Visos Lietuvos gyventojai netrukus trauks prie balsadėžių ir turės iš kelių kandidatų pasirinkti vieną, kurį norės matyti ketverius metus einant mero pareigas. Tiesa, Rietavo ir Šalčininkų gyventojams tenkantis pasirinkimas skurdokas – jie rinkimų biuletenyje išvys vos po tris pavardes.
Kovo 5-ą dieną į rinkimų apylinkes atėję šalies gyventojai spręs, kam patikėti savivaldybės vairą artimiausius ketverius metus. Kai kurių miestų ir rajonų gyventojai galės rinktis iš kelių ar keliolikos kandidatų.
Tik ne Rietavo ir Šalčininkų – čia prie balsadėžių atėję rinkėjai išvys vos trijų kandidatų pavardes. Ir matyti, kad tokia situacija klostosi jau ne pirmus rinkimus.
Taip pat skaitykite
Iš trijų kandidatų rietaviškiams ir šalčininkiečiams merą teko rinktis ir 2019 metais. Dar kiek anksčiau, 2015-aisiais, Šalčininkų rajono rinkėjai merą galėjo rinktis net iš keturių kandidatų. Tiesa, tais pačiais metais Rietavo gyventojų pasirinkimas buvo toks pats – ir tuomet dėl mero posto kovojo trys kandidatai.
Tačiau tiek 2020-aisiais, tiek 2016-aisiais vykusių Seimo rinkimų metu kone visos didžiosios partijos čia kėlė savo kandidatus vienmandatėse apygardose.
Portalas LRT.lt kai kurių partijų pirmininkų ir atstovų paklausė, kodėl jie nekelia kandidatų į merus šiose savivaldybėse. Atsakymas dažniausiai buvo panašus – vis tiek neišrinktų. Tuo metu politologas Andžejus Pukšto teigė, kad tokie pavyzdžiai parodo, jog didžiosios partijos savivaldos rinkimams apskritai skiria mažai dėmesio.
Dėmesio sulaukė tik per Seimo rinkimus
Prieš aštuonerius metus vykusių savivaldos rinkimų metu Šalčininkų rajono gyventojai galėjo pasirinkti merą iš keturių kandidatų. Prieš ketverius metus, kaip ir šiemet, pasirinkimas liko vienas iš trijų. Kovo 5-ąją vyksiančiuose rinkimuose Šalčininkų rinkėjai galės rinktis vieną iš šių kandidatų.
O štai Rietave rinktis iš trijų kandidatų į merus rinkėjams teks šiemet, kaip teko ir 2019-aisiais ir 2015-aisiais. Po mėnesio prie balsadėžių patraukę Rietavo gyventojai rinksis vieną iš šių kandidatų.
Tačiau įdomesnės šios savivaldybės partijoms buvo, kai visa Lietuva rinko Seimo narius. Pavyzdžiui, 2016-ųjų Seimo rinkimų metu savo kandidatus Šalčininkų–Vilniaus vienmandatėje apygardoje kėlė „tvarkiečiai“, konservatoriai, liberalai, „darbiečiai“, „valstiečiai“, socialdemokratai, Lietuvos centro partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
2020-aisiais vykusių Seimo rinkimų metu toje pačioje Šalčininkų–Vilniaus rinkimų apygardoje pergalę nuskinti bandė konservatoriai, liberalai, socialdemokratai, „socialdarbiečiai“, „darbiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Pastarosios politinės jėgos atstovai abejuose Seimo rinkimuose iškovojo vietą parlamente.
Panaši situacija matyti ir Rietave. 2016-aisiais kandidatą į Seimą čia kėlė Darbo partija, „tvarkiečiai“, konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, socialdemokratai, liberalai ir Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).
2020-ųjų rinkimų metu Plungės–Rietavo vienmandatėje apygardoje sėkmę bandė „socialdarbiečiai“, partija „Laisvė ir teisingumas“, Krikščionių sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, socialdemokratai, „darbiečiai“, konservatoriai, „valstiečiai“ ir liberalai. Abejuose rinkimuose laimėjo Liberalų sąjūdžio kandidatas.
Taip pat skaitykite
Nemato prasmės
Kodėl valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nekelia kandidato Šalčininkų rajone?
Apie tai paklaustas vienas partijos lyderių Jurgis Razma į vatą nevyniojo – partijos skyrius ten silpnas, o kad ir ką beiškeltum, pasak jo, laimės LLRA-KŠS atstovas.
„Šalčininkuose mūsų skyrius tikrai nėra stipriausias, labai negausus. Rinkėjų, kurie už mus balsuotų, ten taip pat labai nedaug. Nėra didelės prasmės tą kandidatą kelti, mokėti užstatą, kai 100 proc. garantija, kad kandidatas tikrai nelaimės, kad ir kokį įspūdingą kandidatą besurastume, kad ir patį geriausią iš savo gretų.
Tiesiog elgiamės pragmatiškai. Manau, kad ten be LLRA-KŠS kam nors laimėti nėra jokių prošvaisčių“, – komentavo J. Razma.
Kodėl tuomet savo kandidatus partijos Šalčininkų rajone kelia per Seimo rinkimus, jei vis tiek žino, kad jie nelaimės? Pasak konservatoriaus, taip yra iš išskaičiavimo – kiekvienas balsas už kandidatą vienmandatėje apygardoje gerina bendrą visos partijos sąrašo situaciją.
„Vis dėlto, kandidatas ten kandidatuodamas šiek tiek surenka balsų sąrašui ir tada mūsų sąrašas gauna daugiau [balsų]. O vienmandatėje puikiai suprantame, kad ten laimėti labai sudėtinga, kaip ir savivaldos rinkimuose“, – portalui LRT.lt sakė J. Razma.
Taip pat skaitykite
Vien dėl statistikos kandidato nekels
Kandidato nei Rietave, nei Šalčininkuose nekeliančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis portalui LRT.lt aiškino, kad nors jo vadovaujama partija norėtų turėti kandidatus visose savivaldybėse, vien dėl statistikos kandidato, kuris neturi šansų laimėti, jie nekels.
„Šalčininkuose tokia situacija, kad nėra mūsų partijos skyriaus. Tai nesunkiai paaiškinama, nes ten labai sunku surasti reikiamą skaičių aktyvių žmonių partinei veiklai. Rajone dominuoja LLRA-KŠS ir kitų politinių partijų veikla ten nėra labai žymi.
Dėl to ir kandidatų mažai, ir, greičiausiai, sąrašų nėra labai daug“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Komentuodamas situaciją Rietave, LVŽS pirmininkas sakė, kad ten partija skyrių turi, bet jis nėra toks stiprus, kad iškeltų savo kandidatą. O ir laimėti šansų nedaug, nes dabartinis Rietavo meras, priklausantis Liberalų sąjūdžiui, yra vienas iš ilgiausiai valdančių Lietuvos merų.
„Skyriaus veikla nėra labai aktyvi, nes toje savivaldybėje labai seniai ir tvirtai yra įsitvirtinę liberalai. Tokios aktyvios veiklos nėra ir mes turime sprendimą, kad jei skyrius neveikia labai aktyviai, tokiu atveju ir nesistengiame kelti sąrašo, nes bet kokiu atveju rinkėjams mūsų žmonės toje savivaldybėje nelabai ką galėtų pasiūlyti. <...>
Nėra savitikslis dalykas turėti sąrašą, jei jis nėra iš tų žmonių, kurie iš tikrųjų galėtų ką nors pozityvaus nuveikti toje savivaldybė. Siekis yra turėti kandidatus visose savivaldybėse, bet jei mes nematome aktyvumo ir pasikeitimų skyriuje, tuomet nededame pastangų, dėl statistikos nekeliame sąrašų“, – komentavo „valstiečių“ pirmininkas.
Partijos pamiršo savivaldą
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Andžejus Pukšto portalui LRT.lt sakė, kad partijos savivaldos rinkimus nustūmė į antrą planą, nes konkurencija maža ne tik Rietave ar Šalčininkuose, bet, pavyzdžiui, ir Vilniaus rajone ar Trakuose.
Be to, kaip sakė politologas, politinės partijos didžiąją dalį savo dėmesio ir pastangų skiria nacionalinei politikai, todėl savivalda lieka vadinamajame podukros vaidmenyje – neieškoma nei naujų kandidatų, nei naujų politinių idėjų.
„Iš tiesų, Šalčininkų rajone, ko gero, yra liūdniausia padėtis. Didžiosios partijos apskritai kažkaip, ypač šiemet, į savivaldos rinkimus pažiūrėjo labai pro pirštus. Net ir Kauno mieste TS-LKD nesugebėjo surasti vietinio kandidato ir įvyko tokia juokinga situacija, kad profesorius Juozapaitis turėjo greitai Kaune registruotis.
O Šalčininkų rajone nueita dar lengvesniu keliu ir dalis partijų apskritai nekelia savo sąrašų ir kandidatų į merus. Tai liūdnokai byloja apie mūsų politines partijas“, – svarstė A. Pukšto.
Kaip tuomet žiūrėti į partijų pažadus skirti dėmesį tautinėms bendrijoms? VDU politologas sakė manantis, kad partijos pamiršta ne tik kitos tautybės rinkėjus. Jie pamiršta ir į savo sąrašus įtraukti ne lietuvių tautybės politikų pavardes.
„Tai yra pietryčių Lietuva, bet išanalizuokime, pavyzdžiui, Švenčionių rajoną ar net ir Vilniaus miestą, – partijos neskuba kviestis kitų tautybių į sąrašus. Viena ar kita išimtis, kad partiniuose sąrašuose yra kitų tautybių atstovų. Ir rusų, ir lenkų, ir žydų trūksta.
Be to, turėkime omenyje, kad savivaldos rinkimuose gali dalyvauti ir ne Lietuvos piliečiai. Žmonės, kurie nuolat gyvena Lietuvoje, pagal ES teisę, kurios turi laikytis ir Lietuva, [gali dalyvauti]. Bet kitataučių įtraukimas į savivaldos rinkimus vyksta labai vangiai“, – portalui LRT.lt komentavo VDU politologas A. Pukšto.
Mažiau nei trys kandidatai nepasitaikė
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) portalui LRT.lt teigė, kad nors tiesiogiai merai Lietuvoje renkami nuo 2015 metų, dar nė karto nepasitaikė atvejo, kad kurioje nors iš savivaldybių mero posto siektų, pavyzdžiui, du kandidatai. Jų visada yra bent trys.
Tiesa, ne tik Rietavo ir Šalčininkų rinkėjams merą yra tekę rinktis iš trijų kandidatų. Tokia situacija 2015-aisiais buvo susiklosčiusi ir Birštone.
Bet kas nutiktų, jei kandidatų būtų du? VRK paaiškina, kad tuomet greičiausiai tektų rengti pakartotinius rinkimus:
„Rinkimų kodeksas numato, kad išrinktu laikomas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. į tos apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų.
Jeigu mero rinkimuose dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, toje savivaldybėje rengiami pakartotiniai mero rinkimai.“
