Jau per 2024 metų priėmimą į aukštąsias mokyklas dalyvautų septynios valstybinės kolegijos (iš dabar esamų dvylikos) su padaliniais tuose miestuose, kuriuose ir dabar jos veikia.
Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą, kolegijoms teks jungtis, kad išliktų, o iki 2029 metų pasitempti tiek, kad atitiktų numatytus reikalavimus. Trečiadienį Vyriausybė pritarė šiam planui. O iki 2029 metų kolegijos turės įgyvendinti visus numatomus reikalavimus, tarp kurių yra ir taikomieji mokslo tyrimai, ir studentų skaičius, kuris turės siekti bent 1200.
Valstybė kolegijų stiprinimui numačiusi skirti 20 mln. eurų. Tačiau tik toms, kurios atitiks tam tikrus kriterijus – studentų skaičiaus, taikomųjų mokslinių tyrimų lygio, įsidarbinimo.
Kaip skelbia ŠMSM, valstybė finansuos kolegijų išteklių konsolidavimo, jungimosi projektus. ŠMSM valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo projektams numato skirti 20 mln. eurų iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas teigė, jog siūlomų reikalavimų šiuo metu neatitinka nei viena iš 12 valstybinių kolegijų, o pasiekti iškeltus tikslus pačios vienos, be konsolidacijos, galėtų dvi ar trys didžiosios, o kitoms tektų jungtis, tapti stipresnių padaliniais.
Laukia kolegijų sunykimas
ŠMSM duomenimis, valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį, o tai reiškia, kad darbo rinkai arba nereikia šių specialistų, arba jie nėra pakankamos kvalifikacijos. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37-43 proc.
Pasak ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tokia padėtis veda į kai kurių kolegijų vegetavimą ar net sunykimą. Tarp dvylikos valstybinių kolegijų yra tokių, kuriose studentų skaičius siekia vos pusę tūkstančio. Tarkime. Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, pagal prognozes, 2026-2027 mokslo metais teliktų 136 studentai. Pagal prognozę, tais metais didžiausios būtų Vilniaus kolegija, turėdama galimai 4201 studentą, ir Kauno kolegija, turėdama 3945 studentus.
Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane keliami valstybinių kolegijų veiklos tikslai 2029 metams. Siekiama, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Taip pat siekiant, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.
Tikimasi, kad 2029 m. valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
Kaip teigia ŠMSM, valstybinės kolegijos pačios turės imtis iniciatyvos jungtis, jos turės pateikti ministerijai pateiks stiprinimo planus, kuriuose būtų parodoma, kaip bus siekiama plane apibrėžiamų veiklos tikslų 2029 m., kokie bus sprendimai dėl dalyvavimo reorganizavimo procese.
Nesulaukusi iniciatyvų dėl galimų pokyčių iš valstybinių kolegijų, sprendimus, kaip būtų galima stiprinti aukštųjų mokyklų veiklą, Vyriausybei galės pasiūlyti ir ŠMSM.
Plano įgyvendinimo priemonių projektą numatoma parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausybei iki šių metų birželio 30 d.Lietuvoje veikia 12 valstybinių kolegijų.
Ministrė sakė, kad svarbu, kad kolegijos rengtų specialistus darbo rinkai, verslui, bet ir atlikti taikomuosius mokslo tyrimus. Jis sakė, kad svarbu ir dėstytojų darbo kokybė, absolventų įsidarbinimas.
Pasak J. Šiugždinienės, siekis yra sustiprinti kolegijų studijų kokybę, prieinamumą. Ji sakė, kad svarbu, kad kolegijos išliktų visuose regionuose. Ministrė mato šį vyksmą ne tik kaip iššūkį, bet ir kaip galimybę.
Viceministras Gintautas Jakštas pabrėžė, kad dalis kolegijų studentus priima tokius, kurie neatitinka minimalių reikalavimų. O ir studentų skaičius mažėja dėl demografinių pokyčių.
Kaip apibūdino G. Jakštas, net 17 proc. priimtų studentų netenkina minimalių reikalavimų, o kas trečia studentų grupė nėra rentabili. Tik 28 proc. dėstytojų dirba visu etatu, vidutinės dėstytojo užimamo etato dalis – 0,66, penktadalis dėstytojų turi mokslinį laipsnį.
Jis sakė, kad kolegijos gali jungtis įvairiais modeliais: silpnesnė prie stipresnės, vidutinės tarpusavyje, gali jungtis dvi, gali ir keturios kolegijos.
Anot G. Jakšto, kolegijos turėtų likti visuose regionuose, tačiau ne visur veikti savarankiškai.
Gresia kritiška padėtis
Planuojamos permainos greičiausiai nepaveiks didžiausių kolegijų – vien jau dėl turimo studentų skaičiaus, mat jis perkopia numatomą 1200 studentų ribą. Didžiausios kolegijos Lietuvoje yra Vilniaus ir Kauno kolegijos.
Tiesa, studentų skaičius gali trauktis jau po metų, kai įsigalios griežtesnės stojamojo balo taisyklės. Iki šiol ne visos neuniversitetinės aukštosios mokyklos laikė aukštai iškėlusios kartelę – 16 iš 18 kolegijų (keturios iš jų nevalstybinės) kartelę smarkiai nuleido.
Vienodų reikalavimų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas laikėsi tik Kauno technikos kolegija (KTK) ir Kauno kolegija.
„2024 metais, kai reikalavimai bus suvienodinti, didžiojoje dalyje kolegijoje bus kritiška padėtis. Priimtųjų į pirmą kursą skaičius kris 50, 60, o gal ir 80 proc.“, – prognozavo N. Varnas.
LRT.lt primena, kad nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą paties stojančiojo.
N. Varnas sakė, kad ŠMSM teisę pasakyti, kiek Lietuvoje turėtų būti kolegijų, perleido pačioms kolegijoms.
Pasak N. Varno, iki balandžio 30 dienos kolegijos turėtų apsispręsti, ar jos lieka savarankiškos, ar jungiasi su kita ar keliomis kitomis kolegijomis, o gal jungiasi prie universiteto ir tampa jo padaliniu.
Laukiančius pokyčius, kuriuos inicijuoja ŠMSM, N. Varnas vadino kokybiniais, tačiau pripažino, kad kai kurios kolegijoms, kurioms teks priimti sprendimus, nepatiko, tad sulaukta pasipriešinimo.
Pasak LKDF prezidento, laukiančios permainos nepatinka privačioms kolegijoms.
„Tačiau tuomet, kodėl valstybė neinvestuoja į privačias klinikas, sporto klubus. Būkime sąžiningi ir patys sau, ir visuomenei – tai yra verslas. Ir visos verslo rizikos ir yra verslo rizikos. Šiuo atveju, jei valstybė investuotų 20 mln. eurų, kuriuos ketina investuoti į stiprinimą, būtų iškraipoma konkurencija“, – kalbėjo kolegijų atstovas.
Jis pabrėžė, kad ir valstybinių kolegijų sektorius nelinkęs į permainas ir delsia.
„Nubrėžtos tam tikros gairės, kad kolegijos po penkerių metų taptų stipresnės, labiau atpažįstamos kaip aukštosios mokyklos. Pripažinkime, kad šiandien kolegijos dar laikomos antrarūšėmis. Manau, kad po penkerių metų valstybinių kolegijų bus mažiau, ir privačių
bus mažiau, bet nebebus sakoma „aukštosios mokyklos ir kolegijos“, lyg kolegijos nebūtų aukštosios“, – mano Lietuvos kolegijų asociacijos prezidentas.
Jo asmenine nuomone, po penkerių metų iš 12 valstybinių kolegijų galėtų likti šešios septynios.
Jis nesiėmė svarstyti, kokių kolegijų neliksią po kelerių metų, kaip ir ar jos jungsis, bet savo vadovaujamai Kauno technikos kolegijai (KTK) jis mato kelis variantus.
„Dar nežinau, koks bus priimtas sprendimas – ar veikti atskirai, ar veikti kartu, tarkime, su Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija ir formuoti Lietuvos inžinerijos kolegiją, ar veikti su Kauno kolegija ir formuoti Kaune plataus profilio kolegiją, ar bandyti sietis su panašaus profilio universitetu. Šiandien kolegijos akademinė taryba to dar nėra nusprendusi“, – kalbėjo N. Varnas.
Tačiau jis tikras, kad iki balandžio pabaigos, kai kolegijos turi pateikti sprendimą, tai padarys ir KTK.
Varnas: ministerija pasiryžusi nenumarinti nė vienos kolegijos
N. Varnas sakė, kad Lietuvos kolegijų direktorių konferencija yra priėmusi sprendimą pritarti reformai – kolegijų stiprinimo planui.
„Ministerija yra pasiryžusi nė vienos kolegijos, kuri yra regione, nenumarinti, bet nėra pasakyta, kad tos kolegijos veiktų kaip atskiros“, – pabrėžė N. Varnas.
Kaip jau anksčiau yra pristatęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, nuo 2029 metų norėdamos vykdyti studijas aukštosios mokyklos, įskaitant ir kolegijas, atitinkamose kryptyse turės būti pasiekusios tam tikrą mokslo lygį: kolegijos – taikomųjų mokslų lygį, universitetai – mokslo lygį.
Iki praėjusių metų lapkričio pabaigos buvo parengta vertinimo tvarka. Vertinimas turės būti atliktas iki 2029 metų, už tai bus atsakinga Mokslo taryba.
Vienas rodiklių, taikomų kolegijoms, bus socioekonominis poveikis. Visi kriterijai pateikiami Taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo tvarkos apraše, kuriame numatoma, ką turėtų nuveikti kolegijos, kad galėtų vykdyti taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentinės plėtra grįstas studijas.
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas N. Varnas yra sakęs, kad tai bus nauja patirtis kolegijoms, nes mokslinė veikla iki šiol šiose aukštosiose mokyklose nebuvo vertinama.
„Nebuvo tokio lūkesčio, kad kolegijos turėtų tokias veiklas vykdyti gana intensyviai“, – yra sakęs N. Varnas.
