Vasario 23-ioji – priešpaskutinė akcijos „Radarom!“ diena. Tautiečiai Ukrainos radarams jau surinko beveik 9 mln. eurų. „Lietuva yra žiauriai rimta šalis“, – sako Jonas Ohmanas, organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjas ir vadovas, nuo pat akcijos pradžios neabejojęs, kad Ukrainos radarams pavyks surinkti 10 mln. eurų.
Anot jo, Lietuvoje išplėtota rimta karinė pramonė, tad padėti Ukrainai galbūt pavyktų ir iš savų gamintojų resursų. Pokalbis su J. Ohmanu – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
– Jonai, priešpaskutinė akcijos diena. Lietuva radarams Ukrainai yra surinkusi beveik 9 mln. eurų. Ar patenkintas šiandien?
– Savaime aišku. To ir tikėjausi, aš maždaug taip ir sakiau, kad iki galo bus apie 10 mln. Manau, kad taip ir bus.
– Iš tiesų, turime įrodymą – pirmosios dienos spėjimus ir Jono Ohmano spėjimą, kad Lietuva paaukos 10 mln. Iš kur toks tikslumas?
– Aš pažįstu savo žmones, savo liaudį. Gyvenu Lietuvoje ir žinau, kad jeigu nustatai tikslą su tam tikru azartu, tuo labiau grėsmės akivaizdoje, žmonės susimeta. Kalbėjome apie tai, kad mažiausiai būtų apie 5 mln., o maksimumas, svajonės, sakau, na, 10. Turint omenyje mūsų šalies sudėtį, dydį ir t. t., čia yra tinkama suma – nuo kiekvieno gyventojo maždaug apie 3 eurus su centais.
– Kas bus kita akcija, ko dabar, po šito pirkinio, labiausiai reikės Ukrainai?
– Supraskime, kad vis tiek šiuo metu vyksta karas, gal galėjo būti blogiau, bet rusų puolimai vyksta įvairiomis prasmėmis kiekvieną dieną. Mes tai labai jaučiame, gauname daug prašymų būtent iš fronto. Turime suprasti, kad visų pirma turime grįžti į įprastą vagą. Matome, kad žmonės ir toliau aukos, jie supranta, kad čia nesustosi, bet turime grįžti į tą, pavadinkime, karo krizės kasdienybę.
Dėl kitų akcijų yra visokių minčių. Aišku, labai norėčiau, kad vyktų akcija, susijusi su taikiomis priemonėmis, atstatymu ir t. t. Deja, manau, teks palaukti. Manau, kad kita akcija bus šiek tiek ryžtingesnė. Reikia tiesiog priešą mušti, nieko nepadarysi.
– Grįžkime dar truputį prie radarų. Šiandieną radarai yra Lietuvoje, kada jie gali pasiekti Ukrainą ir kada gali pradėti saugoti Ukrainos oro erdvę?
– Pirmas radaras jau yra paruoštas Lietuvoje. Reikalingi mokymai, atvažiuos iš Ukrainos būtent į Lietuvą tuos mokymus atlikti. Lietuva yra savotiška platforma įvairiems veiksmams, susijusiems su Ukraina, čia vyksta ir mokymai, ir kiti dalykai. Mūsų teisingas nusistatymas, geografinė padėtis ir t. t. lemia, kad pas mus vyksta labai daug.
Manau, kad per kelias savaites radarai jau turėtų būti vietoje ir pradėti dirbti. Kadangi mes irgi nežinome, kiek galiausiai bus surinkta pinigų, kol kas užsakėme septynis. Aišku, užsakysime papildomai, kiek – dar neaišku, bet jau per kelias savaites viskas bus savo vietoje.
– Kiek žmonių reikia įtraukti į tuos mokymus, kad radarai galėtų efektyviai veikti?
– Yra tam tikra įgula, aplink vieną radarą – keli žmonės, tarkime, 5–6, kurie tiesiogiai dirba su sistema. Dar yra žmonės, kurie netiesiogiai aptarnauja, irgi turi šiokį tokį supratimą. Nepamirškime, kad tai yra koncepcijos dalis, oro gynybos sistemos dalis. Yra gana daug veiksmų, susijusių tiesiogiai su radarų veikimu, bet tuo pačiu su sistema, koncepcija. Čia taip pat vyks papildomi mokymai, pritaikymas pačioje Ukrainoje, nebe Lietuvoje. Aplink šią sistemą suksis keli šimtai žmonių.
– Ar galima sakyti, kad nors ši sistema yra skirta turbūt labiausiai civilių gyvenimams saugoti, bet ji kartu palengvins ir karių gyvenimą, nes jų šeimos bus saugesnės?
– Radarai yra universalūs, juos galima naudoti iš esmės bet kam. Jie gali aptikti bet ką, bet kur, bet kaip, bet kokio greičio, dydžio ir t. t. Čia yra rimta įranga. Be abejo, ją galima pritaikyti ir kitiems dalykams. Šiuo atveju kaip ir jau sutarta, bus kalbama apie infrastruktūrą, civilinės Ukrainos apsaugą. Teoriškai galima apsaugoti ir dar šį bei tą, bet čia jau pamatysime ateityje. Sistema greičiausiai, jei pasiteisins, o aš manau, kad pasiteisins, bus gal ir perkama atskirai jau kitu būdu.
Turėsime unikalią galimybę matyti, kaip būtent ši sistema veikia, gal mes irgi galime pasimokyti iš to. Spekuliuoti nenoriu, bet žinau, kad čia yra rimtos koncepcijos dalis. Nepamiškime, kaip kiti žiūrės į tai, kaip vertins, reaguos kitose šalyse Europoje ir ne tik, kalbant apie pilietinę visuomenę, valdžią ir t. t.
Apskritai paėmus, Lietuva yra žiauriai rimta šalis. Mes patys tą žinome, bet gebėti daryti tokius dalykus, rinkti pinigus... Savaime yra stebuklas, kad yra galimybė įsigyti šiuos radarus gana greitai... Manęs dažnai klausia, kada bus. Jeigu čia būtų valstybinis pirkimas, viešas, čia būtų mažiausiai pusė metų, šeši mėnesiai būtų minimaliausias terminas. Mes dabar realiai per mėnesį kitą viską padarome.
– Ir kai matai tokias akcijas, pradedi kartais galvoti: gerai, radarų pirkimas – iš Izraelio, ginkluotės pirkimas atrodo kitaip. Bet ar šiandien yra visiška utopija, kad Lietuva galėtų nupirkti, gauti leidimą ir padovanoti Ukrainai tanką?
– Manau, tikslinga būtų kalbėti ne apie tankus, nes tankas yra specifinis daiktas, jų reikia daug. <...> Kaip jau kalbėjau, Rusija turi masę, tai mes turime kovoti technologijomis: radarais, elektronika, dronais ir kitomis priemonėmis. Tai yra būtent ta vieta, kur mes tiesiog turime būti protingesni, turime būti smart. Manau, tai yra teisinga.
Be to, gal bus galimybė pirkti kažką iš lietuviškos gamybos. Per šiuos metus susipažinau su krūva žmonių, kurie dirba Lietuvoje ir užsiima įvairiausiais rimtais dalykais, projektais – lazeriais, elektronika, dronais, antidronais. Lietuva turi tikrai be galo rimtą karinę pramonę.
– Lietuva turi labai stiprius optikos gamintojus. Ar optika yra aktuali šiuo metu Ukrainai?
– Optika plačiąja prasme, dieninė optika, naktinis matymas, įvairūs termoprietaisai – pastaraisiais mėnesiais mes tiekiame tokią pagalbą už porą milijonų. Yra prašoma, pavyzdžiui, prietaiso PVS-14. Tai yra naktinis matymas, kuris tvirtinamas prie šalmo. Duodant tokį daiktą ar kelis daliniui, keičiasi gebėjimas kovoti tamsos, nakties sąlygomis. Bet jie yra gana brangūs.
– „Gana brangūs“ kukliai skamba, jūs galite pasakyti sumą.
– Už tokią PVS-14 – 3,5 tūkst. ir daugiau, dar kita sistema – 10 tūkst. ir daugiau. Mes perkame ir labai rimtą įrangą Ukrainos saugumo daliniams – sugebėjome prieiti prie vieno gamintojo, deja, ne Lietuvoje, kur priešui – be šansų. Mes tą žinome, jie tą žino ir visi esame labai laimingi.
– Kaip „Blue / Yellow“ pavyksta gauti tuos kontraktus? Nes prekes gaunate nuo Izraelio iki Indijos. Kaip tai atrodo?
– Tai iš dalies karinė paslaptis, labai specifinė erdvė, kur pirkimai, kontraktai... Mes šiek tiek esame gavę prieigos prie to per įvairius kontaktus, žmones, kartu tenka bendrauti ir derėtis ne tik Lietuvoje. Svarbu, kad į mus žiūri labai teigiamai.
Kalbėjau su saugumo atstovais iš kitų šalių, jie tiesiog man tiesiai šviesiai pasakė: „Mes jus stebime ir labai teigiamai vertiname, ką jūs darote.“ Buvo netikėtas, bet teigiamas pokalbis. Reikia suprasti, kad vis tiek kantriai dirbi, darai ir, laikui bėgant, atsiranda galimybės. <...> Mes norime, mes gebame, mes turime draugų ir tai įmanoma. Čia karas.
– Rytoj dar viena diena, galima skambinti 1482. Jonai, spėkime dar vieną kartą, koks bus galutinis skaičius?
– 10 milijonų. Čia yra mano spėjimas. Noriu, kad būtų daugiau, norėčiau, kad Tapinas, kuris spėjo, kad bus daugiau, laimėtų, aš nieko prieš. Bet mano Lietuvos tautos suvokimas – plius minus 10 mln. Gal šiek tiek pliuso – realu.
