Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad incidentas Lenkijoje, kai į šalies teritoriją atskriejo raketa ir per sprogimą nusinešė dviejų žmonių gyvybes, rodo, jog tai yra naujas Rusijos karo prieš Ukrainą etapas, nauja konflikto eskalacija, į kurią NATO privalo reaguoti adekvačiai.
„Manau, kad tai yra pakankamai svarbus naujas etapas šio karo eigoje, kadangi dėl agresyvių Rusijos veiksmų karo prieš Ukrainą jau skrenda raketos į NATO teritoriją ir žūsta NATO valstybėse gyvenantys žmonės. Tai yra naujas konflikto eskalavimo etapas, į kurį NATO valstybės, NATO, kaip visuma, privalo reaguoti adekvačiai“, – trečiadienį po tarpinstitucinio pasitarimo spaudos konferencijos metu prezidentūroje sakė šalies vadovas G. Nausėda.
Prezidentas teigė, kad dėl incidento Lenkijoje, kai dėl į šalies teritoriją atskriejusios raketos žuvo du žmonės, toliau vyksta tyrimas, tad apie tai, kas paleido raketą, kodėl paleido, kol kas nėra aišku.
„Tačiau jau dabar galime akivaizdžiai konstatuoti priežastinį ryšį tarp labai smarkiai padidėjusio Rusijos karinių ir ne tik karinių, bet, pirmiausia, civilinių objektų apšaudymo ir šio įvykio Lenkijos pasienyje“, – pridūrė G. Nausėda.
Anot jo, Rusija ir toliau sąmoningai renkasi konflikto eskalacijos kelią, siekia sužlugdyti Ukrainos civilinę infrastruktūrą, sukelti kuo daugiau problemų Ukrainos gyventojams, kurių dalis, kaip priminė prezidentas, dėl Rusijos atakų šiuo metu neturi elektros.
„Be jokios abejonės, tai daroma visiškai sąmoningai, tikslingai ir todėl tokių veiksmų pasekoje atsitiktinių incidentų, galimų raketų nukrypimo nuo kurso gali būti ir ateityje“, – komentavo G. Nausėda.
Lenkija kreipsis dėl 4-ojo straipsnio aktyvavimo
G. Nausėda teigė telefonu kalbėjęsis su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, pažadėjo jam Lietuvos pagalbą. Jis pranešė, kad Lenkija kreipsis į NATO dėl 4-ojo Aljanso sutarties straipsnio aktyvavimo. Lietuva, pasak G. Nausėdos, rems šią poziciją ir kels klausimus dėl būtinybės dislokuoti oro gynybos sistemas rytiniame NATO flange.
„Lenkijos prezidentas man pateikė informaciją apie tai, kas vyko pastarąją naktį, apie savo pokalbius su kitų valstybių lyderiais ir pasakė, kad šiandien Lenkija kreipsis dėl NATO 4-tojo straipsnio aktyvavimo.
Be jokios abejonės, Lietuva rems šią poziciją ir Lietuva aktyviai dalyvaus diskusijoje, kalbėdama apie oro gynybos, pirmiausia, sistemų dislokavimą Lenkijos pasienyje su Ukraina, tačiau mes žvelgiame toliau, mes žvelgiame į visą rytinį NATO flangą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis priminė, kad NATO viršūnių susitikime Madride kalbėta būtent apie oro gynybos sistemas rytiniame NATO flange. G. Nausėda tikino, kad incidentas Lenkijoje oro gynybos klausimą pavertė dar aktualesniu.
„Manau, kad šis įvykis, kurį mes patyrėme, visu aktualumu verčia mus galvoti apie tai, kaip greičiau įgyvendinti šį principą, kurį mes įtvirtinome deklaracijoje“, – komentavo prezidentas.
Jis vylėsi, kad oro gynybos rytiniame NATO flange klausime įvyks progresas iki kitąmet Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
Lietuvoje tokio incidento galimybė yra labai nedidelė
G. Nausėda neatmetė, kad tokių incidentų, kaip nutiko Lenkijoje, kai atskriejusi raketa pražudė du žmones, gali pasitaikyti ir daugiau.
„Negaliu atmesti, kad, jeigu Rusija ir toliau eis šiuo keliu, tokių incidentų, kokį mes turėjome Lenkijoje, gali būti ir daugiau. Nenoriu gąsdinti, bet tai, pirmiausia, yra pačios Rusijos išprovokuota grėsmė, bendrai padidėjusi grėsmė, į kurią mes turime reaguoti tam, kad užtikrintume mūsų žmonių saugumą“, – aiškino šalies vadovas.
Tiesa, anot jo, bendras karinės grėsmės situacijos vertinimas Lietuvoje yra nepakitęs.
„Kitaip tariant, grėsmė yra padidėjusi, bet ji yra padidėjusi jau anksčiau“, – sakė jis ir priminė, kad atitinkamų veiksmų dėl to imtąsi anksčiau.
Prezidentas G. Nausėda teigė, kad papildomų nacionalinių priemonių šiuo metu Lietuva imtis neketina.
„Tiek karinės grėsmės, tiek kritinės infrastruktūros saugojimo veiksmai yra padaryti ir jie yra adekvatūs susiklosčiusiai situacijai. Kažkokių ypatingų naujų žingsnių, kurie būtų nukreipti į kritinės infrastruktūros apsaugą ar mūsų karinės grėsmės lygį, nebuvo padaryta, nes situacija yra pakankamai gerai kontroliuojama“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalis vadovas pažymėjo, kad panašių incidentų, koks buvo Lenkijoje antradienio vakarą, Lietuvoje tikimybė yra labai nedidelė.
„Tačiau mes turime kreipti dėmesį į tai, kad kare dalyvauja ne tik Rusija, agresijoje prieš Ukrainą dalyvauja ne tik Rusija. Skirtingu intensyvumu, tačiau šiame kare dalyvauja ir Rusijos satelitas Baltarusija. Todėl tokie incidentai gali atsitikti ir kitose vietose“, – pridūrė G. Nausėda.
Tarpinstitucinis pasitarimas surengtas po sprogimų Lenkijoje
Trečiadienį surengtame tarpinstituciniame pasitarime dėl saugumo situacijos regione dalyvavo Valstybės gynimo tarybos nariai, taip pat daugiau ministrų.
Be šalies vadovo G. Nausėdos jame dalyvavo premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Susitikimas surengtas po to, kai Rusijos pajėgos antradienį į įvairias Ukrainos vietoves paleido apie šimtą raketų. Kaip skelbė Kyjivas, per šias atakas daug kur šalyje buvo nutrauktas elektros tiekimas.
Tuo metu Lenkija trečiadienį naktį patvirtino, kad viena esą Rusijos gamybos raketa nukrito jos teritorijoje, incidentas pareikalavo dviejų žmonių gyvybių. Kol kas nėra aišku, kas už tai yra atsakingas.
Trys JAV pareigūnai neoficialiai sakė, kad, preliminariais vertinimais, raketą galėjo paleisti Ukrainos pajėgos, siekdamos numušti Rusijos raketą, kai antradienį Rusijos pajėgos pradėjo atakas prieš Ukrainą.
Varšuva nurodė didinanti karinės parengties lygį.
