Lietuva skiria 2 proc. BVP gynybai, tačiau ji turi dar daug ką padaryti, kad galėtų apsiginti, interviu LRT.lt sako buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas atsargos generolas Benas Hodgesas. Jis teigia, kad Lietuvos visuomenė nėra pasiruošusi gintis, trūksta ir politinių sprendimų, kurie būtini šalies gynybai, – per menkas bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis ar vis dar nebaigtas „Rail Balticos“ projektas.
Atsargos generolas pažymi, kad kol Lietuvoje neišspręstos gynybos problemos, Vokietijos brigada ar didesnis JAV karių skaičius šalyje nėra pirmo būtinumo klausimas.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, jis teigia, kad dabar ukrainiečiams svarbiausias yra Krymas, kurio atsiėmimas sukeltų lūžį net ir Rusijos visuomenėje.
Interviu trumpai
- Ukraina turi išlaisvinti Krymą, kad pasiektų savo strateginių tikslų.
- Bachmuto gynyba suteikia šansą Ukrainai kaupti pajėgas ir rengti kontrpuolimą kita kryptimi.
- Rusijos amunicijos, ginklų ir žmonių rezervai nėra begaliniai, trūkumą jie tikrai pajus, jei ir toliau tęsis toks karas.
- JAV prezidentas turi aiškiai iškomunikuoti, kad nori Ukrainos pergalės kare, tada parama ims greičiau pasiekti Ukrainą ir nebeliks tabu.
- Lietuva turi priimti politinių sprendimų dėl gynybos, pavyzdžiui, pastatyti „Rail Balticą“, derinti gynybos pirkimus su kaimyninėmis valstybėmis.
- Lietuvai nereikia Vokietijos brigados tol, kol ji neturi sąlygų jai priimti.
– Mes girdime pranešimų, kad Ukraina rengiasi dideliam kontrpuolimui. Kaip jūs manote, koks jis bus?
– Žinoma, visi kalba apie artėjantį didelį kontrpuolimą, bet Ukrainos generalinis štabas nesiruošia skelbti nei kada, nei kur, nei kaip ir, tiesą sakant, neturėtume to žinoti. Taigi viskas, ką aš sakau apie šį puolimą, yra tik mano pasvarstymai, nes aš moku skaityti žemėlapį ir tikiuosi tokius veiksmus pamatyti.
Akivaizdu, kad lemiama šio karo vieta yra Krymas. Krymas yra tai, ką reikia išlaisvinti. Galite nužudyti kiekvieną rusų kareivį 200 kilometrų spinduliu nuo Bachmuto, tai nepakeis strateginio rezultato. Krymo išlaisvinimas yra tai, kas pakeis strateginę situaciją ir taip Ukraina laimės. Manau, kad kai bus sudarytos visos sąlygos, ukrainiečiai pradės kontrpuolimą, kuris leistų jiems sugriauti sausumos tiltą, jungiantį Krymą su Rusija. Vėliau jie panaudos kitus ginklus, kad vėl sugadintų Kerčės tiltą, ir panaudos tolimojo nuotolio raketas, kad Krymas taptų nesaugus. Sevastopolis, Sakai – pataikykite į šias vietas Krymo pusiasalyje ir rusai negalės ten likti.
Manau, kad ukrainiečiai šiuo metu kuria labai stiprias ginkluotąsias pajėgas, kurios dabar nekovoja Bachmute, tai reiškia, kad šių pajėgų kainą turi mokėti kiti daliniai Bachmute tam, kad ten sustabdytų rusus. Taigi, šios ginkluotosios pajėgos tikriausiai dabar ruošiasi puolimui ne Bachmuto, o kita kryptimi.
Galite nužudyti kiekvieną rusų kareivį 200 kilometrų spinduliu nuo Bachmuto, tai nepakeis strateginio rezultato
– Jūs manote, kad ukrainiečiai pirmiausia turėtų išlaisvinti Krymą ir tik tada eiti į Donbasą?
– Iš tikrųjų manau, kad svarbiausias yra Krymas, o po to, kai jie išlaisvins pusiasalį, manau, kad viskas Rusijoje labai pasikeis ir nemanau, kad rusai ir toliau norės palaikyti separatistus Donbase.
– Kodėl Krymas toks svarbus visoje šioje karo dėlionėje?
– Pažvelgę į žemėlapį pamatysite, kad kol Rusija turi Krymą, ukrainiečiai niekada negalės patekti į Azovo jūrą. Tai reiškia, kad net jei Mariupolis ar Berdianskas bus išlaisvinti, Rusija vis tiek blokuos Azovo jūrą. Kol Rusijos Juodosios jūros laivynas yra Sevastopolyje, jie gali sustabdyti, sutrikdyti, trikdyti laivus, atplaukiančius ir išplaukiančius iš Odesos.
Krymas suteikia Rusijai galimybę užkirsti kelią Ukrainai kada nors atkurti savo ekonomiką. Krymas taip pat suteikia platformą kitam puolimui, nes oro, vandens pajėgos, logistika – visa tai yra čia. Taigi ukrainiečiai turi išstumti Rusiją iš Krymo.
– Ekspertai nesutaria dėl Bachmuto – vieni teigia, kad tai nesvarbus Ukrainai taškas, kuris užimtas Rusijos neturėtų stiprios strateginės reikšmės, kiti priešingai sako, kad jį svarbu išlaikyti. Kokia jūsų nuomonė?
– Aš to nežinau, bet manau, kad jiems naudinga ten likti, nors jie patys patiria daug nuostolių. Rusai ir Jevgenijus Prigožinas („Wagner“ grupės įkūrėjas – LRT.lt) susikoncentravo į šį miestą, ten patiria daug nuostolių, sunaudoja daug amunicijos. Karinėje doktrinoje tai, ką daro ukrainiečiai, mes pavadintume jėgos ekonomija – misija naudoti tai, ką turi, kad užkirstum kelią priešui, kad jis negalėtų daryti kažko kito, kol tu ruošiesi pagrindiniam puolimui, kuris bus ne čia.
Ukrainos generaliniam štabui vertinga sustabdyti rusus ten, o jie juos ten stabdo jau septynis mėnesius. Negalima kiekvieną dieną žiūrėti, koks kaimas, koks upelis užimtas, kas atsitiko, – mes taip išprotėsime. Kas iš tikrųjų svarbu, jei galėtum atsitraukti ir pažvelgti, kas vyksta aplink Bachmutą ir visame šiame rajone, tai rusai kasdien praranda 700, 800, 900 ir daugiau nei tūkstantį karių ir tai neduoda jiems jokios naudos.
– Mes dažnai girdime, kad siekdami suprasti Rusiją neturime vadovautis vakarietiška logika. Ar jūs sutiktumėte, kad Rusija turi savo logiką, ypač kalbant apie šį karą?
– Žinoma, jiems akivaizdžiai nerūpi, kiek gyvybių bus prarasta, įskaitant jų pačių karius. Jie tiesiog toliau stums šiuos prastai apmokytus, nelaimingus šauktinius į mėsmalę, ką jie darė šimtmečius, ir tikisi užvaldyti, pergudrauti ukrainiečių gynėjus.
Manau, kad tai nėra begalinis rezervas. Turiu omenyje, kad net Rusija pasieks ribą, kalbant apie amuniciją, žmones, ir dar svarbiau – ras savo valios jėgų ribas. Kol Ukrainai duosime tai, ką sakėme, ir jei JAV prezidentas Joe Bidenas pasakys, kad mes norime, kad Ukraina laimėtų, mes norime, kad įveiktumėte Rusiją, tada visa pagalba į Ukrainą ims daug greičiau atkeliauti.
Jei Joe Bidenas pasakys, kad mes norime, kad Ukraina laimėtų, mes norime, kad įveiktumėte Rusiją, tada visa pagalba į Ukrainą ims daug greičiau atkeliauti
– Bet mes girdime skirtingas žinutes apie pagalbą Ukrainai. Kol dauguma politikų sako, kad pagalba bus teikiama tiek, kiek reikės, JAV kai kurie demokratai ir respublikonai svarsto, kad galbūt reiktų skirti mažiau pagalbos Ukrainai. Ar galime kalbėti apie, pavyzdžiui, JAV nuovargį?
– Ne, amerikiečiai nėra pavargę, bet prezidentas privalo paaiškinti, kodėl tai svarbu. Tai nėra kažkas, kas vyksta Europoje. Tai yra kažkas, kas turi įtakos mums, tai turi įtakos mūsų strateginiams interesams. Prezidentas turi paaiškinti, kodėl mums tai svarbu.
Manau, kad kai jis tai padarys, dauguma žmonių pasakys: „Gerai, tai prasminga.“ Iš tikrųjų, vasario mėnesį dalyvavau Miuncheno saugumo konferencijoje ir mačiau, kaip daugelis respublikonų Kongreso ir Senato narių sakė, kad Ukraina turi laimėti, tai svarbu. Žinoma, kai kurie kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų pažiūrų atstovai tam nepritaria, tačiau šiuo metu jaučiu, kad Kongreso abiejų partijų parama išlieka stipri, tačiau prezidentas turi aiškiai pasakyti, koks yra mūsų tikslas.
– Dabar Lenkija ir Slovakija paskelbė, kad Ukrainai perduoda naikintuvus „MiG“, tačiau ilgai buvo kalbama apie tai, kad NATO galbūt galėtų perduoti modernius naikintuvus F-16. Ar NATO turėtų juos perduoti?
– Pirmiausia reikia nuspręsti, kad norime Ukrainos pergalės. Tai svarbiausia, o tada, kai pasakysime, kad norime jų pergalės, visi pasiteisinimai dings. Dabar administracija skiria paramą labai palaipsniui – duodame tai, vėliau tai. Tai rodo, kad jie neįsipareigojo siekti pergalės. Kai jie pasakys, kad mes ketiname laimėti, tai bus galas šiems inkrementiniams teiginiams, kad „rusai nebus laimingi, jei mes duosime tai“.
Žinoma, aš nesu prieš F-16 perdavimą, bet užuot ginčijęsi dėl to, ar turėtų Ukraina gauti F-16, turėtume kalbėti apie tai, kodėl JAV prezidento administracija nesako, kad norime Ukrainos pergalės? Kai tai bus pasakyta, visi šie dalykai – tankai, ATACAMS, F-16 – atvyks, bet dabar girdžiu tik pasiteisinimus, kodėl negalime duoti ATACAMS ar F-16.
Štai ką turėtų suprasti jūsų skaitytojai – svarbiausia, kad mūsų vadovai turi paaiškinti, koks yra tikslas. Jis turi būti aiškus, tai negali būti tiesiog „aš su jumis tiek, kiek reikės“, tai nėra tikslas, tai iš tikrųjų labai tuščias pareiškimas. Koks yra tikslas? Mes niekada neturėjome aiškaus politinio tikslo. 20 metų Afganistane – pažiūrėkite, kuo tai baigėsi. Mūsų išrinktiems vadovams tenka pareiga pasakyti, koks yra tikslas ir kodėl tai svarbu.
Mes niekada neturėjome aiškaus politinio tikslo. 20 metų Afganistane – pažiūrėkite, kuo tai baigėsi
– Tik 7 Aljanso šalys skiria 2 proc. savo BVP gynybai. Ar manote, kad tai yra problema?
– Be abejo, tai yra problema, nes ne kiekviena valstybė daro viską, ką turėtų daryti dėl savo gynybos. Turiu omenyje, kad visi žino apie 5-ąjį straipsnį, bet ne visi prisimena, kad 3-iajame straipsnyje sakoma, jog kiekviena tauta turi daryti viską, ką gali, kad apsigintų ir būtų pasirengusi padėti kitoms. Tai taip pat vienas iš sutarties punktų. Dėl 2 proc. gynybai visi susitarė ir turėtų laikytis savo susitarimų.
Tačiau svarbūs ne tik 2 proc. Taip, Lietuva skiria 2 proc. BVP gynybai, be jokios abejonės, bet Rusijos nesustabdysi, jei tiesiog pastatysi didelę iškabą ant Lietuvos sienos, kurioje būtų parašyta: „Ei, mes skiriame 2 proc.“ Bet jei Rusija pažvelgs į Lietuvą ir pasakys: „Mes patirsime per daug aukų puldami ir mums nepavyks“, tai ir bus tai, ko jūs norite.
Norėčiau paklausti, ar Lietuva padarė viską, ką galėjo padaryti, kad apsigintų? Ar jūs turite tokį pat visuomenės įsitraukimą į gynybą kaip, pavyzdžiui, Suomija? Turiu omenyje, kad jūs turite didesnę problemą nei Suomija – Lietuva mažesnė ir yra tarp Baltarusijos ir Kaliningrado. Jūs turite daugiau sunkumų, bet, tiesą sakant, nejaučiu, kad visuomenė Lietuvos viduje būtų pasirengusi.
Antra, jūsų rezervai. Žinau, kad turite tūkstančius karių, kurie yra rezerve. Nemanau, kad jie buvo integruoti, kad jie buvo kviečiami į pratybas, manau, kad daugelis jų neturi padalinio, kuriam būtų pavaldūs, tai yra tiesiog gyvosios jėgos katilas. Bet ką aš Lietuvoje girdžiu, kad jūs norite vokiečių brigados, jūs norite daugiau amerikiečių. Palaukite, jūs turite tikriausiai 100 tūkst. rezervistų, kurie nėra apmokyti, kurie neturi savo dalinio.
Ar Lietuva maksimaliai bendradarbiavo su Lenkija? Esu beveik tikras, kad ne. Girdėjau, kad Lenkija dabar pradeda stiprinti savo gynybą Kaliningrado pasienyje, ar Lietuva bendradarbiauja šiuo klausimu? Nesakau, kad Lietuva taip pat turėtų tai daryti. Kaimynai turi bendradarbiauti vieni su kitais. Norėčiau paklausti, ar Lietuva protingai vykdo viešuosius pirkimus? Turiu omenyje, ar Lietuva ir Estija bei Latvija gali naudoti tą pačią įrangą, naudoti tą pačią amuniciją? Žinau, kad atsakymas yra ne. Kiekviena valstybė priima savo sprendimus, bet ar tikrai galite sau leisti turėti kažką visiškai kito nei kitos dvi kaimynės, kurios taip pat yra palyginti mažos pagal BVP ir gyventojų skaičių? Transportas – 20 metų girdžiu apie geležinkelį „Rail Baltica“, o jis vis dar nenutiestas? Tai svarbiausias elementas, kurį reikia turėti prieš prasidedant konfliktui, o jis vis dar nepadarytas?
Visą laiką girdžiu Lietuvoje, kad jūs norite, jog čia būtų vokiečių brigada, bet ką ji darys? Turiu omenyje, kad jei neturite poligono, jei turite tiek kareivinių, o turite tik brigadą, sėdinčią savo kareivinėse, tai yra blogiau, nei neturėti jokių karių. Nesu tikras, kad Lietuva padarė viską, ką galėjo, ką turėjo padaryti, kad būtų pasirengusi gintis.
Visą laiką girdžiu Lietuvoje, kad jūs norite, jog čia būtų vokiečių brigada, bet ką ji darys?
Ir visa tai, ką paminėjau, nėra kariuomenė, tai politiniai sprendimai. Jūs turite labai gerų karių, su kuriais bendrauju daugiau nei 20 metų, – generolas Rupšys yra puikus karininkas, labai geri kariai vyrai ir moterys yra ginkluotosiose pajėgose – dėl to nėra jokių abejonių. Taigi visi šie iššūkiai, kuriuos ką tik pasakiau, yra politiniai, politikai turi atsakyti į šiuos klausimus.
