkų pajėgos, kurių čia yra Lietuvoje dalis, kitų nėra. Ta gynyba, žinoma, vyktų.
– Bet dėl to generolas Hodgesas priekaištauja, sako, kad nėra galvojama apie integraciją tų pačių vokiečių, amerikiečių su lenkais, kad Lietuva čia nedirba.
– Tai yra nuolatinis darbas, reikia turėt omeny kelis dalykus. Vienas yra tai, kad mes siekiame padaryti tokią gynybą visiems akivaizdžią, ypač Rusijos pusei, kad ji pati iš savęs atgrasytų, kad nebūtų noro ją išbandyti. Dėl to mes sakom – turi būti daugiau pajėgų, turi būti planai, „prapratybinsim“, vadinasi, treniruosim tokiu būdu, kad Rusijos pusė matytų, Baltarusijos pusė matytų.
Tai yra mūsų siekiamybė, bet tai nereiškia, kad iki to laiko mes iš viso esame neapginami ir patys nesigintume. Gintumės su tuo, ką turime, ir to yra labai daug. Tačiau mes nenorime gintis taip, kaip atrodytų gynyba šiuo metu ir remtųsi tuo senesniu modeliu, kad vis tiek priešininkas kurią nors dalį teritorijos turbūt iš dalies okupuotų, o mes paskui teritoriją atkovojame ir panašiai. Madrido viršūnių susitikime buvo apsispręsta – padedam į praeitį tokį modelį, dirbame prie naujo.
– Jūs norite pasakyti, kad šiandien pavyktų šito modelio išvengti?
– Tokio modelio nepavyktų išvengti, bet apsiginti pavyktų.
– Gerai, tai tada dar vienas klausimas. Ministras kalbėjo apie planus sukurti diviziją. Kada ji galėtų rastis ir iš kokių resursų? Ar tai vis dar tik teoriniai planai, ar jau kas nors vyksta?
– Paskutiniame Valstybės gynimo tarybos posėdyje buvo pristatytos tam tikros idėjos to, kas vyksta, taip pat ir regione, ten, kur plėtojasi NATO pajėgos, kaip atrodys regioninė gynyba. Ir viena iš idėjų buvo kariuomenės tolimesnė modernizacija, tolimesnė plėtra, galbūt ir šita kryptimi.
Ir dėl to buvo duotas pavedimas kariuomenės vadui su ministru visa tai paskaičiuoti. Išvada akivaizdi – su dabartiniu finansavimu, kuris yra per mažas dabartinei krašto apsaugos sistemos plėtrai, mes to neįgyvendinsime. Tai dėl to, kalbant apie vienos iš dabartinių brigadų sunkinimą, tai būtų tokios sunkesnės divizijos, kai mes sakome žodį „sunkinimas“, tai lygu tankai, tai apie įsigijimą papildomos tokio tipo ginkluotės, ir nedidinti pinigų neįmanoma. Dėl to tai bus viena iš sąlygų – resursai, kaip jūs ir įvardijote.
– Tai kada, Jūs planuotumėte, ji galėtų rastis?
– Sprendimą mes tikrai turėsime šį pavasarį, nes reikės priimti šį pavasarį. Kaip mes būsime išsidėlioję, priimdami sprendimą, laiko ašį, kada ką įgyvendiname, matysime, bet mums raudona linija yra 2030 metai. Mes turime turėti operacinį pajėgumą 2030 metams.
– Kitą savaitę Seimas bandys priimti įstatymą, numatantį ribojamąsias priemones dėl karinės agresijos prieš Ukrainą. Įstatymas galiotų metus – rodos, nuo gegužės 3 iki 2024 metų gegužės 2 dienos. Ir jis yra skirtas tik rusams ir baltarusiams, bet Baltarusijai dabar, sušvelninus pirminį variantą, pilietybės ribojimų Baltarusijos piliečiams atsisakyta, kaip ir nekilnojamojo turto įsigijimo. Taip išeitų, kad jis labiausiai į rusus orientuotas. Kaip prezidentūra vertina šitą pirminio varianto pašvelninimą?
– Įstatymo iniciatyva yra iš tikrųjų sveikintina, taip nacionališkai turime ir įstatymų lygmeniu užsitvirtinti tam tikrą savo poziciją ir taikyti priemones mums grėsmę keliančioms valstybėms. Žinoma, kad mes turėtume išlaikyti ir toliau humanitarinį takelį patekti opozicijos nariams iš Rusijos ar Baltarusijos į Lietuvą, neturėtų paliesti dabar jau čia Lietuvoje esančių ir gyvenančių Rusijos, Baltarusijos piliečių teisių kokia nors forma, ypač kai kalbama apie humanitariniais pagrindais atvykusius, tačiau mes negalime sau leisti diferencijuoti politiniu būdu Rusijos ir Baltarusijos, sakydami, kad viena valstybė yra agresyvesnė negu kita ar kokią nors kitą negerą žinią siųsti į pasaulį.
– Jūs manote, kad baltarusiai turėjo išlikti, nereikėjo švelninti?
– Tokios pozicijos mes laikomės tarptautiniu lygmeniu – sakykime, Europos Sąjungoje, kalbant apie sankcijas, Lietuva yra vienas pagrindinių balsų, kurie sako, kad Baltarusija turi eiti viena greta su Rusija, ir mes įtikiname savo partnerius, ką reikia daryti. Mes negalime tos diferenciacijos daryti nacionaliniu lygmeniu. Na, tai nebūtų tinkama priemonė ir tinkama žinia.
– Vadinasi, prezidentas galėtų vetuoti tokį įstatymą?
– Jeigu liktų tokia forma, kaip yra, kai išskiriamos šios dvi valstybės, tai būtų labai tikėtina.
