Eilės šalių, kurios sutiktų ir galėtų Lietuvai skirti brigadą, paprasčiausiai nėra, todėl reikia nustoti į Lietuvos vidaus politikos ginčus velti Vokietiją, įsitikinę portalo LRT.lt pašnekovai. Kad vokiečiai nėra patenkinti tapę politinių žaidimų objektu, rodo ir Vokietijos ambasadoriaus kalba: Lietuvai pasakyta nemažai kritikos. O ta kritika, politikų ir ekspertų manymu, buvo palaiminta Berlyno.
„Prisišaudėme sau į kojas“, – taip netylančius ginčus dėl vokiečių Lietuvai pažadėtos brigados vertina prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau jis ne vienintelis, manantis, kad viešus ginčus jau seniai reikėjo perkelti į uždarą diskusijų erdvę.
Į vis aidinčius nesutarimus sureagavo ir Vokietijos ambasadorius Lietuvoje. Portalo LRT.lt pašnekovai įsitikinę – kritiški Matthiaso Sonno žodžiai nebuvo asmeninė ambasadoriaus pozicija. Anot kalbintų politikų ir ekspertų, taip ambasadorius ištransliavo Vokietijos Vyriausybės poziciją, o Lietuva turėtų suklusti ir tai įvertinti.
Man tai yra visiškai nesuvokiama. Atsibuskime. Pasižiūrėkime, kokioje situacijoje mes esame.
G. Nausėda
„Kas pas jus vyksta? Kodėl tai vyksta?“ – tokius vokiečių kolegų klausimus sako girdinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė. O portalo LRT.lt šaltiniai kalba apie augantį Vokietijos politikų nepasitenkinimą Lietuvoje verdančiomis diskusijomis.
Šalies vadovas G. Nausėda taip pat prakalbo apie tai, kokią žinutę iš Lietuvos politikų gali gauti Vokietija. Kaip teigė prezidentas, vienai svarbiausių mūsų šalies sąjungininkių šiandien siunčiami nepasitikėjimo ženklai.
„Man tai yra visiškai nesuvokiama. Atsibuskime. Pasižiūrėkime, kokioje situacijoje mes esame“, – dėstė G. Nausėda. Jis taip pat tvirtino, kad visi Vokietijos veiksmai rodo, jog į savo įsipareigojimus dėl brigados ji žiūri rimtai. Jis kritikavo viešai diskutuojančius ir „bangas lygioje vietoje keliančius“ politikus.
Kaip aiškino prezidentas, tokie nesutarimai gali pasėti sąjungininkų nusivylimą, o tai gali lemti „prastesnį galutinį rezultatą“. Kad vokiečių kantrybė gali trūkti, portalui LRT.lt kalbėjo ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė. Pasak profesorės, reikėtų nustoti velti Vokietiją į vidaus politikos ginčus, nes vokiečių brigados alternatyvų paprasčiausiai neturime.
Taip pat skaitykite
Kai kurie teiginiai įžeidžia
Prieš Kalėdas vykusiame Lietuvos–Vokietijos forume kalbėjęs ambasadorius M. Sonnas teigė buvęs nustebintas politinių diskusijų, kurias Lietuvoje sukėlė vokiečių brigados klausimas. Sakydamas sveikinimo kalbą jis pabrėžė, kad šis klausimas svarbus abiem šalims, o demokratinėje valstybėje aktyvios diskusijos dėl tokio svarbaus klausimo – natūralus dalykas.
„Tai dalis, kuri yra suprantama. Bet aš, būdamas Vokietijos ambasadoriumi, taip pat pajutau tai, kas, ko gero, turėjo mane ne tik nustebinti. Turėjau pranešti savo vadovybei Berlyne, kad gana akivaizdu, jog per pastaruosius kelerius metus mūsų šalis prarado tam tikrą pasitikėjimo dalį Lietuvos politiniame spektre, žiniasklaidoje ir visuomenėje“, – kreipdamasis į Lietuvos ir Vokietijos parlamentų narius sakė M. Sonnas.
Kaip teigė ambasadorius, diskusija dėl komunikato, kurį dar birželį pasirašė Lietuvos prezidentas G. Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, buvo persmelkta abejonių, ar Vokietija, kaip sąjungininkė, yra patikima ir gali vadovauti kuriant brigadą Lietuvoje, taip stiprinant rytinio NATO flango gynybą.
„Pastebėjau, kad yra nesuskaičiuojama daugybė karybos ekspertų, kurie tiksliai apibrėžia, kas yra brigada, o kas nėra, ir kur ji yra. <...> Vis dėlto, noriu atkreipti dėmesį į vieną labai svarbų dalyką – jautrų dalyką. Keletą kartų aptikau intonacijų, kurios implikuoja, o kartais ir tiesiai sako, kad Vokietija atsitraukinėja arba vengia vykdyti savo jau turimus įsipareigojimus ir užduotis. Tai yra netiesa, tai įžeidžia ir tai niekam nebus naudinga. <...> Ši diskusija yra ardanti ir žalinga. <...>
Bet kokia mintis, kad reiškiant nepasitikėjimą Vokietija galėtų būti spaudžiama ir įžeidinėjama, tikrai neatves nė vieno papildomo vokiečių kario į Lietuvą. Tai veikiau sukels nusivylimą“, – tvirtino Vokietijos ambasadorius.
Turėjau pranešti savo vadovybei Berlyne, kad gana akivaizdu, jog per pastaruosius kelerius metus mūsų šalis prarado tam tikrą pasitikėjimo dalį Lietuvos politiniame spektre, žiniasklaidoje ir visuomenėje.
M. Sonnas
M. Sonnas ragino leisti su brigada susijusius klausimus spręsti karybos ekspertams ir teigė, kad Vokietija visiškai pasitiki Lietuva, kuriančia reikalingą infrastruktūrą brigadai priimti. Jis gyrė Lietuvos dedamas pastangas ir teigė, kad būtent karybos ekspertai turi išsiaiškinti, kaip tiksliai atrodo 21 amžiaus brigada.
Kitų variantų neturime
Kad žinutė, kurią lietuvių politikai skiria Vokietijai, yra prasta, portalui LRT.lt sakė ir parlamentinio NSGK narė D. Šakalienė. Politikė teigė pokalbių su kolegomis vokiečiais metu išgirstanti nuostabos ir klausimų, kas ir kodėl vyksta Lietuvoje.
„Tikrai yra tam tikras nustebimas, nes Vokietija sureagavo labai geranoriškai ir labai sparčiai. Yra objektyvių faktų, apie kuriuos šitoje emocinėje dramoje nekalbama. Pirmiausia, Vokietija įsipareigojo suteikti mums pagalbą ir sustiprinti savo buvimą Lietuvoje iki brigados lygio dar iki Madrido [viršūnių susitikimo]. Jie buvo pirmieji“, – dėstė parlamentarė.
Antras svarbus dalykas, pasak D. Šakalienės, – nepaisant to, kas buvo sutarta ir kokie terminai numatyti, vokiečiai jau padarė tai, ką įsipareigojo.
„Jie įsipareigojo, kad rugsėjo pradžioje bus dislokuotas brigados valdymo elementas. Tai ir padarė. Įsipareigojo, kad prasidės papildomos pratybos, bus daugiau karių – tai jau keli šimtai papildomų karių nuo spalio mėnesio pradėjo treniruotis.
Taip pat skaitykite
Dabar su mumis dirbama dėl detalaus grafiko, mes turime įrengti infrastruktūrą, jie turi suformuoti tą labai didelį vienetą. Tam, kad brigada būtų nuolat rotuojama, iš esmės reikalingos trys brigados. Tai iš tikro didelis darbas“, – vardijo D. Šakalienė.
Seimo narė taip pat kalbėjo apie Lietuvoje jau skambančias mintis, esą buvo neteisingas sprendimas rinktis vokiečius kaip tuos, kurie stiprins Lietuvos gynybą. Tačiau D. Šakalienė sakė galinti tik pakartoti girdėtą Vokietijos politikų mintį: „Ar tikrai prie Lietuvos durų stovi išsirikiavusi sąjungininkų, pasiruošusių suteikti daugiau nei vokiečiai, eilė? Turėtume blaiviai žiūrėti į esamą padėtį, nes išsirikiavusiųjų nėra. Neturime kitų variantų.“
D. Šakalienė sukritikavo užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, kuris yra teigęs, jog Lietuvos ir Vokietijos vadovai turėtų dar kartą pasakyti, kas tiksliai buvo pasirašyta komunikate ir kaip jie jį supranta.
„Turbūt tie žmonės turi grįžti prie susitarimo ir pakartoti, kad Lietuva tikrai pasirašė susitarimą, kad yra brigada Lietuvoje“, – prieš didžiąsias metų šventes sakė ministras. Tokius jo žodžius kritiškai vertinusi D. Šakalienė teigė mananti, kad Lietuvos ministras neturėtų dalinti nurodymų Vokietijos kancleriui, ką šis turėtų daryti ar ką turėtų paaiškinti.
„Manau, tai tiesiog nekorektiška“, – G. Landsbergio žodžius, kad šalių vadovai turėtų pasiaiškinti dėl komunikato, vertino D. Šakalienė.
Ar tikrai prie Lietuvos durų stovi išsirikiavusi sąjungininkų, pasiruošusių suteikti daugiau nei vokiečiai, eilė? Turėtume blaiviai žiūrėti į esamą padėtį, nes išsirikiavusiųjų nėra. Neturime kitų variantų.
D. Šakalienė
Politikė taip pat teigė, kad Lietuvos kariuomenės vadas intensyviai bendradarbiauja su Vokietijos kariuomenės vadu, kariai tarpusavyje bendrauja, politinė valia išreikšta aukščiausiu lygiu, sudarinėjami planai.
„Juk ir mūsų premjerė sakė, kad reikia susikoncentruoti į darbą. Dabar yra audra stiklinėje, kuriama problema lygioje vietoje. Nereikia to daryti. <...> Mes turime tam tikrų asmenų valdančiojoje koalicijoje, kurie dažnai taiko spaudimo, nuolatinio reikalavimo metodą. Kartais tai yra pasiteisinę. Bet dabar, kai mus girdi, kai su mumis dirba, taikyti tą patį metodą nėra konstruktyvu“, – kalbėdama su portalu LRT.lt vertino D. Šakalienė.
Dvejus metus panašiai dirbome su amerikiečiais, kad jie būtų pas mus. Ir dirbant visais lygiais pavyko. Nenusivilkime, dirbkime nuosekliai ir neieškokime kaltų nei čia, nei Vokietijoje.
Ž. Pavilionis
Santykiuose sunkumų nemato
Vis dėlto visai kitokiomis akimis, atrodo, į šią situaciją žvelgia pačių valdančiųjų atstovai. Užsienio reikalų komitetui (URK) vadovaujantis Žygimantas Pavilionis portalui LRT.lt komentavo, kad palyginti su tais laikais, kai po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą buvo įsteigtas Lietuvos–Vokietijos forumas, dabartiniai santykiai ir jų dinamika yra „tiesiog nuostabūs“.
„Mes turime artimų, gerų draugų visose institucijose, visose partijose. Pasitraukus iš ES Britanijai, Vokietija iš esmės tampa pagrindine sąjungininke, kurios balsas mums gali būti labai svarbus. Tiesą pasakius, tą ryšį, manau, pirmoji suprato prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tačiau ši Vyriausybė tai įsirašė į savo programą. Pagrindinės sąjungininkės, kas nebuvo įprasta lietuviams, yra Prancūzija ir Vokietija. Ir buvo vizitų į jų sostines. Kadangi turiu patirties diplomatijoje, pirmą kartą matau Vyriausybės narius, kurie taip nuoširdžiai bendrauja su savo partneriais vokiečiais. Pirmą kartą istorijoje matau užsienio reikalų ministerijas, kurios taip viena su kita bendrauja“, – tikino URK vadovas.
Anot Ž. Pavilionio, nereikia ieškoti kaltų, o būtina nuosekliai, visais lygiais stiprinti santykius su Vokietija. Jis taip pat teigė manantis, kad brigada Lietuvoje bus:
„Dvejus metus panašiai dirbome su amerikiečiais, kad jie būtų pas mus. Ir dirbant visais lygiais pavyko. Nenusivilkime, dirbkime nuosekliai ir neieškokime kaltų nei čia, nei Vokietijoje.“
Taip, mes esame gavę patarimų patylėti, <...> visokių pastabų yra buvę Lietuvos istorijoje, bet ar negalime pasakyti, kad dėl daugelio dalykų, deja, vis dėlto buvome teisūs?
I. Šimonytė
Premjerė Ingrida Šimonytė, kalbėdama LRT RADIJUJE, teigė, kad tarp politikų verdančiose diskusijose dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje per didelis dėmesys skiriamas smulkmenoms, o nesutarimų dėl pačios ambicijos šalies viduje nėra.
Paklausta, ar Lietuva tam tikrais teiginiais nesusigadins savo santykių su Vokietija, I. Šimonytė patikina, jog tam tikrų klausimų, nors ir nepatogių, kėlimas šiame kontekste yra svarbus.
„Taip, mes esame gavę patarimų patylėti, <...> visokių pastabų yra buvę Lietuvos istorijoje, bet ar negalime pasakyti, kad dėl daugelio dalykų, deja, vis dėlto buvome teisūs? <...>
Man atrodo, kad kai klausimai, nors ir nebūtinai labai patogūs ar labai malonūs, yra susiję ir su tam tikrais finansais, ir įsipareigojimais, ir tam tikra atsakomybe, reikia kalbėti drąsiai ir problemas, kurios yra realios, reikia kelti“, – tvirtino ministrė pirmininkė
M. Šešelgytė: iššūkių gausu visur
Paklausta, kaip nesutarimai dėl brigados gali paveikti Lietuvos ir Vokietijos santykius, VU TSPMI direktorė M. Šešelgytė portalui LRT.lt kalbėjo, kad kol kas sunku pasakyti, koks bus tokių viešų diskusijų rezultatas. Vis dėlto, pasak profesorės, vidiniai politiniai ginčai, į kuriuos bandoma įtraukti ir vokiečius, stiprinti Lietuvos ir Vokietijos ryšių tikrai nepadeda.
„Man atrodo, galima visoms pusėms turėti tam tikros kritikos. Prezidentas, galbūt, dabar bando prisiimti tokią taikdario ar tėvo, kuris pabara, vaidmenį. Bet man atrodo, kad aktyvesnis prezidentūros dalyvavimas siekiant, kad šita brigada būtų čia, kad apskritai Vokietijos įsipareigojimai būtų stiprūs, būtų padėjęs“, – komentavo politologė.
Taip pat skaitykite
Pasak M. Šešelgytės, nesiimant kaltųjų paieškos reikia pasakyti, kad problema yra vidinės politikos nesutarimai, jie ir taip neapibrėžtą situaciją daro dar mažiau apibrėžtą.
Profesorė kalbėjo, kad problema su visa brigados situacija kyla todėl, kad nėra aiškaus įsipareigojimo, jog ji bus dislokuota būtent Lietuvoje ir kada tai bus padaryta. Anot VU TSPMI direktorės, yra labai daug to, ką pasirašė G. Nausėda ir O. Scholzas, interpretacijų.
Be to, kaip pabrėžė M. Šešelgytė, šiuo metu nei Vokietija, nei Lietuva nėra pasirengusios tokius susitarimus tesėti – pirmoji nėra pasirengusi atsiųsti brigadą, o antroji nėra pasirengusi ją priimti.
„Paprasčiausiai brigada nėra tokio skaičiaus, kokią reikėtų čia atsiųsti. Brigados buvimas čia reiškia daug didesnių pajėgų rezervavimą Vokietijoje, beveik divizijos lygmens pajėgų rezervavimą Vokietijoje tam, kad jos galėtų rotuotis, kad būtų užtikrinamas visas ciklas.
Šiuo metu, jei jau taip griežtai žiūrint, tokių pajėgų Vokietija nelabai turi. Vokietijos pažadas yra toks nevisiškai ir įmanomas įgyvendinti šiandien. Yra politinė valia stiprinti tai. Galbūt vieną dieną, jei Vokietija eis savo gynybos pajėgumų stiprinimo link, mes galėsime kalbėti apie tokią galimybę“, – vertino profesorė.
Vokiečiai gali nustoti toleruoti nuolatinius kaltinimus, nuolatinius bandymus žaisti politinius žaidimus.
M. Šešelgytė
M. Šešelgytė teigė, jog reikia pažvelgti ir į Lietuvą. Pasak jos, nepaisant įvairių infrastruktūros gerinimo projektų, šiuo metu beveik neįmanoma parengti viską taip, kaip reikia, norint priimti Vokietijos karius – visi projektai yra tik pradinėje įgyvendinimo stadijoje.
„Iššūkių gausu visur“, – sakė profesorė.
Kaip kalbėjo VU TSPMI direktorė, problema yra tai, kad Vokietijoje pradėjo svyruoti politinės valios klausimai: „Yra koalicija, kurioje yra gana skirtingos nuomonės dėl gynybos stiprinimo, jaučiamas toks kartais mąstymas, kad karas vis tiek baigsis ir ar jiems čia tokius ilgalaikius projektus reikia turėti, nes tai labai dideli pinigai, o ekonomika susiduria su iššūkiais.
Investicijų į gynybą ilgalaikiškumas pakibęs ant plauko bent jau kai kurių Vokietijos politikų galvose. Yra kitų, kurie labiau spaudžia tolesnį gynybos sektoriaus stiprinimą, bet panašu, kad sutarimo nėra.“
Šiuo atveju Lietuvos politikai, kaip teigė M. Šešelgytė, bando žaisti su tam tikrais Vokietijos vidaus politiniais iššūkiais. Ir nors tai daro visos valstybės, siekdamos savo interesų, ji pabrėžė, kad svarbu neturėti per didelių lūkesčių ir neperlenkti lazdos.
Taip pat skaitykite
„Vokiečiai gali nustoti toleruoti nuolatinius kaltinimus, nuolatinius bandymus žaisti politinius žaidimus“, – komentavo M. Šešelgytė.
O sąrašas valstybių, kurios įsipareigotų ginti mus ir turėtų reikiamų pajėgumų, anot jos, yra labai ribotas arba, kitaip tariant, – jo beveik nėra.
„Tokio dydžio pajėgumų šiuo metu nei britai, nei kanadiečiai negali surinkti, kalbant apie jų buvimą Latvijoje ir Estijoje.
Tai nebent mes įsivaizduojame, kad mūsų ginčo su Vokietija metu ateis JAV ir pasiūlys alternatyvą. Bet iš to, kaip dėliojasi šiandieninė saugumo situacija ir JAV interesai, kai JAV ragina Europos valstybes pačias rūpintis savo saugumu, man atrodo, kad toks scenarijus yra labai menkai įmanomas“, – vertino profesorė.
Kokį geriausią sprendimą šiuo metu galėtų priimti Lietuvos politikai?
„Nevelti Vokietijos į vidaus politinius žaidimus“, – teigė M. Šešelgytė.
Mato pasikartojančią ligą
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis portalui LRT.lt sakė, kad Vokietija užsienio politikos prasme dabar drąsiai juda į priekį, todėl Lietuvos politikai turėtų būti itin atsargūs, skubėdami sąjungininkus vokiečius kažkuo kaltinti.
Kaip sakė buvęs ministras, suprantama, kad visi nori, jog tokioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, kokioje šiuo metu yra Lietuva, būtų suteiktos visos galimos garantijos.
Bet, kaip teigė A. Valionis, reikia sau atsakyti į kelis klausimus, kurių svarbiausias, – ar mes apskritai esame pasiruošę priimti brigadą? O jei nesame, tai kada būsime?
„Mūsų vidaus santykiuose tarp Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos, prezidento ir net NSGK pirmininko, krašto apsaugos ministro matau tą pačią ligą – nesusikalbėjimą, nemokėjimą keistis informacija, nemokėjimą derinti pozicijų ir, pasiekus bendras pozicijas, jas ginti. Visur ieškome pretekstų pulti vieni kitus“, – vertino buvęs ministras.
Tačiau dabar, anot A. Valionio, matomi visiškai kitokie veiksmai, kai į išorę vienas po kito lenda skirtumai ir nesutarimai, o viešųjų ryšių matoma daugiau nei diplomatijos.
„Todėl yra skirtingi signalai, o Vakarai, mūsų partneriai, galų gale nelabai žino, kaip į tai reaguoti.
Jeigu mes norime pasiekti bendrą tikslą ir maksimaliai panaudoti vokiečius Lietuvai ir Baltijos valstybėms ginti, ką jie ir yra pasiruošę daryti, pirmiausia turime atsisakyti principo, kad apie viską kalbame viešai, ir kalbėti diplomatiškai ir tyliai.
O antra, laikomės principo „žingsnis po žingsnio“. Yra sutikimas, kad brigada paskirta mums ginti. Mes galime tyliai, nerėkdami ant kiekvieno kampo, pasakyti, jei kažkas mums negerai“, – tvirtino A. Valionis.
Diplomatija yra procesas, o ne taip, kad su bizūnu atėjome, dar ir iškoneveikėme ir manome, kad mes didvyriai, labai tvirti ir ryžtingi diplomatai. Čia visiškai ne diplomatija.
A. Valionis
Anot jo, kalbėti, nesutarti, derėtis ir kitaip diskutuoti dėl to, kokia ir kada brigada bus skirta Lietuvai, reikia tyliai, o ne viešai kažkuo kaltinant sąjungininkus.
„Vokietijai suformuoti brigadą yra iššūkis, o mums iššūkis yra paruošti sąlygas. Tada ir kalbėkite, kokia dalis brigados čia dalyvaus. <...>
Diplomatija yra procesas, o ne taip, kad su bizūnu atėjome, dar ir iškoneveikėme ir manome, kad mes didvyriai, labai tvirti ir ryžtingi diplomatai. Čia visiškai ne diplomatija“, – kritikavo buvęs ministras A. Valionis.
Ambasadoriaus žodžiai – su Berlyno palaiminimu?
Tad ką visame šiame kontekste reiškia vokiečių ambasadoriaus Lietuvoje žodžiai ir kritika dėl čia verdančių diskusijų? Portalo LRT.lt kalbinti politikai ir ekspertai įsitikinę – šiuos žodžius M. Sonnas ištarė su Berlyno palaiminimu arba, kitaip tariant, garsiai ištarė tai, ką mąsto Vokietijos vadovai.
VU TSPMI direktorė M. Šešelgytė, paklausta apie M. Sonno žodžius, teigė, kad reikia nepamiršti, koks yra ambasadoriaus vaidmuo. Pasak profesorės, ambasadorius negali kištis į mūsų valstybės vidaus politiką, bet jis, būdamas Lietuvoje, atstovauja savo šaliai – Vokietijai.
„Ir jis gali perduoti savo šalies poziciją. Vėlgi, klausimas, ar tai buvo ambasadoriaus asmeninė pozicija? Veikiau tikėčiau, kad jis kalbėjo kaip Vokietijos atstovas.
Ir jeigu tai ir yra, man atrodo, žinutė yra dar stipresnė. Vadinasi, Vokietija mato tam tikrus ginčus Lietuvoje ir nėra jais patenkinta“, – vertino M. Šešelgytė.
Jai antrino ir NSGK narė D. Šakalienė. Parlamentarė portalui LRT.lt teigė, kad bet kokie bandymai sumenkinti M. Sonno žinutės svarbą ir svarstymai, jog ambasadorius pareiškė asmeninę nuomonę ar išsišoko, yra įžeidūs ir neskatinantys konstruktyvaus bendravimo.
Vėlgi, klausimas, ar tai buvo ambasadoriaus asmeninė pozicija? Veikiau tikėčiau, kad jis kalbėjo kaip Vokietijos atstovas.
M. Šešelgytė
„Jeigu kažką viešai pasako kurios nors valstybės ambasadorius, padaro viešą pareiškimą, tai labai mažai tikėtina, ypač kai kalbama apie tokias solidžias, rimtas valstybes kaip Vokietija, kad tai būtų prieštaraujantis jo Vyriausybės linijai pasisakymas, nesuderintas su ja ar netiesiogiai ateinantis iš Vyriausybės. <...>
Vokietijos ambasadorius yra labai išsilavinęs, protingas žmogus, turintis didžiulę diplomatinio darbo patirtį, visapusiškai palaikantis Ukrainą ir labai aiškiai matantis Rusijos grėsmę“, – komentavo D. Šakalienė.
