Smurtas, vagystės, apsvaigę vairuotojai, narkotikai, kurie veda iki aukščiausio lygio nusikaltėlių ir organizuotų grupių – tamsioji uostamiesčio pusė, su kuria kasdien susiduria čia dirbantys policijos pareigūnai. Stebima, kad iš Klaipėdos traukiasi sunkūs ir itin sunkūs nusikaltimai, sumenko nusikalsti linkusių „erelių“ gretos, tačiau atvirai pripažįstama: itin didelį nerimą kelia vis labiau besiplečianti narkotikų rinka, jau spėjusi įtraukti paauglius, mokyklas, stebima viešose vietose.
Pastaraisiais metais Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai teigia, jog tarp visų nusikalstamų veikų dažniausiai pasitaikė smurto artimoje aplinkoje atvejai, vagystės ir vairavimas apsvaigus.
„Kalbant apie tai, kas vyko prieš 10–20 metų, kai buvo vyraujantys smurtiniai nusikaltimai viešose vietose, santykių aiškinimasis smurtu tarp neformalių gaujų, tai šiuo metu tokio proceso mes nestebime viešose vietose ar kažkur kitur. Tie nusikaltimai yra kontroliuojami ir manau, kad tendencijos nėra blogos. Prognozuoti sunku, bet valdome tą situaciją“, – teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Klaipėdos AVPK) viršininkas Alfonsas Motuzas.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, apibendrindamas situaciją visos Lietuvos mastu, teigė, kad per 10 metų šalyje perpus sumažėjo registruotų nusikalstamų veikų. Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, nužudymų kasmet taip pat mažėja.
„Tačiau nusikalstamumas įgauna naujas formas, keliasi į elektroninę erdvę, tai yra iššūkis ir, aišku, narkotikų platinimas, galbūt naujos nusikaltimų formos yra iššūkis policijai, iššūkis visai visuomenei“, – apibendrino R. Požėla.
Žvelgiant retrospektyviai, su tuo, jog uostamiestyje saugumo situacija gerėja, sutinka ir Klaipėdos universiteto (KU) sociologas Liutauras Kraniauskas, kuris akcentuoja, kad uostamiestyje „kietų erelių“ jėga išblėso ir apie 1990-iuosius siautusios gaujos, smurtas bei pavojais pasižymėję kvartalai – jau praeitis.
Kai kurie bendrabučiai: buvusios darbininkų klasės nevilties kolonijos
Vis dėlto tam tikri ano amžiaus aidai mieste liko ir dalis gyventojų atrodo tarsi įstrigę laike. Apie tamsiąją Klaipėdos pusę byloja bent jau dalyje miesto bendrabučių vykstantis gyvenimas ir ten įsikūrusių žmonių istorijos.
„Tai yra labai specifiniai bendrabučiai. Pirmiausia, tai yra bendrabučiai, kurie priklausė sovietinėms pramoninėms įmonėms, kur dirbdavo grynai fizinį darbą dirbantys darbininkai.
Vykstant permainoms po Nepriklausomybės atgavimo, keičiantis ekonomikos sistemai atsirado tam tikra specifinė grupė žmonių, kurie Nepriklausomybė atgavimo laikotarpiu buvo 30 ar 40 metų, tai faktiškai jie jau buvo anapus rinkos galimybių save pateikti kaip naujai besiformuojančią darbo jėgą.
Tai iš čia – nesėkmės, susijusios su darbu, buvimu bendrabutyje ir atsiradus galimybei jį privatizuoti, o tuo žmonės pasinaudojo per daug negalvodami, kokios yra tolimesnės pasekmės. Tai ir sukūrė tokį keistą urbanistinį objektą, kuriame telkiasi 40–70 metų žmonės, kurie per šį didelį perversmą patyrė daugiausia nuostolių savo asmeniniame gyvenime ir negalėjo prisitaikyti“, – dėstė L. Kraniauskas.
Būtent tai, kad šiai kategorijai žmonių nepavyko prisitaikyti prie pokyčių, įsilieti į naujai susikūrusį gyvenimą, gyventi pagal kitokius socialinius dėsnius ir lėmė tam tikrą jų atsiskyrimą ir ilgainiui susiformavusį neigiamomis spalvomis pažymėtą gyvenimo būdą.
Negebėjimas prisitaikyti šiuos žmonės atvedė prie savęs žalojimo būdų – alkoholio ar narkotikų, kuriuos paprastai lydi smurtiniai veiksmai.
„Jeigu gyveni nepritekliaus sąlygomis, ieškai įvairiausių galimybių kaip gauti pinigų ar kitų materialinių daiktų ir patenki į uždarą ratą, iš kurio išsiveržti yra be galo sudėtinga, o ten tu jau matai tą savotišką smurto, nusikalstamos veikos reprodukciją“, – sakė L. Kraniauskas.
Tiesa, toks gyvenimo būdas, sociologo nuomone, pamažu turėtų trauktis iš miesto, nes tiesiog ėmė retėti minėtos specifinės kartos, kuri buvo gana pagiežinga, gretos.
„Tai yra unikalus reiškinys, kada visos bėdos sukrenta į vieną urbanistinį objektą. Ir tada keli klausimą: kodėl taip yra? Tikrai ne bendrabutis, kaip gyvenamoji aplinka, generuoja. Bendrabučiai, kurie anksčiau buvo prekybos organizacijų, į kuriuos suplaukdavo aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės, tai ten tokių problemų dažniausiai nėra. Čia yra buvusios darbininkų klasės nevilties kolonijos. Tas „mačo“ įvaizdis dar yra išlaikomas, kad aš pats galiu kontroliuoti savo gyvenimą, bet tas dažniausiai pasireiškia save arba kitus žalojančiomis veiklomis“, – apibendrino pašnekovas.
Tas „mačo“ įvaizdis dar yra išlaikomas, kad aš pats galiu kontroliuoti savo gyvenimą, bet tas dažniausiai pasireiškia save arba kitus žalojančiomis veiklomis.
L. Kraniauskas
Savadarbės pypkės narkotikų vartojimui – tiesiog laiptinėse
Pietinėje Klaipėdos dalyje – Minijos, Sulupės gatvėse – yra visame mieste neigiamai pagarsėjusių bendrabučių. Šie namai ne kartą linksniuoti ir žiniasklaidoje, skelbiant apie narkotinių medžiagų vartojimo, platinimo atvejus ar smurto protrūkius.
Mieste kalbama, jog viename namų įsikūrę narkotikų prekeiviai savo klientams prekes perduodavo ne patys, o siųsdavo tą padaryti savo mažamečius vaikus, mat tokiems „nusikaltėliams“ negresia ilgi metai už grotų.
Vis dėlto L. Kraniauskas yra linkęs manyti, jog ilgainiui situacija turėtų keistis, nes pastarojo dešimtmečio statistika ir stebėjimai signalizuoja apie augantį nepakantumą nusikaltimams ir jų iškėlimą į viešumą net ir šiose gyventojų grupėse, kurių nariai anksčiau labiau laikėsi tylėjimo pozicijos.
„Bandant stebėti tų pakartotinų nusižengimų egzistavimą bendrabučiuose, tu labai akivaizdžiai matai, kad tai yra 40–50 metų amžiaus žmonių karta, kuri pastoviai pakliūna, bet sendami jie išeis.
Tai, kad kiti mato savo gyvenamojoje kasdienėje aplinkoje elgseną, kuri yra nebaudžiama, nemoralizuojama, netgi ugdomas nepasitikėjimas policija, tai, aišku, duoda efektą vaikams, kurie perima elgesio modelį iš savo tėvų ir galėtų jį reprodukuoti. Bet aš čia žvelgčiau optimistiškai, nes paskutinės tendencijos yra tokios, kad nuo 2012 metų stebimas pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičiaus didėjimas.
Tai reiškia, kad atsiranda nepakantumas. Nereiškia, kad staiga padidėjo nusikaltimų skaičius. Jų buvo tiek pat, tik atsiranda nepakantumas, kuris jau leidžia kalbėti apie savotišką užkardymą tokių nusikaltimų ateityje“, – įžvelgia L. Kraniauskas.
Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio specialistas Marius Žvinklys pastebėjo, kad anksčiau garsiai dėl prekybos narkotikais linksniuotas Minijos gatvės 129 namas, šiuo metu dėl kvaišalų nebėra toks garsus, kaip prieš keletą metų, tačiau pasižymi kitais teisės pažeidimais. Policijos pareigūnams ne kartą teko ten vykdyti daug įvairių reidus ir situaciją šiame name pavyko kiek suvaldyti.
„Ten gal daugiau gal Kriminalinė policija dirba, mes, aišku, ten prevenciškai nueiname kartu su šunimis ir tai randame savadarbes pypkes, vadinamuosius bongus, kur jie ten tiesiog laiptinėse rūko vadinamąją žolę. Bet jau ten apmažėję“, – pridūrė Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio viršininkė Vita Mockutė.
Destruktyvi jaunuolių galia gerokai sumenko
Uostamiestyje išskiriamas ir vadinamasis Rybporto arba Žvejybos uosto mikrorajonas. Teigiama, kad maždaug kas trečias čia gyvenantis įvairiomis formomis susiduria su nusikalstamomis veikomis asmeniškai, tačiau tik mažiau nei pusė žmonių yra linkę apie tai pranešti teisėsaugai.
Anksčiau šis rajonas garsėjo itin nuožmia gyvenamąja aplinka, tad neatmetama, kad jo gyventojai vis dar nevienodai traktuoja teisingumo atstatymo koncepciją, mat apklausos rodo, kad žmonės čia jaučiasi saugūs.
Vis dėlto L. Kraniausko teigimu, čia jau nėra likusių „kietų erelių“ ir destruktyvi jaunuolių galia yra gerokai sumenkusi, o nusikalsti jų nebestumia ir nebe toks ryškus skurdas.
„Ta karta auganti, kuri galėtų save išbandyti gatvėse muštynėse, burtis į gaujas, gauti šiek adrenalino, matosi, kad išeina kitur. Yra ir kitas reiškinys: jeigu ilgą laiką nusikalstama veikla tuose rajonuose buvo skatinama materialinio nepritekliaus, kur eini, vagi, žiūri kuo pasipelnyti, nes tavo gyvenimo sąlygos yra nemalonios, tai dabar tas materialinis nepriteklius nueina į trečią ar ketvirtą vietą“, – pastebėjo pašnekovas.
Anot sociologo, gyvenant vartotojiškoje visuomenėje, kur įvairios prekės yra gana neblogai prieinamos ir ne itin aukštas pajamas turintiems žmonėms, nebesiformuoja antrinės prekių realizavimo rinkos, kurios yra labai svarbios vogti linkusiems.
„Neapsimoka vogti, tau reikalingi tik gryni pinigai, kuriuos gali panaudoti savo reikmėms, kadangi jie yra anonimiški. Arba papuošalai, arba išskirtiniai prabangos daiktai, kurie atperka riziką žinant, kad juos gali realizuoti. Šiuo atveju, galima matyti, kad tos jaunosios kartos, jeigu bandytų linkti į nusikalstamą verslą, kurti tokias savo „bendroves“, vargu, ar joms pasisektų, nes čia reikia turėti ir pakankamai didelius kontaktus su antrine realizavimo rinka arba kurti ją patiems, kas yra pakankamai sudėtinga dabartinėmis sąlygomis“, – aiškino L. Kraniauskas.
Kinologai siunčia žinią: narkotikai yra paplitę itin plačiai – mokyklose, gatvėse, ypač populiaru tarp paauglių
Nors bendrai nusikalstamumo situacija vertinama kaip gerėjanti, tačiau tiek policijos pareigūnai, tiek visuomenę stebintys mokslininkai fiksuoja vis besiplečiančią narkotikų vartojimo bėdą.
Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos kinologai, kurių keturkojai kolegos yra išmokyti ieškoti narkotinių medžiagų, tvirtino, kad uostamiestyje darbo netrūksta.
„Yra didelė problema su paaugliais. Tarp jų yra paplitusios narkotinės medžiagos – sintetinis kanapinoidas. Jie į savo elektronines cigaretes pila skystį ir rūko. Dabar tai yra pati populiariausia priemonė, nes ją sunku yra atpažinti – visos elektroninės cigaretės turi įvairiausius kvapus, gali nė nesuprasti. Daug perdozuoja ir tai yra paplitę tarp paauglių visoje Lietuvoje“, – Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio specialistė Karolina Milinavičiūtė.
Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio viršininkė V. Mockutė teigė, jog neretai kinologai yra kviečiami į mokyklas. Tiek tėvai, tiek mokytojai kviečia pareigūnus atlikti tiek prevencinį darbą, tiek patikrinti, ar moksleiviai nėra atsinešę draudžiamų medžiagų.
„Yra buvę atvejų, kad mokyklose randama vadinamosios žolės. Esame radę ir miltelių. Tai yra baudžiamoji atsakomybė ir jauno žmogaus ateičiai tai nėra gerai“, – pastebėjo V. Mockutė.
Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio specialistas M. Žvinklys pastebėjo, kad pasitaiko atvejų, jog pareigūnams atvykus į mokyklas kai kurie moksleiviai tą dieną į pamokas neatvyksta, o mokytojai pripažįsta turėję įtarimų, kad būtent tie jaunuoliai gali būti įnikę į draudžiamų medžiagų vartojimą.
Neatmetama, kad mokyklose narkotinės medžiagos yra paplitę labiau nei policijos pareigūnams pavyksta nustatyti.
„Galbūt ir slėptuvės kažkokios yra, ne visi ir nešiojasi. Kai mes naudojame tarnybinį šunį, tai nuo tarnybinio šuns paslėpti yra labai sunku, tai mes įtariame, kad turi savo slėptuves“, – pastebėjo M. Žvinklys.
Pareigūnai neslepia, kad narkotikai yra paplitę labai plačiai – kanapių vartojimo atvejų netrūksta viešose vietose, miškeliuose, mokymo įstaigų bendrabučiuose ir pan. Be to, neretas tokių medžiagų vartotojas jau nė nesislepia, kaip buvo įprasta tą daryti anksčiau.
„Anksčiau slėpdavosi, dabar nebesislepia. Eina parkuose ir rūko kaip paprastą cigaretę. Gali prasilenkti senamiestyje ir užuosi tą specifinį kvapą. Jie yra visiškai atsipalaidavę“, – K. Milinavičiūtė.
LRT.lt kalbinti pareigūnai taip pat pastebėjo, neigiamą diskusijų apie narkotinių medžiagų dekriminalizavimą įtaką jaunuolių požiūriui į žalingą tokių medžiagų poveikį.
„Yra ir pavyzdžių tarp žymių žmonių garsiai nuskambėjusių ir jų pasisakymai. Jaunas žmogus visą informaciją gauna iš socialinių tinklų ir neskirsto, kur yra gerai, o kur – blogai. Jis mato, ką kiti daro ir galvoja: „Ir aš taip noriu“. Yra nuomonės formuotojų, kuriuos seka jauni žmonės, o formuotojai tą žinią pateikia lyg tai yra gerai. Ir vaikams formuojasi suvokimas“, – pastebėjo K. Milinavičiūtė.
Klaipėdos AVPK viršininko A. Motuzo teigimu, itin neramina tai, jog narkotikai keliasi į kaimiškąsias savivaldybes, mat prekybos linijas ten sunkiau atsekti.
„Klaipėdos regiono Kriminalinės policijos specializuoti padaliniai kartais per daug galbūt teikiame informacijos ir esame tarsi gerąja prasme kaltinami, kad Klaipėdoje narkotikų yra daugiau. Tai jų tikrai nėra daugiau, tai rodo gerą policijos darbą ir lyderį. Specializuoti padaliniai dirba su aukščiausio lygio nusikaltėliais, organizuotomis gaujomis, kurių gijos veda į užsienį. Tikslas yra užkirsti kelią narkotikų judėjimui“, – sakė A. Motuzas ir pridūrė, kad atvejais kai pas žmones aptinkamas nedidelis kiekis narkotinių medžiagų yra policijos pareigūnų kasdienybė – nėra nė dienos, kad policijos suvestinėje nebūtų tokio atvejo.
Gydymo centrai ir teisėsauga nespėja koja kojon su besiplečiančia narkotikų rinka
Ilgalaikiai sociologų tyrimai rodo, kad šioje srityje uostamiestyje dabartinę situaciją lyginant su 1990–2000 metais, yra įvykęs didelis lūžis.
Prieš porą dešimtmečių labiausiai paplitęs buvo opioidinių narkotinių medžiagų vartojimas, o tai labiau buvo siejama su labai uždarais narkotinių medžiagų vartotojų socialiniais tinklais.
„Bet nuo maždaug 2002–2004 metų, kada įsigali metadono – pakaitinio gydymo – programos, atsiranda savotiškas opioidų pakaitalas ir priklausomybės ligų centrai pradeda kontroliuoti grupes, kurios anksčiau pačios pasigamindavo tas narkotines medžiagas“, – pasakojo L. Kraniauskas.
Sulig šiuo procesu į rinką pradėjo sparčiai žengti naujos vadinamieji sintetiniai narkotikai, kurie į rinką įnešė anonimiškumo ir ėmė ją plėsti, mat iki tokių narkotikų pasirodymo priklausomybę turintis žmogus, siekdamas gauti narkotikų turėjo priklausyti tam tikrai uždarai grupei žmonių ir tik taip sužinoti, iš kur medžiagų gauti, kaip jas paruošti ir vartoti. Atsiradus sintetiniams narkotikams, pasak L. Kraniausko, šios medžiagos tapo kur kas labiau prieinamos.
„Jie tampa labiau prieinami visur. Didžiausios nuostabos būdavo, kad galėdavai narkotines medžiagas įsigyti turguje.
Žinoma, ne ant prekystalio, bet tai yra prekeiviai, kurie mato, kad gali įsiūlyti prekę pakankamai nežinomam žmogui ir taip plėsti šitą rinką.
Šitai yra saistoma su rekreacija, nebūtinai su sunkiosiomis medžiagomis. Didžioji dalis statistikos narkotinių medžiagų, kuri yra fiksuojama yra daugiau susiję su rekreacinio pobūdžio kvaišalais. Rekreacinio pobūdžio, tai reiškia tie, kas gali sau leisti pramogai, laisvalaikiui vartoti“, – aiškino KU sociologas.
Anot pašnekovo, tiksliai įvardyti, koks yra narkotikų paplitimas visuomenėje ir kaip šios medžiagos yra „arti mūsų vaikų“ – atsakyti kone neįmanoma, nes ši sritis vis dar yra tam tikra pilkoji zona ir per mažai išnagrinėta.
„Tai, kad nei priklausomybės ligų centrai, nei policija nespėja su visa ta naująja chemine farmakologija, kurią mes vadiname kvaišalais, akivaizdu. Besiplečiant inovacijoms, manau, darbo vis daugiau ir daugiau, kadangi tai yra nežinomybė“, – apibendrino L. Kraniauskas.
Tai, jog narkotikų vartojimo problema yra opi ir vis auganti, o spręsti ją – sudėtinga, patvirtino ir generalinis komisaras R. Požėla.
„Čia veikia verslo dėsniai: yra paklausa, yra ir pasiūla. Pasaulio teisėsauga ne visada sugeba tinkamai kovoti su tuo reiškiniu ir, kalbant apie organizuotą nusikalstamumą, tai trys ketvirtadaliai organizuoto nusikalstamumo pasaulio grupuočių iš esmės orientuojasi į narkotikų neteisėtą apyvartą. Kalbant apie Lietuvą, ta problema plečiasi ir jeigu visai neseniai tai buvo didžiųjų miestų problema, pradedant nuo Klaipėdos, kaip uostamiesčio, tai, deja, jau ir regionai, ir kaimiškos mokyklos susiduria su šiomis problemomis“, – pastebėjo R. Požėla.
Generalinio komisaro teigimu, spręsti šią bėdą gali padėti bendruomenių, mokyklų, moksleivių tėvų pagalba ir bendradarbiavimas, atvirumas.
