Estijoje, kaip ir Lietuvoje, pirmosiomis kovo dienomis vyks rinkimai. Tiesa, mes rinksime savivaldą, o estai – parlamentą. Ir tai ne vienintelis skirtumas. Estijos rinkėjai, priešingai nei lietuviai, balsą rinkimuose galės atiduoti ir internetiniu būdu. Lietuvoje internetinio balsavimo idėja kol kas atrodo kaip tolima ir negreitai pasiekiama svajonė.
Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje nedžiugina – svarstant, kaip padidinti rinkimuose dalyvaujančių žmonių skaičių, vis pasigirsta įvairių sumanymų, tačiau konkrečių sprendimų nėra. Artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip rinkimai organizuojami kitose valstybėse ir kaip jose siekiama padidinti rinkėjų aktyvumą.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Straipsnis trumpai
- Internetinį balsavimą Estija įsivedė 2005 m.
- Balsavimas nesudėtingas ir visiškai saugus.
- Lietuvos VRK atlieka galimybių studiją dėl internetinio balsavimo įvedimo.
- Nerimas dėl internetinio balsavimo saugumo sustiprėjo kilus karui Ukrainoje.
Kai estai 2005-aisiais pirmą kartą galėjo balsuoti internetu, daugeliui ši idėja neatrodė patraukli – tokį balsavimo būdą tuomet pasirinko vos pora procentų rinkėjų. Dabar, praėjus 18 metų, matyti, kad situacija visai kitokia.
„Galiu lažintis, kad šiuose rinkimuose balsuojančių internetu bus 50 proc.“, – tvirtino LRT RADIJO bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis.
Tiesa, nors Estijoje internetinis balsavimas jau praktiškai lygiavertis vadinamajam popieriniam balsavimui, Lietuva greitai Baltijos sesės pavyzdžiu neseks. Nors apie internetinio balsavimo poreikį Lietuvoje kalbama ne vienus metus, kol kas visos diskusijos atsiremia į pagrindinį argumentą – nesaugu.
Nuo nuogąstavimų iki augančio populiarumo
Estijos pasirinkimas įvesti internetinį balsavimą atrodo natūralus, nes, kaip kalbėjo V. Matulaitis, ši šalis apskritai yra unikali savo skaitmeninėmis galimybėmis. Vis dėlto reikia pripažinti, kad nors žingsnis internetinio balsavimo link atrodo visiškai natūralus, dalis estų šios idėjos purtėsi.
„Nuogąstavimų buvo, ypač pradžioje. Buvo daug diskusijų, nebuvo viskas taip paprasta ir lengva. Buvo pasipriešinimo iš konservatyvių partijų, susirūpinimo, kaip bus užtikrintas saugumas.
Bet dabar tai yra visiškas standartas, įprotis: kaip elektroninis gydytojo receptas, elektroninis mokinio dienoraštis, taip ir balsavimas internetu“, – pasakojo V. Matulaitis.
Tad kaip veikia internetinis balsavimas Estijoje? Kaip sakė V. Matulaitis, dažnai pabrėžiama, kad, pasirinkę balsuoti internetu, estai gali balsuoti tiek iš namų, tiek iš bet kurio pasaulio krašto.
Internetinis balsavimas Estijoje vyksta išankstinio balsavimo laikotarpiu. Pavyzdžiui, šiemet išankstinis balsavimas Estijos Rygikogo rinkimuose vyks vasario 27–kovo 4 dienomis. Tai reiškia, kad rinkėjai balsuoti internetiniu būdu galės iki kovo 4-osios, šeštadienio, 20 val.
Kaip sakė V. Matulaitis, pats balsavimas yra gana paprastas – reikia kompiuterio, mobiliojo ID arba skaitytuvo, kuris galėtų nuskaityti asmens tapatybės kortelę, ir galiojančio mobiliojo ID arba asmens tapatybės sertifikato su dviem PIN kodais – PIN1 ir PIN2.
„Rinkimų svetainėje reikia prisijungti prie nurodytos elektroninio balsavimo programėlės naudojant PIN1 kodą. Tuomet pasiūloma galimybė susipažinti su kandidatais. Jokių rinkėjo kortelių nereikia – pati internetinio balsavimo aplinka balsuojančiajam automatiškai pasiūlo tuos kandidatus, kurie renkami jo rinkimų apygardoje“, – aiškino V. Matulaitis.
Galimybės netyčia nubalsuoti ne už tą kandidatą, už kurį rinkėjas norėjo, nėra. Tam, kad balsas būtų įskaitytas, reikia įvesti PIN2 kodą. Visgi jei nuomonę žmogus pakeitė, savo balsą jis pakeisti gali – internetiniu būdu galima savo balsą keisti kiek tik nori, o skaičiuojant balsus įskaitomas paskutinis balsavimas.
„Šiemet įvestas pakeitimas, darantis balsavimą dar patogesnį. Net jei rinkėjas balsavo elektroniniu būdu, jis gali ateiti sekmadienį ir balsuoti įprastu būdu, įmesdamas popierinį biuletenį į urną.
Tokiu atveju balsavimas internetu neįskaitomas, įskaitomas balsavimas popieriniu būdu, o internetinis balsas anuliuojamas“, – sakė V. Matulaitis.
Be to, kaip teigė pašnekovas, internetiniai tapo ir rinkėjų sąrašai, todėl visose rinkimų apylinkėse naudojamas tas pats rinkėjų sąrašas – tai praplečia galimybes rinkėjams rinktis, kurioje apylinkėje balsuoti.
Taip pat skaitykite
Kitokių rinkimų nebeįsivaizduoja
Estijos rinkimų komisijos vadovas Arne Koitmäe portalui LRT.lt pasakojo, kad diskusijos apie internetinį balsavimą prasidėjo 2002-aisiais, o jau po trejų metų, 2005-aisiais, rinkėjams pirmą kartą buvo sudaryta galimybė balsuoti internetu.
„Estija – pirmoji šalis pasaulyje, kuri įvedė balsavimą internetu nacionaliniuose rinkimuose. Tai, kas anksčiau atrodė tarsi mokslinė fantastika, dabar yra tapę visiškai normaliu balsavimo būdu, be kurio rinkimai Estijoje nebeįsivaizduojami.
Toks balsavimo būdas suteikia rinkėjui galimybę pasisakyti svarbiausiais valstybės klausimais nepriklausomai nuo vietos ir laiko. Internetinis balsavimas populiarus pirmiausia dėl savo efektyvumo ir patogumo“, – komentavo A. Koitmäe.
Nors kiekvienuose rinkimuose vis daugiau rinkėjų renkasi balsuoti internetu, visgi, anot A. Koitmäe, bendro rinkėjų aktyvumo tai itin neišaugino. Tiesa, tai sudarė galimybę balsuoti užsienyje esantiems estams, o tyrimai parodė, kad internetu balsavę rinkėjai yra labiau linkę tokiu pat būdu atiduoti balsą ir ateityje vyksiančiuose rinkimuose.
„Pačiam rinkimų procesui įtakos turėjo tai, kad, be balsavimo popieriniais biuleteniais, privaloma užtikrinti ir balsavimo internetu saugumą. <...> Internetinis balsavimas, be kita ko, padeda taupyti rinkėjų laiką ir pinigus, taip pat padeda taupyti rinkimų organizavimo išlaidas.
Internetinis balsavimas mums yra labai svarbus, todėl užtikrinome, kad jis būtų toks pat saugus, kaip ir įprastas balsavimas. Nuo 2013 metų rinkimų rinkėjai gali patys pasitikrinti, ar jų internetinis balsas pasiekė balsavimo serverį. Tai leidžia užtikrinti, kad rinkėjo kompiuteris veikia tinkamai ir jame nėra kenkėjiškos programinės įrangos“, – portalui LRT.lt aiškino Estijos rinkimų komisijos vadovas.
Centrinius balsavimo serverius stebi nepriklausomi auditoriai, jie užtikrina, kad rinkėjų balsai būtų saugomi ir skaičiuojami laikantis visų reikalavimų. Be to, saugumo priemonės užtikrina, kad niekas negalėtų sužinoti, už kurį kandidatą rinkėjas balsavo. Balsavimas už kitą asmenį yra nelegalus.
„Vienintelis dalykas, kurį būtų galima įvardyti kaip trūkumą, yra pasitikėjimo internetiniu balsavimu klausimas – visada bus tam tikra grupė žmonių, kurie pasisako prieš šį balsavimo būdą, net jei bendras pasitikėjimas internetiniu balsavimu yra didelis. Todėl internetinis balsavimas tam tikru mastu turi poliarizuojantį poveikį“, – dėstė A. Koitmäe.
Taip pat skaitykite
Nors internetinis balsavimas Estijoje populiarėja, rinkimų komisijos vadovas patvirtino – planų visiškai atsisakyti tradicinio balsavimo būdo estai neturi.
Lietuvoje prošvaisčių nematyti
Apie tai, kad Lietuva taip pat turėtų rinkėjams suteikti galimybę balsuoti internetu, kalbama jau ne vienus metus, tačiau kada tai galėtų įvykti – neaišku. Ir taip prastą situaciją dar labiau sujaukė karas Ukrainoje, nes imta nerimauti, kad toks balsavimas bus paprasčiausiai nesaugus.
„Dabartinių grėsmių akivaizdoje turime dar kartą rimtai pasvarstyti, ar toks balsavimas būtų galimybė, ar, priešingai, grėsmė. Aš nuosekliai pasisakydavau už internetinį balsavimą, tačiau keičiantis geopolitinei situacijai reikia dar kartą įvertinti ir galimas rizikas. IT ekspertai labai atsargiai kalba apie tokį balsavimą, o kai kurie ir atvirai vertina, kad tai būtų nesaugu“, – portalui LRT.lt komentavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Kad Lietuvoje visiškai pritaikyti estišką modelį vargiai įmanoma, teigė ir internetinio balsavimo klausimus Seime kuruojanti parlamentarė Dalia Asanavičiūtė. Portalui LRT.lt ji sakė, kad Estijoje skaitmeninė sistema pritaikyta bet kokioms paslaugoms, o pas mus to dar nėra.
„Jie turi savo sistemą, neaišku, ar ja dalintųsi. Taip pat čia yra ir politinis klausimas, nes turint internetinį balsavimą yra ir įvairių baimių, ypač prasidėjus karui Ukrainoje. Labai nemažų baimių yra dėl to, kaip bus balsuojama, kokią rinkėjų dalį pritrauks internetinis balsavimas“, – aiškino D. Asanavičiūtė.
Pasak jos, norint turėti išsamią teisinę ir techninę analizę, kibernetinio saugumo informaciją, nuspręsta, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėtų atlikti galimybių studiją. Pagal VRK parengtą ataskaitą būtų toliau sprendžiama, ar galima ir kada galima įgyvendinti internetinį balsavimą Lietuvoje.
VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė portalui LRT.lt teigė, kad šiandien dar sunku prognozuoti, kaip keistųsi rinkėjų aktyvumas, jei internetinis balsavimas visgi būtų įvestas. Tiesa, ji sakė suprantanti, kad įprastas balsavimo būdas šiuo metu apsunkina pasaulio lietuvių galimybę atiduoti balsą rinkimuose.
„Suprantame, kad šiuo metu kitose valstybėse gyvenantys rinkėjai turi skirti nemažai laiko tam, kad pabalsuotų, reikia važiuoti į diplomatinę atstovybę, kuri dažnu atveju yra vienintelė visoje valstybėje, arba balsuoti paštu“, – teigė J. Petkevičienė.
Taip pat skaitykite
Konsultacijos dėl galimybių kurti internetinį balsavimą studijos buvo pradėtos dar 2021-aisiais, tačiau kai 2022-ųjų vasarį Rusija užpuolė Ukrainą, požiūris į geopolitinę situaciją, kibernetinį saugumą, galimas grėsmes dar paaštrėjo.
„Tuomet stabtelėjome. Ir ne tik dėl pačios galimybių studijos, tačiau net ir dėl techninės specifikacijos, kurios pagrindu būtų pradėtas pirkimas šiai studijai užsakyti. Vėliau diskusijas su kibernetinio saugumo ekspertais atnaujinome ir tiek mes, tiek kitų institucijų specialistai, tiek kibernetinio saugumo ekspertai esame tokios nuomonės, kad svarbiausia įvertinti su tokio masto projektu susijusias rizikas ir potencialias grėsmes.
Tačiau negalima diskutuoti be pabaigos. Kalbos padeda, bet niekur nenuveda. Ir mums vis tiek reikia skaičiais pagrįsto atsakymo, ar įmanoma turėti patikimą ir saugią sistemą. Šiuo metu techninė specifikacija jau yra baigta ir inicijuotas galimybių studijos dėl internetinio balsavimo informacinės sistemos sukūrimo viešasis pirkimas“, – komentavo VRK pirmininkė.
Galimybių studija turės atsakyti į klausimus ne tik dėl galimybės balsuoti internetu užsienyje gyvenantiems lietuviams, bet ir Lietuvoje gyvenantiems piliečiams, nes, konstitucinės teisės ekspertų nuomone, balsavimo internetu būdas turi būti užtikrintas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams kaip įprasto balsavimo alternatyva, priešingu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas.
„Parengti išsamią internetinio balsavimo galimybių studiją užtruks ne vieną mėnesį, tačiau labai tikimės, kad ji padės mums surasti atsakymus į esminį klausimą, ar Lietuva yra pasiruošusi tokiam pokyčiui. Atsakymas NE taip pat būtų atsakymas, tik jau turėtume tikslesnius skaičiavimus, rizikų įvertinimus ir pagrįstus argumentus, kodėl verčiau nepradėti.
Tad šiandien kalbėti apie konkrečius internetinio balsavimo sistemos kūrimo žingsnius dar per anksti. Jeigu parengta galimybių studija atsakys, kad TAIP – saugi ir patikima internetinio balsavimo galimybė yra, tai nereikš internetinio balsavimo sistemos Lietuvoje veikimo pradžios. Tam bus reikalingas teisinis šio klausimo reglamentavimas, kurio, deja, šiandien dar taip pat nėra“, – internetinio balsavimo įvedimo Lietuvoje galimybes vertino VRK pirmininkė J. Petkevičienė.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
