Seimas nė nepradėjo svarstyti Vyriausybės parengtos valstybės tarnybos reformos, pagal kurią didėtų valstybės tarnyboje dirbančių vadovų algos, o jie galėtų spręsti, kokio dydžio algas mokėti savo darbuotojams. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad projektai, kuriuose numatytos tik mažiausios valstybės tarnautojų algos, o didžiausioms ribų nėra, gali prieštarauti Konstitucijai.
Seimo salės Vyriausybės parengta reforma, kuri keistų beveik 50-ties tūkstančių valstybės tarnyboje dirbančių žmonių karjeros perspektyvas ir algas, nė nepasiekė. Nors tam ir sušauktas pirmadienio vykęs Seimo posėdis. Planuota didinti valstybės tarnyboje dirbančių vadovų atlyginimus tiek, kad jie pasivytų versle dirbančių vadovų algas ir leisti jiems spręsti, kokių ir kiek darbuotojų jiems reikia ir kokio dydžio atlyginimus darbuotojams mokėti. Vidaus reikalų viceministrė sako, vadovų algos kiltų maždaug 40 procentų.
„Yra mokesčių inspekcija kaip pavyzdys, ministerijos, savivaldybės administracija – visos tos įstaigos, kurios turi viešojo administravimo įgaliojimus“, – teigia vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.
Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas balsuodamas parėmė Seimo teisės departamento išvadą, kad įstatymų projektai gali prieštarauti Konstitucijai dėl to, kad nustatyti tik minimalūs darbuotojų ir vadovų atlygiai, o maksimalūs palikti kolektyvinei sutarčiai arba vadovų nuožiūrai.
„Susiklosto tokia situacija, kad iš esmės už tas pačias funkcijas skirtingose ir net toje pačioje įstaigoje gali būti mokamas iki kartų skirtingas atlyginimas“, – komentuoja Seimo regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Pasak Seimo teisininkų, tai prieštarautų Konstitucijos nuostatoms dėl piliečių teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą ir gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
Premjerės patarėjas žada, kad Vyriausybė taisys projektus ir juos vėl teiks Seimui, bet sako nemanantis, kad jų siūlymas prieštarauja Konstitucijai.
„Pačioje darbo rinkoje niekas nenustatinėja dėl minimalių ribų nei maksimalių ribų, tai kodėl turėti būti kitaip viešajame sektoriuje. Na užtenka to zoologijos sodo – jo gerokai per daug. Tikslas yra turėti vieningą reguliavimą ir neišradinėti dviračių ten, kur jų nereikia išradinėti“, – sako ministrės pirmininkės patarėjas Vitas Vasiliauskas.
Tačiau Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė sako, kad neriboto dydžio atlyginimų ir privačiame sektoriuje nėra.
„Nes nė viena verslo kompanija turbūt nepaleidžia vadovo, nebent yra pats kuris akcininkas ir sprendžia – visiškos laisvės ir jokių ribų, kad nebūtų nustatant darbuotojo atlygį. Vis tiek yra tam tikros ribos – tam tikras įsivaizdavimas, pagrįstas, remiantis arba darbo rinkos bendra situacija, arba tai kokios kompetencijos mums reikia ir už kiek mes galim įpirkti“, – aiškina Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė.
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras komentuoja, kad tam tikros „lubos“ gali trukdyti.
„Dėl viršutinių lubų aš labai abejočiau, ar jų reikia, nes kartais pasisamdyti gerą specialistų trukdo lubos, bet galbūt pritrūkta buvo tam tikrų kriterijų“, – teigia S. Šedbaras.
Seimo opozicijos atstovai sako, kad trūksta ne tik kriterijų, pagal kuriuos būtų mokami atlyginimai, jie pasigenda ir realios vadovų kontrolės, kurią dabar atlieka vidaus auditas.
„Patys vadovai praktiškai, jei paprasta kalba kalbant, patys save kontroliuotų, nes priimtų pagal darbo sutartis į darbą tuos žmones, kurie jiems patikimi, lojalūs“, – sako Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Zigmantas Balčytis.
Tarp valstybės tarnybos reformos įstatymų parengtas ir siūlymas nuo naujų kadencijų – tai yra po rinkimų vos ne dvigubai didinti pačių politikų algas.
