Antradienį Lietuvoje prasideda pirmosios šiais metais Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotos pėstininkų brigados karių treniruotės. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys LRT RADIJUI sako, kad tokių pratybų šiemet šalyje nusimato dar keturios, o rudenį pratybų formate turėsime „arti brigados“, tad, tikėtina, bus išbandytas ir 10 dienų perdislokavimo scenarijus.
Kaip praneša Lietuvos kariuomenė, į mokymus Lietuvoje sausumos, oro bei jūrų keliais iš Vokietijos atvyksta apie 600 karių ir apie 240 karinės technikos vienetų. Jie vasario 28–kovo 10 dienomis dalyvaus bendrose su Lietuvos kariuomene pratybose „Grifono žaibas“ (angl. Griffin Lightning“) – treniruosis su Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionu.
Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys pažymi, kad tokios pratybos šalyje – ne pirmos ir ne paskutinės, tačiau kaip reguliariai jos bus vykdomos, dar reikės suplanuoti su Vokietija.
„Šiais metais tai pirmosios lauko pratybos, prieš tai buvo štabo pratybos. Taip pat reikia pažymėti, kad jau praeitais metais, lapkričio–gruodžio mėnesiais, turėjom pratybas. O dabar, aišku, yra sudarytas tolimesnis pratybų planas, (...) tikrai dar nusimato šiais metais didelės keturios pratybos tos pačios brigados ir (...) 10-os divizijos pratybos. Taip kad tų pratybų labai daug. Ar visada taip bus – kad pratybų bus, tai tikrai, o toliau tuos planavimo darbus vykdom kartu su Vokietijos puse ir žiūrim, kaip eisis tolimesnis jų dislokavimas čia“, – LRT RADIJUI aiškina V. Rupšys.
Anot jo, dalis karinės technikos vienetų, atvykstančių į pratybas Lietuvoje, Lietuvos kariams yra žinomi, tačiau pasitaikys ir naujovių.
„Kai kuri Vokietijos kariuomenės naudojama technika tikrai yra naujiena, bet, aišku, „Boxer“ platformos, visi šarvuočiai yra tai, ką mes naudojam, tik su truputį kitomis modifikacijomis. Tad bus tiek įprastos ginkluotės, tiek naujienų. Dėl treniravimosi, dėl sąveikos nėra jokių iššūkių“, – patikina Lietuvos kariuomenės vadas.
Paklaustas, ar galima tikėtis, kad kada nors įvyks pratybos su pilnos sudėties brigada, kur karių būtų keliskart daugiau, ir būtų išbandytas 10 dienų perdislokavimo scenarijus, generolas leitenantas teigia, kad „bandomasis scenarijus realus ir jau rudenį turėsim arti brigados (...) pratybų formate“.
V. Rupšys sako, kad šiuo metu kareivinių, galinčių priimti visą brigadą, Lietuvoje nėra, tačiau karo atveju stacionarios infrastruktūros Vokietijos kariams priimti ir nereikėtų.
„Aš noriu pabrėžti, kad jeigu būtų pakelta tokia parengtis, kad reiktų dislokuoti brigadą, diviziją į Lietuvą, mes ją priimtumėm, nes kaip priimančioji šalis mes esame pasiruošę. Nereikia stacionarios infrastruktūros karo ar atgrasymo metu, kai situacija diktuotų tas sąlygas, kad reikia perdislokuoti.
(...) Bet nuolatiniam buvimui reikia nuolatinės infrastruktūros. Tam vyksta planavimas, sudarytos darbo grupės, kalbasi ministerijų lygmeny ekspertai ir žiūri. Šiai dienai taip, visos kareivinės yra pastatytos mūsų kariams, taip pat kaip priimančioji šalis priimame priešakinį NATO batalioną, amerikiečių batalioną, kitus vienetus. Taip kad dar daug darbo priešakyje“, – akcentuoja V. Rupšys.
Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis savo ruožtu tvirtina, kad treniruotis, kaip per 10 dienų į Lietuvą perkelti brigadą, yra labai svarbu. Anot jo, toks laiko tarpas yra itin trumpas, todėl būtina viską kruopščiai sukoordinuoti iš anksto.
„Tai yra vienas pagrindinių faktorių, kuris užtikrina mūsų gynybą kartu su sąjungininkais kolektyviniame formate. (...) 10 dienų brigadai yra fantastiškas laikas, nepamirškim, kad reikia perkelti vien tik kelis šimtus kovinės technikos vienetų ir kelis tūkstančius, 4,5–5 tūkstančius, karių, visa tai išdėstyti, visa tai aprūpinti ir taip toliau. Tai yra milžiniškas procesas, labai rimtas, jį būtina labai kruopščiai suplanuoti ir koordinuoti“, – sako G. Ažubalis.
Jo teigimu, keliatūkstantinė Vokietijos brigada yra „ryškus pastiprinimas“ Lietuvos gynybai, ypač svarbus kaip atgrasymo elementas. Be to, primena pašnekovas, brigadą karo atveju pastiprintų kariai iš Vokietijos šalių sąjungininkių.
„Vokiečiai faktiškai niekada neoperuoja vieni patys, tai garantuotai bus taip pat pastiprinimo dalis tie patys olandai, kuriuos mes dabar matom batalionų kovinėj grupėj, norvegai, visi jų tradiciniai partneriai, sąjungininkai čekai ir taip toliau. Tai šitas dalykas yra svarbiau negu kiekis tų brigadų, bet jos, be jokios abejonės, atitinkamai su visais planais pastiprins (Lietuvos gynybą – LRT.lt)“, – LRT RADIJUI aiškina atsargos pulkininkas.
LRT.lt primena, kad nuo 2022 m. rugsėjo 4 d. Lietuvoje nuolat dislokuotas 41-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados priešakinis valdymo elementas. Lietuvai priskirta brigada kartu su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgomis planuoja ir vykdo kovinį rengimą Lietuvoje ir Vokietijoje, organizuoja lauko taktikos, pajėgų perdislokavimo ir kovinio šaudymo pratybas.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
