Investicijos į Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą – vienos didžiausių po nepriklausomybės atkūrimo. Visgi didžiausios ne tik statybos, bet ir išlaidos gynybai. Finansų ministerija siūlo papildomai apmokestinti bankų pelną, pinigus skiriant kariniam mobilumui.
Pernai rugpjūtį pradėtą statyti karinį miestelį prie Vilniaus planuojama pabaigti iki metų pabaigos. Planuota, kad šio miestelio statybos ir daugiau nei dvylikos metų priežiūra kainuos per 60 milijonų eurų, tačiau jau dabar aišku, kad kaina didės iki dešimtadalio.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos statybos projektų vadovo Tomo Baranausko, statyboms naudojama nemažai metalinių konstrukcijų, gelžbetonio, kurių rinkos kainos pasikeitimai yra „siaubingi“.
Kariniame miestelyje galės gyventi iki 750 karių. Greta kareivinių statomi angarai karinei technikai, remonto dirbtuvės, bet nei šaudyklų, nei amunicijos sandėlių čia nebus.
„Procesai trukdantys aplinkiniam gyventojam čia nenumatomi“, – sakė T. Baranauskas.
Dar du panašūs kariniai miesteliai kyla Šiauliuose ir prie Šilalės. Karinėse teritorijose kasmet išdygsta po kelias dešimtis naujų objektų.
„Jų skaičius atspindi tas realijas, kurios susiklostė geopolitiškai, kad reikia stiprinti pajėgumus ir sudaryti sąlygas sąjungininkų priėmimui“, – aiškino Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
NATO gynybos planai numato ir sandėlius Lietuvoje, kad rytiniame flange galėtų būti laikomas didesnis kiekis amunicijos. Tačiau iššūkiai kyla ne tik dėl jos laikymo, bet ir atgabenimo.
„Neturime pakankamai transporto pajėgumų ir infrastruktūros greitam NATO pajėgų judėjimui Europoje, – sakė buvęs Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas. – Nėra daug tiltų, kurie atlaikytų tankų „Abrams“ ar „Leopard“ ar britų tankų „Challenger“ svorį.“
Lietuva žada, kad tai pasikeis. Finansų ministerija siūlo papildomai apmokestinti dalį bankų pelno, jį skiriant kariniam mobilumui.
„Mes turime susiderinę kelius, maršrutus, kur vyktų karinė technika, tai dabar tie tiltai daromi“, – tikina Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Tau tiltai aplink Kauną. Taip pat dėmesys susisiekimui su Lenkija. Amerikiečių tankai „Abrams“ atgabenti vienintele geležinkelio vėže per Lenkiją.
„Sąjungininkai atvykę europine vėže iki Kauno turi persikrauti ant senosios vėžės. Tai užima laiko, užima resursų“, – sakė Ramūnas Jurskis, Gynybos štabo logistikos valdybos viršininkas.
Be vieno geležinkelio, Lietuvą ir Lenkiją jungia du keliai. Planuojama, pratęsti magistralę nuo Marijampolės iki Suvalkų.
„Su lenkais svarstome antrą koridorių t.y. Alytus, Lazdijai, Lietuvos Lenkijos siena ir toliau link Augustavo – ten ir bus stiprinami tiltai“, – kalbėjo J. Skačkauskas.
Iš laikinojo solidarumo įnašo tikimasi surinkti daugiau nei 500 milijonų eurų, nors poreikis dvigubai didesnis. Pinigai būtų skirti ir oro bei jūros uostams. Bet daugiausia – keliams.
„40 procentų Lietuvos kelių neatitinka būklei keliamų reikalavimų“, – aiškino susisiekimo viceministras.
Dalį pinigų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos. Politikai pabrėžia, kad infrastruktūra naudosis ne tik kariai, bet ir civiliai.
