Į netrukus prasidėsiančią Seimo pavasario sesiją Laisvės partija atsineš paketą pasiūlymų, orientuotų į žaliąją ekonomiką, LRT RADIJUI sako partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Visgi didžiausiu partijos prioritetu išliks tam tikri žmogaus teisių klausimai, tarp kurių – Civilinės sąjungos įstatymas. Šis klausimas, anot A. Armonaitės, bus sprendžiamas tol, „kol bus išspręstas“.
„Per šį tarpsesijinį laikotarpį kartu su Laisvės partijos kolegomis esam paruošę žaliosios ekonomikos pasiūlymų paketą, kuris yra paruoštas tiek su mano indėliu, nes Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje gana nemažai darom, tiek susisiekimo srityje, tiek ir Seimo nariai – Kasparas Adomaitis, Ieva Pakarklytė ir kiti – dirba šiomis temomis“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Pasak politikės, žalioji ekonomika buvo aktuali visais laikais, tačiau „energetikos krizė ir karas mums parodė, kad šiandien žalioji transformacija yra kaip niekad svarbi ir dėl planetos, ir dėl ekonomikos“.
A. Armonaitė patikina, kad Seimo pavasario sesijos metu Laisvės partija ir toliau tradiciškai didžiulį dėmesį skirs „prioritetiniams žmogaus teisių klausimams – turiu omeny ne tik mūsų kol kas neišspręstus prioritetus (civilinė sąjunga, partnerystė ir panašiai), bet ir pasiūlymus, sprendžiant aktualią smurto artimoje aplinkoje problemą“.
Anot Laisvės partijos pirmininkės, anksčiau partijos atstovų Seime pateikti pasiūlymai dėl smurto artimoje aplinkoje „būdavo sutikti tarsi pašaipiai“, tačiau „dabar po visų smurto prieš vaikus istorijų, kurias matėm, gal tiesiog bus daugiau supratimo“.
Kalbant apie Civilinės sąjungos projektą, A. Armonaitė pabrėžia, kad „tas klausimas bus sprendžiamas tol, kol Laisvės partija yra politikoje ir kol jis bus išspręstas“.
„Mes iš tikrųjų prieš šią sesiją dar kalbėsimės koalicijoje, kaip atrodys mūsų kartu planuojami darbai. (...) Lietuva vėluoja išspręsti šitą problemą ir tai mūsų netenkina, bet, neslėpsiu (ir čia jau nėra ko slėpti, viskas matosi akivaizdžiai), yra beprotiškai sunku surinkti pakankamą balsų skaičių.
(...) Tiesą sakant, aš galiu tik dar ir dar kartą apgailestauti, kaip gali taip būti, kad Seimo nariams tu paruoši viską – iš esmės viskas yra paruošta, reikia mygtuką paspausti – ir net tie, kurių programose tai yra, to nepadaro. Tai čia ir rinkėjai turi prisimint, kas balsavo už tas partijas, kad tai svarbu“, – sako politikė.
Anot jos, Laisvės partija rankų nuleisti tikrai neketina – „mes toliau nenuilstamai žiūrėsime, kaip tik įmanoma dar daugiau balsų surinkti, ir tas klausimas bus sprendžiamas“.
Viešojoje erdvėje nuskamba įvairių pasvarstymų dėl Laisvės partijos ateities valdančioje koalicijoje. Kalbama, kad jeigu Seimo pavasario sesijoje valdantiesiems niekaip nepavyktų priimti Civilinės sąjungos įstatymo, Laisvės partija galimai iš jų gretų pasitrauktų.
Paklausta, ar tokie pasvarstymai yra pagrįsti, Laisvės partijos lyderė A. Armonaitė sako, kad šiuo metu partija savo dėmesį yra sutelkusi kitur.
„Na, kol kas aš gal tikrai nenorėčiau spekuliuoti, nes kiekvienas pamąstymas gali virsti kažkokiu politiniu nesusipratimu. Tai mes koncentruojamės į darbų padarymą, o ne į kažkokį durų trankymą. (...) Prieš sesiją šnekėsimės koalicijoj ir planuosim tuos darbus“, – komentuoja politikė.
Tikimybės, kad Laisvės partija kadenciją baigs vis dar valdančioje koalicijoje, tačiau Civilinės sąjungos įstatymas bus nepriimtas, A. Armonaitė sako nenorinti svarstyti.
„Nenoriu galvoti apie tokį variantą, kad Civilinės sąjungos įstatymas būtų nepriimtas“, – pabrėžia LRT RADIJO pašnekovė.
Kitas Laisvės partijos aktyviai keltas siūlymas, pagaliau Seime sulaukęs pakankamo pritarimo, buvo kanapių dekriminalizavimo projektas. Visgi dabar Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma teigia, kad parlamentas Seimo pavasario sesijos metu spręs dėl Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacijos svarstymo stadijoje dėl šio projekto perbalsuoti.
Paklausta, ar, jos nuomone, perbalsavimo metu kanapių dekriminalizavimui pritariančių parlamentarų skaičius galėtų nubyrėti ir šiam projektui jau būtų nepritarta, Laisvės partijos lyderė A. Armonaitė sako, kad įmanomi visokie scenarijai, ypač prisiminus, kad Seimas siūlymui pritarė tik trapia persvara.
„Žiūrėsim – yra tikimybė, kad gali pritarti, yra tikimybė, kad gali nepritarti. Tokia mūsų patirtis“, – teigia politikė.
Anot jos, šia tema kalbėti su Lietuvos visuomene dar pakankamai sudėtinga, nes neretai žmonės nesupranta, ko tokiu įstatymo projektu Laisvės partija siekia.
„Aš ir dabar, ypatingai kai einam nuo durų prie durų, su žmonėmis kalbam, bandau išaiškinti, ką mes čia bandom padaryti. Nėra tikslas kažkaip paskleisti Lietuvoj narkotikus lengvai prieinamus ir taip toliau – tiesiog turėti adekvačias bausmes, kad žmonės nebūtų perteklinai kriminalizuoti. O kaip juos apsaugoti nuo priėjimo prie šitų medžiagų, yra daugybė kitų priemonių, ne tik kalėjimas.
(...) Mes gyvenam tokioje šūkių visuomenėje – labai paprasta yra būti apšauktiems narkomanais, (...) o tu turi kalbėt apie prevenciją ir kitus dalykus. Tai yra beprotiškai sudėtinga tema ir ne tik Seime. Ir gatvėje, ir laiptinėse dažnai dabar su žmonėmis diskutuojam ir bandom pasakyt, kas čia vyksta“, – aiškina ministrė.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
