Nesuteikdama tos pačios lyties poroms galimybių įteisinti santykių, Rusija pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT). Kaip LRT.lt sako buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, toks tarptautinio teismo sprendimas rodo, kad įvairūs argumentai prieš tos pačios lyties porų santykių įteisinimą teisiniu požiūriu yra „šarlatanų argumentai“. Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės profesorius priduria, kad Lietuvos piliečiai, remdamiesi šiuo sprendimu, taip pat galėtų kreiptis į EŽTT.
Svarbiausios straipsnio mintys
- Nesuteikdama tos pačios lyties poroms galimybių įteisinti savo santykių, Rusija pralaimėjo bylą EŽTT;
- Valstybės yra įsipareigojusios suteikti teisinę sistemą, kuri leistų tos pačios lyties poroms turėti adekvatų jų santykių pripažinimą;
- Nė vienas viešojo intereso motyvų nebuvo svarbesnis už tai, kad santykiai būtų apsaugoti įstatymais;
- Šia byla galėtų vadovautis ir Lietuvos pareiškėjai.
Viešojo intereso motyvai nėra svarbesni
„(...) Konstitucijos žinovai“ šiandien gavo jei ne nokautą, tai į gilų nokdauną siunčiantį smūgį. Sudavė jį EŽTT Didžiosios kolegijos (o tai reiškia galutiniu) sprendimu byloje Fedotova ir kiti prieš Rusiją“, – feisbuke rašė buvęs KT pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.
Trys tos pačios lyties Rusijos poros kreipėsi į EŽTT, teigdamos, kad norėjo susituokti, tačiau prašymai atmesti, argumentuojant, kad vidiniai įstatymai nurodo, jog santuoka apibrėžiama kaip „savanoriška santuokinė sąjunga tarp vyro ir moters“.
Kaip rašoma EŽTT sprendime, poros argumentavo, kad joms neįmanoma formaliai registruoti santykių, o dėl tokio teisinio vakuumo joms nesuteikiama teisinė apsauga ir kasdieniame gyvenime jos susiduria su esminiais sunkumais.
EŽTT nusprendė, kad valstybės įsipareigojusios suteikti teisinę sistemą, kuri leistų tos pačios lyties poroms turėti adekvatų santykių pripažinimą ir apsaugą.
Teismas taip pat nusprendė, kad nė vienas viešojo intereso motyvų, pavyzdžiui, „nepilnamečių apsauga nuo homoseksualumo skatinimo“ arba „tradicinės šeimos apsauga“, nebuvo svarbesnis už ieškovų interesą, kad jų santykiai būtų tinkamai pripažinti ir apsaugoti įstatymais.
Taip pat skaitykite
Aiškinimas iš esmės atitinka šeimos apibrėžimą
Kaip portalui LRT.lt pasakoja D. Žalimas, didžiausią autoritetą turintis tarptautinis žmogaus teisių teismas – EŽTT – savo neginčijamu sprendimu patvirtino, kad turi būti teisiškai pripažįstamos tos pačios lyties poros ir joms turi būti suteikiama adekvati apsauga.
„Tai, ko nėra Rusijoje, tai, ko nėra Lietuvoje ir dar 15 Europos valstybių. Tai reiškia, kad visos šios 17 valstybių, įskaitant Lietuvą, šiuo metu pažeidžia Europos Žmogaus Teisių Konvenciją, nors formaliai tai nekonstatuota“, – LRT.lt komentuoja D. Žalimas.
Teisės profesorius atkreipia dėmesį, kad EŽTT sprendime aiškiai pasakyta, jog turi būti teisiškai pripažįstami stabilūs ir įsipareigojimais sieti tos pačios lyties porų santykiai, tai iš esmės atitinka šeimos apibrėžimą.
„Būtų labai sunku surasti objektyvių argumentų kokiai nors priešingai argumentacijai“, – pabrėžia D. Žalimas.
Taip pat skaitykite
„Save gerbiantys teisininkai ir politikai tai turėjo žinoti“
Nors šis EŽTT sprendimas yra svarbus, teisės profesorius primena, kad dar 2019 m. Lietuvos KT pasisakė panašiai.
„KT pasisakė, kad daugumos stereotipai negali būti pagrindu diskriminuoti tos pačios lyties šeimų, nesuteikti joms atitinkamo pripažinimo ir apsaugos. Daugumos nuomonė negali būti lemianti, ar mažumos gali naudotis savo prigimtinėmis teisėmis. Iš esmės EŽTT tą patį patvirtino.
Akivaizdu, kad teisinio reguliavimo nebuvimas, kai tos pačios lyties asmenų poros negali registruoti savo partnerystės ar sąjungos, yra ir Konstitucijos pažeidimas“, – LRT.lt argumentuoja D. Žalimas.
MRU profesorius Raimundas Jurka taip pat mano, kad šis EŽTT sprendimas didelių naujovių nepaskelbė: „Tai, ką Strasbūro teismas (EŽTT) nustatė šioje byloje, kokius vertinimus atliko, kokias vertybes artikuliavo, regis, save gerbiantys teisininkai ir politikai kuo puikiausiai turėjo žinoti.“
Kaip portalui LRT.lt komentuoja R. Jurka, EŽTT dar kartą konstatavo, kad tos pačios lyties porų gyvenimas turi būti gerbiamas taip pat, kaip ir sutuoktinių.
„Negalima tokia diskriminacija dėl lyties, dėl seksualinės orientacijos“, – pabrėžia MRU profesorius.
Argumentai prieš santykių įteisinimą – „šarlatanų“
Pasak buvusio KT pirmininko, toks EŽTT sprendimas turėtų raginti rasti jėgų priimti orų įstatymą ir „pašalinti šį žmogaus teisių pažeidimą, kuris yra ir Konstitucijos, ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pažeidimas“.
„Tai suteikia papildomą stimulą pagalvoti, kieno įkaitais Lietuva šiuo metu yra, jau nekalbu apie tai, kad tai yra rusų pasaulio naratyvas, nukreiptas prieš LGBT bendruomenę. <...>
[Sprendimas] mūsų situaciją keičia labai paprastai – tie argumentai, kurie Lietuvoje būdavo keliami labai įvairios marginalios publikos prieš tos pačios lyties porų santykių įteisinimą, teisiniu požiūriu yra šarlatanų argumentai“, – kritikuoja D. Žalimas.
Pasak R. Jurkos, nesvarbu, kad ši EŽTT byla nebuvo prieš Lietuvą, bet Teismo sprendimas patenka į formuojamą teisinę praktiką, o tai reiškia, kad EŽTT aiškinimu ir kriterijais turi vadovautis ir kitos valstybės, įsipareigojusios laikytis Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, taip pat ir Lietuva.
Ar, besiremdamos šiuo EŽTT sprendimu, į Teismą taip pat galėtų kreiptis ir Lietuvoje gyvenančios tos pačios lyties poros? R. Jurkos vertinimu, šis sprendimas galėtų būti precedentu kitose bylose, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju EŽTT vertintų toje valstybėje esantį reguliavimą.
„Ar tikrai pakankamas teisinis reguliavimas? Galiu taip neprofesionaliai pasakyti – manau, kad ne, ne iki galo suvienodinta, kad tos pačios socialinės garantijos būtų tiek santuokoje esantiems šeimos nariams, tiek tiems, kurie yra tos pačios lyties sąjungose. <...>
Kuo daugiau neaiškumų, vakuumo tame teisiniame reguliavime, tuo labiau EŽTT rastų argumentų, kuriuos pasiskolintų iš šios bylos“, – teigia MRU profesorius.
Byla galėtų vadovautis ir Lietuvos poros
R. Jurka priduria, kad šia byla galėtų vadovautis ir Lietuvos pareiškėjai: „Jie turėtų daugiau argumentų minėtame teisme, jei vadovautųsi šia byla“.
MRU teisininko teigimu, vertinimų tikriausiai bus įvairių, tačiau interpretacijos, sustiprinančios EŽTT sprendimą ir argumentaciją, bus girdimos labiau nei bandysiančios paneigti, kad šis sprendimas Lietuvai „ne prie ko“.
„Sprendimas nėra „ne prie ko“ – jis bendrai aiškina Konvencijos tam tikruose straipsniuose įtvirtintų teisių ir laisvių turinį. Žinoma, aiškinimas labai priklauso nuo konkretaus reglamentavimo valstybėje. Negali lyginti Lietuvos su Rusija, žinoma, kad ne.
Bet Teismas pažiūrės, ką turime čia. Jei pas mus nesureglamentuota, o dar tik vyksta debatai ir diskusijos, tai nėra gerai, nes tai nėra visiškai naujas klausimas. Manau, viršų imtų EŽTT išaiškinimai ir vertinimai“, – argumentuoja R. Jurka.
Vertybine ir geopolitinė takoskyra
Teisės profesoriaus D. Žalimo teigimu, kai kurių parlamentarų siūlomi projektai, turintys reglamentuoti tos pačios lyties porų santykius, „nepretenduoja nei į lygiateisiškumą, nei į oraus gyvenimo pripažinimą“.
„Tai vertybine ir geopolitinė takoskyra, kuri yra daugiau nei akivaizdi“, – akcentuoja buvęs KT pirmininkas.
Anot jo, tos pačios lyties porų santykiai turėtų būti reglamentuojami juos pripažįstant šeimos santykiais, o partnerių teisės turėtų būti kaip galima artimos sutuoktinių teisėms ir pareigoms. D. Žalimo vertinimu, tokia pozicija atspindima ir EŽTT sprendime pateiktuose pavyzdžiuose, kai, pavyzdžiui, diskriminaciniu pripažintas toks reguliavimas, kuriuo nepripažįstama paveldėjimo teisė.
Buvęs KT pirmininkas taip pat pastebi, kad EŽTT atmetė Rusijos argumentus dėl to, kad tos pačios lyties porų santykių nepripažinimas yra nulemtas viešojo intereso.
„Kaip pagrindas pateisinti tos pačios lyties porų diskriminavimą, nepripažintas nei siekis ginti tradicinę šeimą, nei daugumos gyventojų nepritarimas, nei noras saugoti nepilnamečius nuo vadinamosios homoseksualumo propagandos.
Tokie „pagrindai“ nesuderinami su demokratijos samprata, suponuojančia pliuralizmą, lygiateisiškumą ir toleranciją, nes kaip tik stiprina homofobiją ir prietarus, stigmatizuoja homoseksualius asmenis“, – feisbuke rašė D. Žalimas.
Teisės profesorius taip pat priduria, kad, EŽTT sprendimu, nėra jokio pagrindo manyti, kad tos pačios lyties porų stabilių ir įsipareigojimais susietų santykių teisinis pripažinimas ir apsauga gali savaime pakenkti tradicinio modelio šeimoms ir jų ateičiai bei integralumui, o tos pačios lyties porų teisių apsauga savaime nesilpnina kitų žmonių ir kitokių porų teisių apsaugos.
