Visų Vilniaus mokyklų abiturientai ketvirtadienį laikė bandomąjį matematikos egzaminą. Taip siekta pasitikrinti, kaip sostinės dvyliktokai pasirengę valstybiniam matematikos brandos egzaminui, kuris vyks birželį.
Vidutinio sunkumo užduotis – taip ketvirtadienį visiems Vilniaus abiturientams surengtą bandomąjį matematikos egzaminą įvertino tiek LRT.lt kalbinti abiturientai, tiek patyrusi matematikos mokytoja.
Bandomąjį pasitikrinimą surengė Vilniaus miesto savivaldybė kartu su „Edu Vilnius“. Jo rezultatus dvyliktokai turėtų sužinoti po savaitės. O apibendrinti rezultatai turėtų būti kovo pabaigoje.
Sunkiausi buvo geometrijos uždaviniai
Nuo vidutinio sunkumo iki sunkaus – taip bandomojo egzamino uždavinius apibūdino vilnietis abiturientas Lukas. Gimnazijos ketvirtokas į bandomąjį egzaminą ėjo nelabai ramus, mat, pasak jo, turėjo spragų. Už matematiką mokykloje jis dažniausiai gauna aštuonetų.
„Tai buvo šansas išsibandyti, suprasti, kur darau klaidų, ir geriau pasiruošti jau tikram egzaminui. Tikrai išlaikysiu, bet nežinia, kaip“, – sakė vaikinas.
Visų uždavinių jis neišsprendė, kebliausi jam pasirodė geometrijos uždaviniai, taip pat trigonometrijos. Sunkiausi buvo paskutiniai uždaviniai – nuo 18 iki 25-o.
Lukas ketina studijuoti Lietuvoje. Matematikos egzaminas jam bus privalomas, bet jo svoris nėra pats reikšmingiausias.
Medeina: matematikos reikia kritiniam mąstymui
Panašiai bandomąją užduotį apibūdino ir kitas gimnazijos ketvirtokas: nebuvo lengvas, bet ne toks, kad daugumos užduočių neįveiktum.
„Buvo ir tikrai sunkių užduočių, kurių negalėjau atlikti. Bet dabar jau žinau, ko nesugebėjau padaryti, žinau, ko reikės pasimokyti, kad brandos egzaminą išlaikyčiau geriau“, – šios dienos patirtį apibūdino vaikinas.
Sunkiausiais jis pavadino vektorių uždavinius. Radvilas matematiką mokosi vidutiniškai, praėjusį pusmetį turėjo šešetą.
Abiturientė Medeina, vos pamačiusi užduotį, pamanė, kad egzaminas bus vidutinio sunkumo arba sunkus.
„Bet nebuvo taip, kad išsigąsčiau ir nežinočiau, kaip spręsti. Bandomasis egzaminas tam juk ir skirtas, kad pasitikrintum savo žinias, sužinotum, kokių spragų turi“, – apibūdino mokinė.
Medeina save priskyrė prie matematikos vidutiniokų. Ji tikra, kad egzaminą išlaikė ir pasieks bent jau vidutinį lygį.
„Matematika stojant man nebus svarbiausia, bet manau, kad egzaminą bet kokiu atveju reikėtų laikyti. Ne tiek dėl stojimo, kiek dė to, kad matematika lavina loginį, kritinį mąstymą“, – pabrėžė Medeina.
Pedagogė savo vaikus „kankina“ nuo rugsėjo
Jono Basanavičiaus gimnazijos matematikos mokytoja Giedra Norvaišienė Vilniaus bandomojo matematikos egzamino užduotį įvertino kaip vidutinio sunkumo, specialistei ji priminė 2015–2017 metų valstybinio brandos egzamino užduotis.
„Dalis elementų buvo iš kitų egzaminų, bet lygis buvo išlaikytas. Egzaminas nebuvo sudėtingas“, – sakė mokytoja.
Taip pat skaitykite
Tiesa, ji suskubo įspėti ir savo, ir kitų mokyklų dvyliktokus: „Norėčiau, kad tie vaikai, kuriems šiandien pavyko, nemanytų, kad jie jau viską išmoko. Tarkime, 2018 metais egzaminas buvo gerokai sudėtingesnis.“
G. Norvaišienė sakė savo mokinius – gimnazijos ketvirtokus – į bandomąjį egzaminą išlydėjusi rami. Ji tikra, kad daugumai pavyks išlaikyti egzaminą. Pedagogė mano, kad per 70, per 80 balų surinks apie dešimt jos mokinių. Pasiekti žemesnį lygį – tokį, kurio pakanka išlaikyti, ar vidutinį, pasak mokytojos, pavyks daugumai, o nepasiseks vos vienam kitam.
„Savo vaikus įvairių užduočių rinkiniais „kankinu“ nuo Rugsėjo 1-osios. Kviečiu juos atlikti namų darbus, atlieku apklausėles, treniruojamės, kad užduotis vaikai atliktų per tam tikrą laiką kaip tikrame egzamine, kad vaikai pajustų tą stresą, kurį patirs per tikrą egzaminą“, – paaiškino pedagogė.
Mokytoja: gaila, kad ne visi įdėjo tiek pastangų, kiek norėčiau
Daug su mokiniais dirbanti mokytoja mano, kad bandomųjų egzaminų nauda – akivaizdi.
„Labai džiaugiuosi, kad Vilniaus savivaldybė surengė bandomąjį egzaminą. Mokiniai galėjo pasitikrinti, ar jie susidoroja su stresu. Nelaukdami Velykų atostogų, jie galėjo pasitikrinti, kiek reikia kibti į darbą, kad per matematikos egzaminą jie būtų kuo geresnės formos“, – kalbėjo G. Norvaišienė.
Tarp jos ketvirtos klasės gimnazistų yra nemažai tokių, kuriuos ji moko jau ketvirtus metus, tad gerai išmano, kaip jiems sekasi matematika, kokių žinių ir įgūdžių stinga.
Taip pat skaitykite
„Ne kartą jiems sakiau, kad tam tikra raumenų grupė atsiranda ne vieną kartą atlikus pratimus, o tai darant nuolat. Treniravomės atlikdami 2015, 2016 metų valstybinio brandos egzamino užduotis“, – pasakojo mokytoja.
Matematikė mokė vaikus ir tam tikrų formalumų, tarkime, kaip deramai surašyti sprendimus užduočių lape, kaip žymėti atsakymus testo dalyje.
„Tik gaila, kad ne visi įdeda tiek pastangų, kiek aš norėčiau. O aš norėčiau, kad jiems pasisektų, kad jie galėtų rinktis savo kelią, o ne juos kas nors rinktųsi“, – LRT.lt sakė G. Norvaišienė.
Siūlo negirdėti kalbų apie baubą
Dažnai girdėti svarstymų, kad mūsų mokymo sistemoje tvarka yra tokia, kad rengdamiesi matematikos egzaminui mokiniai treniruojasi spręsdami būtent tokio tipo užduotis, kokios bus per egzaminą, nors siekis gal ir turėtų būti kitoks.
„Suprantame, kad tik grožėdamiesi matematika, tik džiaugdamiesi namo nepastatysime, vis tiek reikia apgalvoti visus dalykus ir kruopščiai parengti namo projektą, kad namas ateityje nesugriūtų ir nebūtų aukų. Vairuoti automobilį taip pat reikia kruopščiai ir atsakingai, nes atsakome ne tik už save, bet ir už kitus.
Suprantu, kad labai smagu būtų mokytis taip, kad būtų tik linksma, bet yra dalykų, kur reikia įdėti darbo. Matematika gali būti visokia, bet kad pasiektume rezultatą, raumuo būtų ištreniruotas, turi būti įdėta darbo. Jei mes tik grožėsimės, raumuo nesusiformuos“, – reziumavo pedagogė.
Taip pat skaitykite
G. Norvaišienė turėjo ir dar vieną patarimą abiturientams, laikysiantiems matematikos brandos egzaminą.
„Tarp žmonių sklando kalbos apie matematikos baubą, sakoma, kad ji labai baisi. Reikėtų šio dalyko negirdėti, neeskaluoti to, kad neįmanoma išspręsti uždavinių. Manau, kad jaunas žmogus, jei jis iš tiesų nori, gali ir matematiką išspręsti, ir anglų kalbą išmokti. Jei jis iš tiesų to nori. Manau, kad tie abiturientai, kurie turi tikslą, egzaminą išlaikys puikiai. O tie, kurie iki šiol nežino, ką darys, deja, bet...“ – kalbėjo G. Norvaišienė.
Po egzamino aptars rezultatus
Po egzamino planuojamas bandomojo egzamino rezultatų aptarimas su mokytojais ir mokiniais.
Matematikos bandomojo VBE užduotis ir vertinimo instrukcijas rengė VšĮ „Edu Vilnius“ suburta matematikos mokytojų komanda. Šis egzaminas yra Vilniaus miesto pagalbos priemonių plano dalis.
Kitą savaitę pasitikrinti, kaip pasirengę laikyti tiek pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo matematikos dalį, tiek brandos egzaminą, galės visos šalies dešimtokai ir dvyliktokai.
Dešimtokams matematikos mokymosi pasiekimų įsivertinimo testus Nacionalinė švietimo agentūra vykdys kovo 13 d. nuo 9 iki 17 val. Mokiniai galės prisijungti prie elektroninės užduočių atlikimo sistemos ir atlikti 2 valandų trukmės bandomojo pasitikrinimo užduotį. Šį pasitikrinimą sudarys pasirenkamieji, trumpojo atsakymo, atvirojo atsakymo uždaviniai. Dalis jų bus vertinami automatiškai, dalis – mokinius mokančių matematikos mokytojų. Jie galės prisijungti prie elektroninės vertinimo sistemos, matyti mokinių atliktas užduotis, jas vertinti, parodyti mokiniams padarytas klaidas ir jas analizuoti.
Bandomuoju matematikos egzaminu neretai vadinamas elektroninis matematikos mokymosi pasiekimų įsivertinimo testas matematikos valstybinį brandos egzaminą pasirinkusiems abiturientams vyks kovo 14–15 d. nuo 9 iki 17 val. Jis truks 60 minučių. Testą sudarys automatiškai vertinami uždaviniai. Kiekvienas mokinys, užbaigęs testą per tam skirtą laiką, kompiuterio ekrane pamatys, kiek surinko taškų, taip pat sužinos informaciją apie galimą sprendimo būdą ir kurių temų žinias ir gebėjimus dar reikia stiprinti.
