Policijos komisariatuose įgyvendinant reformą, per kurią įkuriamos reagavimo valdybos, dalis pareigūnų trenkė durimis. Siekiant uždengti dėl policininkų trūkumo sistemoje atsivėrusias skyles, ekipažuose su pareigūnais pradėjo darbuotis policijos rėmėjai, šauliai. Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) vadovė Roma Katinienė tvirtina, kad tokia praktika kelia pavojų ir pareigūnams, ir jų naujiesiems asistentams, ir pačiai visuomenei. Vilniaus policijai vadovaujantis Mindaugas Stravinskas tikina, kad savanoriai ar šauliai pasitelkiami, reaguojant tik į mažiausiai pavojingus įvykius, ir ragina suprasti – praretėjusioms personalo gretoms užpildyti prireiks laiko.
Šią vasarą apskričių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių – policijos komisariatuose imta įgyvendinti reformą, jos metu, panaikinus kelis padalinius, įkurta Reagavimo valdyba. Pertvarkos tikslas – panaikinti funkcijų dubliavimąsi, padidinti pareigūnų universalumą, siekti kokybiškesnių paslaugų gyventojams. Kaip skelbta anksčiau, norima, kad į nesudėtingus įvykius atvykęs policijos ekipažas sugebėtų įvykio aplinkybes įvertinti, formaliai užfiksuoti ir išspręsti kilusį ginčą ar problemą nuo pradžios iki pabaigos be papildomų pareigūnų pajėgumų.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK) šią reformą baigė birželio 1 d.
Taip pat skaitykite
Apie gresiančias problemas perspėjo prieš pertvarką
Kaip LRT.lt pasakojo LPPS pirmininkė R. Katinienė, pareigūnų profsąjungos policijos komisariatų vadovybes apie tai, kad reformai tinkamai nepasiruošta, kad dėl jos sistemą gali palikti daug pareigūnų, perspėjo dar prieš pertvarkos įgyvendinimą. Anot jos, daliai pareigūnų dėl pertvarkos teko iššūkis persikvalifikuoti – daliai tų, kurie dirbo analitinį darbą, reikia reaguoti į įvykius, pradėti ikiteisminius tyrimus. Dėl to, anot R. Katinienės, dalis pareigūnų nutarė palikti tarnybą.
„Didėja reikalavimai pareigūnams ir natūralu, kad dalis pareigūnų dėl to palieka sistemą. Reikia pripažinti, kad nemaža dalis pareigūnų jau turi tam tikrą tarnybos stažą ir gali patys priimti sprendimą, ar likti, ar išeiti iš tarnybos“, – komentavo pareigūnų atstovė.
Anot R. Katinienės, policijos vadovus profsąjunga perspėjo, kad Apskričių vyriausieji policijos komisariatai, ypač Vilniaus ir Kauno AVPK, po reformos gali susidurti su pareigūnų trūkumu ir smarkiai išaugusiu darbo krūviu.
„Perspėjome, kad Vilniuje ir Kaune turėtų būti nukeliama pertvarka ir pirmiau sprendžiama komplektavimo problema, turėtų būti numatytas iš pradžių finansavimas pertvarkai. Mūsų, profesinių sąjungų, akimis yra neteisinga, kad pareigūnai didžiuosiuose miestuose, dirbdami tris ar keturis kartus didesniu darbo krūviu, gauna tą patį darbo užmokestį, kokį gauna pareigūnai, dirbantys kituose teritoriniuose policijos komisariatuose ir turintys žymiai mažesnį krūvį“, – tvirtino R. Katinienė.
Jos teigimu, LPPS gąsdino ir tai, kad, nors policijos sistemoje jau kuris laikas yra jaučiamas pareigūnų trūkumas, policijos vadovai nesibodi pareigūnams priskirti ir papildomų veiklų, pavyzdžiui, COVID-19 kontrolės priemonių užtikrinimą.
„Policija su savo pajuoka tampančiu šūkiu „kas, jei ne mes“ imasi jai visiškai nebūdingų funkcijų. Tad situacija sistemoje yra labai įtempta“, – aiškino R. Katinienė.
Pašnekovės teigimu, profsąjungą pasiekė signalai apie tai, kad, trūkstant policijos pareigūnų, augant darbo krūviui, viršvalandžių skaičiui, gali imti trūkti pinigų priedams už papildomą darbą.
Pareigūną ėmė keisti rėmėjas arba šaulys
LPPS vadovės R. Katinienės teigimu, policijos, policijos komisariatų vadovai, deja, neįsiklausė į profsąjungos perspėjimus dėl reformos. Dabar, anot jos, mėginant kompensuoti pareigūnų trūkumą, kuris atsirado daliai policininkų dėl pertvarkos palikus tarnybą, pasitelkiamos kitos tarnybos ar organizacijos. Vienas iš būdų, pasak R. Katinienės, yra praktika, kai policijos ekipaže antrą policijos pareigūną ėmė keisti policijos rėmėjas arba šaulys.
„Šita praktika labai aktyviai naudojama Vilniaus apskrityje. Manau, kad reikia kalbėti apie tai garsiai, kol dar neatsitiko kokių skaudžių įvykių“, – dėstė R. Katinienė.
Anot jos, kad ir kaip gerai fiziškai pasirengęs būtų policijos rėmėjas ar šaulys, jis neatstos statutinio policijos pareigūno.
Policija su savo pajuoka tampančiu šūkiu „kas, jei ne mes“ imasi jai visiškai nebūdingų funkcijų.
R. Katinienė
„Neseniai buvo įvykis, kur, rodos, nepilnamečiai kėlė triukšmą, tuomet nukentėjo pareigūnai, jie buvo sužaloti. Tai apie ką mes kalbame, kai į įvykį išvyksta pareigūnas ir kartu su juo kaip reikiant nepasirengęs asmuo? Kai kalbame apie savanorius ar šaulius, tai suprantu, kad kartais šaulys būna ir geriau fiziškai pasirengęs negu pareigūnas, bet, mano akimis žiūrint, komandoje turi dirbti du pareigūnai, kurie taktiškai yra pasirengę sulaikyti, reaguoti, kurie moka forminti įvykius, turi suteiktus įgaliojimus pagal teisės aktus – tiek administracinės, tiek ir baudžiamosios atsakomybės požiūriais“, – aiškino LPPS pirmininkė.
Anot jos, kai policijos ekipaže, reaguojančiame į įvairius įvykius, dirba mažiau patyręs, policijos pareigūnui reikalingų įgūdžių neturintis asmuo, kyla papildomų grėsmių ir tam asmeniui, ir su juo dirbančiam policijos pareigūnui.
„Kilus krizinei situacijai, pareigūnas turi ne tik pats apsiginti, jis yra atsakingas ir už savo porininką, šiuo atveju – policijos rėmėją ar šaulį“, – aiškino R. Katinienė.
„Tarkim, triukšmas bute, bet tas buto duris tau gali atidaryti ne triukšmaujantis, garsiai muziką leidžiantis studenčiokas, o, pavyzdžiui, narkotikų pavartojusi kompanija ir visa tai gali baigtis liūdnai. Kas tada prisiimtų atsakomybę ir už policijos pareigūną, ir už tą pilietį, kuris geranoriškai atėjo padėti policijos pareigūnui“, – pavyzdį pateikė pašnekovė.
Pasak R. Katinienės, negebėjimas sukomplektuoti ekipažų, kad juose abi vietas užimtų statutiniai policijos pareigūnai, signalizuoja ne tik apie didžiules bėdas pačioje policijos sistemoje.
„Galime sakyti, kad kyla reali grėsmė viešajam saugumui, nes, prireikus pagalbos, visuomenė ne tik kad gali jos nesulaukti, bet ir žinant, kiek trūksta pajėgų, ekipažų, grėsmė kyla ir patiems pareigūnams. Sulaukti pagalbos, kai kitas ekipažas yra nuvažiavęs į įvykį ar nutolęs apie 70 kilometrų, vargu, ar pavyks“, – komentavo pareigūnų atstovė.
Trūksta daugiau negu 400 pareigūnų
Šių metų birželį, Vilniaus AVPK startavus su reforma, po kurios įkurta Reagavimo valdyba, pranešta, kad komisariatą paliko apie 60 pareigūnų.
Iki šiol minėtas skaičius išaugo, LRT.lt patvirtino laikinasis Vilniaus AVPK viršininkas M. Stravinskas. Anot jo, šiuo metu komisariatui trūksta daugiau negu 20 proc. pareigūnų, tai yra per 400 policininkų. Vilniaus APVK Reagavimo valdyboje, kaip sakė M. Stravinskas, pareigūnų trūkumas viršija 30 proc., trūksta apie 100 žmonių.
M. Stravinskas patvirtino, kad pastaruoju metu, sumažėjus policijos pareigūnų skaičiui, ekipažuose pasitelkiami ir policijos rėmėjai bei šauliai. Anot Vilniaus AVPK vadovo, šie policijai jau yra ne kartą padėję, pavyzdžiui, vykdant COVID-19 kontrolės priemones, tad darbas su rėmėjais, šauliais nėra naujiena.
Pareigūnas tvirtino, kad dažniau policijos rėmėjas tampa trečiuoju ekipažo nariu, tačiau nepaneigė, jog kartais jis dirba ir poroje su pareigūnu.
„Pas mus dirba rėmėjų. Seniau gal dažniau rėmėjas dirbdavo kaip trečias ekipažo narys, o dabar matome, kad dieną jie gali dirbti su policijos pareigūnais, tad jie dieną dirba dviese, bet tai yra labiau išimtis negu taisyklė. Ar buvo tokių atvejų, kai dirbo dviese? Taip, bet tai yra labiau išimtis“, – teigė M. Stravinskas.
„Būtų gerai, kad jie (pareigūnas ir policijos rėmėjas – LRT.lt) reaguotų į pačios žemiausios kategorijos įvykius, kur pavojus yra mažiausias. Tai yra įvykiai, nesusiję nei su smurtu, nei su pavojumi gyvybei, pavyzdžiui, KET (Kelių eismo taisyklių – LRT.lt) pažeidimas, kai susiduria du automobiliai ir nėra aukų. Bet taip, kartais pasitaiko, kad reikia važiuoti ir į kitokios kategorijos įvykius“, – toliau pasakojo Vilniaus AVPK vadovas.
M. Stravinskas teigė, kad šią vasarą Vilniaus policija dažniau pasitelkdavo šaulių pagalbą.
„Liepą ir rugpjūtį buvo gal dažniau ekipaže pareigūnas ir šaulys, bet taip buvo tik dienos metu ir reaguojant į žemiausios kategorijos įvykius. Nuo rugsėjo mėnesio kaip antras ekipažo narys šaulys turbūt nė vieną kartą nebuvo“, – tvirtino pareigūnas.
Seniau gal dažniau rėmėjas dirbdavo kaip trečias ekipažo narys, o dabar matome, kad dieną jie gali dirbti su policijos pareigūnais, tad jie dieną dirba dviese, bet tai yra labiau išimtis negu taisyklė.
M. Stravinskas
Dabar, anot jo, šaulių pagalbos prašoma tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, ieškant dingusių asmenų ar vykdant kontrolės priemones tam tikruose sostinės rajonuose.
„Dabar matome, kad reikėtų didesnį dėmesį skirti stoties rajonui, tai automatiškai juos (šaulius – LRT.lt) mes pasitelkiame su trečiojo policijos komisariato darbuotojais. [...] Šauliai yra padėjėjai, jie mums padeda, kai trūksta rankų“, – komentavo M. Stravinskas.
Nusiskundimų dėl šaulių ir rėmėjų nėra
Vilniaus AVPK vadovas M. Stravinskas pasakojo, kad policijos rėmėjai, dirbantys su policijos pareigūnais, yra specialiai apmokomi, gauna dujų balionėlius, gumines lazdas, antrankius.
„Jie iš esmės turi viešojo administravimo įgaliojimus beveik tokius pačius kaip policijos pareigūnai“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Anot M. Stravinsko, policijos rėmėjai nedirba su duomenų bazėmis, nesurašo protokolų, bet gali surašyti tarnybinius pranešimus apie įvykio aplinkybes, atlikti techninį darbą, tarkime, matavimo darbus po avarijos.
Šauliai, pasak pareigūno, taip pat turi tam tikras priemones ir gali jas naudoti padėdami policijos darbui.
„Taip, policijos pareigūnai turi daugiau kvalifikacijos, kartu ir kompetencijos. Šauliai yra rengiami pagal atskirą programą, irgi turi nemažai gebėjimų teisingai pasirinkti taktiką. Teikdami policijai pagalbą, šauliai gali naudoti prievartą, specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą tiek, kiek tai būtina pagalbos tikslams pasiekti“, – sakė Vilniaus AVPK vadovas.
Anot jo, nusiskundimų dėl šaulių, policijos rėmėjų elgesio nėra gauta, šie asmenys dirbdami su pareigūnais nėra nė karto rimtai nukentėję.
Reformą įvertins po metų
M. Stravinskas pabrėžė, kad Vilniaus AVPK nėra jokių įsiskolinimų pareigūnams už papildomus darbus, viršvalandžius. Tiesa, jis pripažino, kad, įgyvendinus reformą, iš komisariato pasitraukus daliai pareigūnų, likusiems policininkams darbo krūvis ženkliai išaugo. M. Stravinskas ragino suprasti, jog, komisariatą palikus apie 25 proc. pareigūnų, per kelis mėnesius atkurti tokio praradimo nepavyksta, tam reikės laiko.
„Taip, krūviai yra padidėję, nes, kai įvyko reforma, žmonės turėjo galimybę pasinaudoti socialinėmis garantijomis ir išeiti su tam tikra išeitine išmoka. Kai kurie vyresni asmenys tuo ir pasinaudojo. Tai buvo apie 20–25 procentai žmonių. Per porą mėnesių viso potencialo neatkursi, natūralu, kad yra policijos pareigūnų sumažėjimas.
Mes matome, kad nusikaltimų daugėja apie 15 procentų, tai automatiškai krūvis vienam policijos pareigūnui tenka didesnis, negu teko prieš tai“, – aiškino pašnekovas.
Paklaustas, ar, jo manymu, reforma, po kurios sukurta Reagavimo valdyba, pasiteisino, M. Stravinskas tvirtino, kad į šį klausimą galės atsakyti maždaug po metų.
„Pati reformos mintis, į ką tai nukreipta, aš manau, yra žingsnis į priekį. Klausimas yra paprastas – ar jau praėjo pakankamai laiko, kad galima būtų įvertinti tai. Manyčiau, kad nelabai.
Po reformos prasidėjo vasara, kai žmonės eina atostogauti. Kadangi dar dalis žmonių išėjo, tai tam tikros įtampos atsirado, turiu omeny padidėjusį darbo krūvį. Jei vertinsime reformą per pareigūno psichologinės būklės prizmę, tai taip, kai krūvis didėja, žmonės nejaučia didelio pasitenkinimo. Natūralu, jei jums reikia daugiau dirbti, ne visi būna laimingi. Pati reformos mintis – kad visuomenė gautų tinkamą paslaugą iš to ekipažo, kuris atvažiuoja, ir nereikėtų laukti kitų, tai manau, kad reikia šiek tiek luktelėti, kitais metais tokiu pačiu metu galėsiu pasakyti, ar reforma pasiteisina“, – aiškino M. Stravinskas.
Anot jo, tyrimai, statistika kol kas rodo, kad pasitenkinimas policija nemažėja, o į įvykius dėl pareigūnų trūkumo vėluojama nesmarkiai.
„Taip, kiek vėluojame į žemiausios kategorijos įvykius, pavyzdžiui, kai būna užstatytas automobilis. Taip susiklosto, nes policijos pareigūnų sumažėjo“, – tikino Vilniaus AVPK vadovas.
