Naujienų srautas

Lietuvoje2023.03.28 09:07

Anušauskas atmeta Hodgeso kritiką dėl prasto savų pajėgumų vystymo: apie kai kuriuos mūsų sandorius jis nežinojo

00:00
|
00:00
00:00

Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas atsargos generolas Benas Hodgesas teigia, kad nors Lietuva ir skiria 2 proc. BVP gynybai, tačiau ji turi dar daug ką padaryti, jog galėtų apsiginti. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sutinka, kad „ne procentai gina mus, o tų procentų naudojimas“. Visgi, priduria ministras, Lietuva ne tik laukia sąjungininkų pagalbos, bet ir vysto savus pajėgumus.

„Jam (B. Hodgesui – LRT.lt) dar nebuvo žinoma idėja apie lietuviškos divizijos kūrimą, apie papildomus įsigijimus, nežinojo, be abejonės, ir apie per pastaruosius 2 metus sudarytus mūsų bendrus sandorius su Latvija ir Estija dėl bendrų įsigijimų“, – LRT RADIJUI sako A. Anušauskas.

Anušauskas apie NATO viršūnių susitikimą Vilniuje: jei leidžia galimybės, geriau tomis dienomis mieste nebūti

B. Hodgeso žiniomis, Lietuvoje yra 100 tūkst. rezervistų, „kurie nėra apmokyti, kurie neturi savo dalinio“. A. Anušauskas atsako, kad dalis jų, vadinamasis aktyvusis rezervas, yra nuolat kviečiamas atšviežinti savo įgūdžius. Be to, patikslina ministras, „jie yra priskirti kariniams daliniams“.

„Jis, kaip kariškis, be abejonės, žino, kad ne visi milijonai, pavyzdžiui, JAV, kviečiami į kariuomenę, o tam tikra dalis, kuri turi dar šviežius įgūdžius, bet juos galima metai iš metų atnaujinti. (...) Mes padvigubinome jų kvietimą atnaujinti įgūdžius: kvietėm 2600, siekiame padidinti šį skaičių iki 5 tūkst.“, – dėsto politikas.

„Iš tikrųjų ir turim, ir ruošiamės, ir skiriam dėmesį savo pajėgumams, nes kiekviena NATO šalis supranta – jei ji pati neapsigins, neturės tinkamų pajėgumų, kitiems irgi bus abejonių, (...) ar išvis ji nori gintis. Todėl savų pajėgumų ugdymas, didinimas, aprūpinimas tikrai yra pirmaeilis uždavinys“, – priduria A. Anušauskas.

Ruošiantis liepai, planuojamos papildomos saugumo priemonės

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu gali suaktyvėti Rusijos ir Baltarusijos kariniai veiksmai. Tokios galimybės neatmeta ir krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, pabrėžiantis, jog tam NATO valstybės ruošiasi ir diskutuoja apie papildomas priemones saugumui Lietuvoje užtikrinti.

„Liepą, matyt, turėtų prasidėti pasirengimas „Zapad“ pratyboms, kurios yra paankstintos, turėjo tiesiog ne šiais metais vykti. Bet, bet kokiu atveju, NATO valstybės irgi atsakingai ruošiasi tokiems susitikimams, visada yra sustiprintos galimybės tos šalies, kuri yra priimanti šalis, dabar – Lietuvos. Tai kalbam ir apie oro gynybos priemones papildomas, ir kitas priemones, kurios yra reikalingos, na, tiesiog elementariam saugumui užtikrinti“, – LRT RADIJUI sako A. Anušauskas.

Žadama, kad NATO viršūnių susitikime dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Be abejonės“, krašto apsaugos ministro teigimu, į Vilnių atvykti turėtų ir JAV prezidentas Joe Bidenas.

„Valstybių vadovai visada dalyvauja, jeigu nėra kokių nors nenumatytų aplinkybių. Bet šiuo atveju, kai yra vadovų susitikimas, nenumatytos aplinkybės gali būti tik liga ar kažkas panašaus“, – pabrėžia politikas.

Pasak ministro, susitikimo Vilniuje metu galima tikėtis sprendimų, kuriais galėtų džiaugtis NATO Rytinis flangas.

„Regioniniai gynybos planai išties turėtų būti patvirtinti Vilniaus susitikime, mes apie juos darbiniame lygmenyje žinosime gerokai anksčiau. (...) Prie šių planų bus rišamos, generuojamos konkrečios pajėgos. Tai mums yra svarbu, kad žinotume iš anksto, kokie pajėgumai generuojami. Neina kalba apie brigadą vieną ar kitą – kalba eina apie gerokai didesnius pajėgumus ir visose dimensijose: ir oro gynybos, ir aviacijos, ir jūrų, ir panašiai“, – aiškina A. Anušauskas.

Pagrindiniai susitikimo tikslai, anot politiko, yra „Madrido viršūnių susitikimo sprendimų įgyvendinimas dėl papildomų pajėgų Rytiniame flange, taip pat rotacinis oro gynybos modelis, jo galimybės ateityje“.

„Taip pat ir 2 proc. riba biudžeto finansavime nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kad būtų galima atsiremti nuo 2 proc. ir eiti aukštyn, nes resursai išties reikalingi. Daugelis valstybių tiesiog tą pamatė karo Ukrainoje kontekste“, – akcentuoja krašto apsaugos ministras.

Ministro teigimu, liepos 11-12 d. sostinėje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas bus „nemenkas iššūkis miestui“ – bus daug svečių, ekipažų, numatomi ir tam tikri ribojimai. Dėl to, pasak politiko, Vilniaus gyventojams ir svečiams pagal galimybes rekomenduojama iš miesto tomis dienomis išvykti.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi