Sostinės policija nuo birželio 1 dienos pradės dirbti persitvarkiusi – panaikinus kelis sistemos padalinius, Vilniuje ims dirbti Reagavimo valdyba. Kaip LRT.lt sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas, reforma siekiama panaikinti funkcijų dubliavimąsi, didesnio pareigūnų universalumo ir kokybiškesnių paslaugų gyventojams. O pareigūnų profsąjungos vadovas Vitalijus Jagminas perspėja, kad šia pertvarka norima išspręsti buvusios policijos reformos pasekmes – pareigūnų trūkumą, tačiau, anot jo, dar daugiau pareigūnų gali išeiti iš darbo.
Pavasarį skelbta, kad šių metų gegužės 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK) turėjo pradėti dirbti nauju režimu – panaikinus kelis skyrius, pareigūnai turėjo imti darbuotis Reagavimo valdyboje. Vis dėlto, kaip LRT.lt sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas A. Paulauskas, pertvarkos įgyvendinimas nukeltas mėnesiui – iki birželio 1 d.
„Tam tikri formalumai lėmė, kad išlaikytume socialines garantijas. Kalbu ir apie lapelių (kuriais pranešama apie pertvarką – LRT.lt) įteikimą. Nenorėjome verstis per galvą, tad mėnesiui atidėjome reformos pradžią“, – dėstė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
Vietoj trijų padalinių – vienas
Pertvarkos metu Vilniaus AVPK naikinami trys padaliniai – Nusikalstamų veikų registravimo skyrius, patrulių rinktinė ir rinktinė „Vytis“. Vietoj šių padalinių įkuriama Reagavimo valdyba. Šios valdybos pareigūnai patruliuos sostinėje, reaguos į įvykius Vilniuje.
Kaip teigė policijos generalinio komisaro pavaduotojas A. Paulauskas, Reagavimo valdyba padės išspręsti kelias problemas. Viena iš jų – netinkamas pajėgų paskirstymas.
Taip pat skaitykite
„Vilniaus mieste reagavimo funkciją atlieka berods penki skirtingi padaliniai. Galbūt jų funkcijos kažkiek skiriasi, bet daugeliu aspektų jie vienas kitą perdengia. Ir čia iškyla daugybė problemų, tarp kurių – nederinti grafikai, pamainų nesuderinimas. Todėl ta veikla nėra efektyvi. Tarkime, kai nėra kritinis laikas, mes turime daug ekipažų, tačiau jie nelabai turi, ką dirbti, o, kai turime pikinius laikus, tarkime, penktadienio vakaras, šeštadienio naktis, matome, kad mums trūksta pajėgų, atsiranda didelės įvykių eilės, nėra kam reaguoti“, – komentavo A. Paulauskas.
Pašnekovas įsitikinęs, kad reforma padės ne tik išvengti funkcijų dubliavimosi, bet ir pagerins teikiamų paslaugų kokybę.
„Įsivaizduokite, kad jums pavagia dviratį. Jūs skambinate 112, prie jūsų privažiuoja arčiausiai esantis policijos ekipažas, pasižiūri ir sako: „Tai nėra mūsų kompetencija, mes tokio pobūdžio įvykių neforminame, tuoj per raciją išsikviesime kitą ekipažą, kuris tą gali padaryti, o jūs palaukite.“ Po kažkiek laiko atvyksta žadėtas kitas ekipažas, įformina jūsų dviračio vagystę. Manau, kad jums, kaip klientui, tai nėra patogu.
Nauju veiklos modeliu siekiame, kad pareigūnai nesudėtingus įvykius galėtų įforminti nuo pradžios iki pabaigos, tai yra atvažiavęs vienas ekipažas suteiktų visas paslaugas, pavyzdžiui, dviračio vagystės atveju užpildytų visus reikalingus dokumentus. Taip išvengtume kelių ekipažų įdarbinimo į vieną įvykį“, – aiškino policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
Tarkime, kai nėra kritinis laikas, mes turime daug ekipažų, tačiau jie nelabai turi, ką dirbti, o, kai turime pikinius laikus, tarkime, penktadienio vakaras, šeštadienio naktis, matome, kad mums trūksta pajėgų, atsiranda didelės įvykių eilės, nėra kam reaguoti.
A. Paulauskas
Pertvarka palies ir kitus skyrius
Vilniaus AVPK bus pertvarkomas ir kitas padalinys – mobiliosios kuopos pareigūnai. Šis struktūrinis vienetas virs Specialiosios parengties skyriumi. Anot A. Paulausko, Specialiosios parengties skyriaus pareigūnai, kaip ir mobiliosios kuopos pareigūnai anksčiau, daugiausiai dirbs masinių renginių metu. Tiesa, pasak pašnekovo, jiems, kai nedirbs savo įprasto darbo, teks reaguoti ir į įvykius.
„Šie pareigūnai niekur nedingsta, didėja jų laipsnis, nes šalia bendrųjų kompetencijų jie turi specialiąsias kompetencijas, tai yra gebėjimus dirbti masinių renginių metu, užtikrinti viešąją tvarką, dirbti riaušių metu.
Šie pareigūnai dirba renginiuose, bet nesant renginių, jie vykdo reagavimo, patruliavimo funkciją, plečiame jų kompetencijas, kad gebėtų ir techninį eismo įvykį įforminti, ir kokią nesudėtingą nusikalstamą veiką“, – sakė A. Paulauskas.
Dar viena reformos Vilniaus AVPK kryptis – Kelių policijos valdyba pertvarkoma į Kelių policijos skyrių.
Anot policijos generalinio komisaro A. Paulausko, šis skyrius neregistruos avarijų, netirs jų, o visą dėmesį skirs eismo saugumui užtikrinti, pavyzdžiui, blaivumo patikrinimai, neviešas patruliavimas nežymėtais automobiliais, greičio matavimas vadinamaisiais trikojais. Funkcijos, kurių atsisakoma, paliekamos Lietuvos kelių policijos tarnybai.
„Labai aiškiai atskiriame kelias funkcijas, pabrėždami, kad Kelių policijos skyrius vykdytų tik tas funkcijas, kuriomis būtų mažinamas avaringumas keliuose, tai yra proaktyvi prevencinė veikla. Kelių policijos žmonių Vilniuje lieka tiek pat, bet ji veikia labai tikslingai, siekiant, kad eismo įvykių būtų mažiau, tai yra vairuotojų blaivumo patikrinimo akcijos, greičio matavimai, neviešas patruliavimas keliuose“, – pertvarkos esmę aiškino A. Paulauskas.
A. Paulauskas tvirtino, kad minėta pertvarka Vilniaus policijoje įgyvendinta remiantis Klaipėdos ir Šiaulių AVPK, kur analogiški pakeitimai buvo pasitelkti kaip eksperimentas, patirtimi. Anot jo, minėtų komisariatų vadovai tvirtina, jog pokyčiai, stambinant komisariatų struktūras, daugiau pareigūnų nukreipiant į reagavimą į įvykius, pasiteisino.
„Šiauliuose ir Klaipėdoje, įvykdžius eksperimentą, antras ekipažas reaguoja į 9 proc. A ir B kategorijos įvykių. Manome, kad tai yra normalu. Kaune ir Vilniuje daugiau negu vienas ekipažas reaguoja į 30 proc. A ir B kategorijos įvykių. Tai parodo, kiek neefektyviai yra panaudojamos pajėgos“, – atkreipė dėmesį A. Paulauskas.
Pašnekovas teigė, kad reforma bus vykdoma ir kituose šalies policijos komisariatuose.
Pareigūnams augs algos, užsimena ir apie priedų sistemą
A. Paulauskas, kalbėdamas apie reformos tikslus, tikino, kad ja siekiama ir pareigūnų universalumo ugdymo.
„Idėja ta, kad viename ekipaže vienas pareigūnas yra patrulis, o kitas atlieka tyrėjo funkciją. Jie vienas kitą ugdo, augina vienas kito kompetencijas. Taip, tai yra tam tikra universalumo forma, tačiau mes puikiai suprantame, kad absoliučiai universaliu tapti neįmanoma. Jeigu tai yra labai sudėtingi įvykiai, jeigu yra sudėtingi, sunkūs nusikaltimai, tada suprantame, kad turi atvykti specializuoti pareigūnai ir jie tą įvykį tiria“, – kalbėjo policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
Anot pašnekovo, kadangi policijos pareigūnai įgis daugiau kompetencijų, augs ir jų algos koeficientai, o tai reiškia ir atlyginimų didėjimą.
„Daugeliui atlyginimai kils, nes pareigūnas, gebantis įforminti įvykius, įgauna tyrėjo kompetenciją, jis nėra tik patrulis, jis yra ir tyrėjas. Tai reiškia, kad pareigūnui suteikiama tyrėjo pareigybė, kuriai taikomas aukštesnis algos koeficientas, o tai reiškia ir didesnį atlyginimą“, – pabrėžė A. Paulauskas.
Jis sutiko, kad dėl reformos į įvykius reaguojantiems pareigūnams gali išaugti darbo krūvis. Dėl to, pasak A. Paulausko, su pareigūnų profesinėmis sąjungomis aptarinėjamas specialus krūvio apskaičiavimo mechanizmas, kuris leistų už papildomus darbus mokėti priedus prie algų.
„Jeigu matome, kad per mėnesį pareigūno darbo krūvis buvo daug didesnis už vidurkį – jis reagavo į daugiau įvykių, padarė daugiau darbų – tai jam būtų automatiškai skiriamas priedas, pavyzdžiui, 10, 20 proc. algos dydžio“, – akcentavo policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
A. Paulauskas teigė, kad nė vienas pareigūnas dėl reformos nebus atleistas iš darbo, tačiau kartu pripažino, jog daliai pareigūnų gali tekti rinktis – arba eiti dirbti į Reagavimo valdybą, arba išeiti iš darbo su išeitine išmoka.
„Nė vienas darbuotojas nėra atleidžiamas. Taip, dalies darbuotojų darbo specifika keisis, to neslepiame nuo pirmų dienų. Pavyzdžiui, jei tu dirbi kelių policijoje ir jei buvo 50 žmonių padalinys, tai reikės 30 žmonių padalinio. Tada suprantama, kad 20 žmonių turės kažkur kitur surasti vietą“, – pažymėjo jis.
Daugeliui atlyginimai kils, nes pareigūnas, gebantis įforminti įvykius, įgauna tyrėjo kompetenciją, jis nėra tik patrulis, jis yra ir tyrėjas.
A. Paulauskas
Tiesa, čia pat A. Paulauskas patikslino, kad visiems pareigūnams, tai yra tiems, kurių pareigybių gali nelikti, siūloma prisidėti prie Reagavimo valdybos, kurioje bus įsteigiama papildomai darbo vietų.
„Reagavimo valdyboje įsteigtos pareigybės visiems policijos pareigūnams, jie gali tęsti tarnybą joje, vykdyti patruliavimą mieste. Pareigybių įsteigta užtektinai, dabar tai pačių pareigūnų pasirinkimas“, – dėstė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
Pareigūnams, kurie pasirinks naujas pareigas, pasak pašnekovo, bus suteikiamas pusės metų laikas, per kurį jie, dirbdami, galės nuspręsti, ar juos tenkina darbo vieta, ar ne.
Reformą vadina priverstine
LRT.lt kalbintas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas teigė, kad struktūrinė reforma sostinės AVPK yra bandymas uždangstyti kontroversiškai vertinamą 2015–2017 m. pertvarką, kurios metu buvo sujungta viešoji ir kriminalinė policija.
„Šia reforma, atrodo, siekiama suvienodinti funkcijas visiems pareigūnams. Man atrodo, kad tai padaryti galima ir nevykdant reformos, tai yra padaryti tam tikrus pokyčius, ir viskas.
Ką matome, ką diskutuojame su kolegomis – kad ši reforma yra labiau priverstinė, nes anksčiau įvykusi reforma, kuri kažkodėl yra pamiršta ir kurią vykdė buvęs policijos generalinis komisaras, jau padarė didelę žalą policijos bendruomenei. Netekome labai daug pareigūnų ir šiai policijos vadovybei nieko kito nelieka kaip darbo krūvių padidėjimo, darbuotojų trūkumo problemas spręsti nauja reforma. Kitaip tariant, bandoma paslėpti buvusios reformos trūkumus nauja reforma“, – komentavo V. Jagminas.
Taip pat skaitykite
Pareigūnų atstovas neslėpė, kad jį stebina ir universalumo siekis. Pasak V. Jagmino, patruliais įpratę dirbti pareigūnai staiga netaps profesionaliais tyrėjais ir atvirkščiai – tyrėjai vargu ar taps įgudusiais patruliais.
„Aš, kaip pilietis, noriu gauti kokybiškas paslaugas. [...] Nenoriu įžeisti kolegų pareigūnų, bet kiekvienas pareigūnas geba atlikti tam tikrą darbą, jis nėra ir negali būti visažinis. Mes apie tai kalbame, akcentuojame, nes matome ir tarnybinių patikrinimų gausą.
Baudžiamojo proceso kodekso naujovės, pati sistema, kur registruojami įvykiai, yra vis tobulinama, ji tampa vis sudėtingesnė. Šią sistemą perprasti nepavyksta čia ir dabar. Visų pirma, žmogų reikia mokyti, kad jis įgytų teorinių ir praktinių žinių. Išsilavinimo kartelės nuleidimas ir tuo pat metu reikalavimų kartelės kėlimas – Administracinių nusižengimų kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Baudžiamojo kodekso išmanymas – nėra gera mintis, tokių žmonių, kurie visa tai mokėtų, nebus“, – universalumo siekį kritikuoja V. Jagminas.
Jis pabrėžė, kad universalumo siekis nepagerins gyventojams teikiamų paslaugų kokybės. Pati pertvarka, kaip perspėjo V. Jagminas, tik padidins darbo krūvius policijos pareigūnams, o tai, kad pareigūnams didės algos ir gali būti mokami priedai prie algos, situacijos iš esmės nepakeis, nes daliai policininkų teks dirbti jiems svetimą darbą.
„Tokiems drastiškiems pokyčiams pareigūnų bendruomenė nėra pasiruošusi. Nieko nėra universalaus. Juk žmonės nori kokybiškų paslaugų. Be to, norėčiau atėjęs į darbą jaustis oriai, tai yra kad darbo krūvis būtų priimtinas, kad grįžęs namo negalvočiau apie darbą, kad galėčiau ramiai namie su šeima pabūti“, – komentavo V. Jagminas.
Bedė pirštu į darbuotojų trūkumą sostinėje, perspėjo dėl dar didesnio nubyrėjimo
VAITĮPS vadovas Vitalijus Jagminas tvirtino, kad policijos vadovybė reformos Vilniaus AVPK ėmėsi ne pačiu geriausiu laiku, mat, pasak jo, šiuo metu sostinės policija kenčia dėl itin išaugusio darbuotojų trūkumo.
„Niekada per savo tarnybos metus nesu matęs tokio dydžio pareigūnų trūkumo Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Jis siekia 20–25 proc. Anksčiau darbuotojų trūkumas komisariate būdavo daugiausiai 15 proc.“, – pažymėjo pareigūnas ir pridūrė, kad šiuo metu, jo skaičiavimais, Vilniaus AVPK apytiksliai trūksta 400–500 policininkų.
V. Jagminas tikino manantis, kad naujoji reforma Vilniaus AVPK gali paskatinti dar daugiau pareigūnų palikti tarnybą, nepaisant to, jog darbui Reagavimo valdyboje duodamas bandomasis laikotarpis.
„Žmogus galės bet kada pateikti prašymą išeiti iš tarnybos ir, jei jis išeis, mes nieko jam negalėsime padaryti. Taip, vadovybė deda pastangas, įkalbinėja žmones pasilikti, bet sprendimą priims žmonės.
Daliai pareigūnų popierizmas yra ne prie širdies, tai jie ir atsisakys tos tarnybos. Didelis žmonių skaičius gali palikti tarnybą“, – dėstė pareigūnų atstovas.
V. Jagminas nenorėjo spėlioti, kiek pareigūnų gali palikti sostinės policiją dėl reformos. Anot jo, tai paaiškės po pusmečio.
„Visus rezultatus, kiek pareigūnų liko, matysime gruodžio pabaigoje arba kitų metų sausį“, – sakė jis.
Niekada per savo tarnybos metus nesu matęs tokio dydžio pareigūnų trūkumo Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Jis siekia 20–25 proc.
V. Jagminas
Dalis darbuotojų išeina jau dabar, bet pertvarka nebus atšaukiama
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas A. Paulauskas, paklaustas, kiek policijos pareigūnų sostinėje, kuriems jau yra išdalinti informaciniai pranešimai apie pertvarką, nutarė palikti tarnybą, teigė turintis tik preliminarius skaičius, o ir išėjimo iš darbo priežastys, pasak policijos generalinio komisaro pavaduotojo, ne visada susijusios su reforma.
„Tos (išėjimo iš tarnybos – LRT.lt) priežastys yra įvairios. Viena iš priežasčių – pareigūnai atidirbo ilgus metus, tai yra po 29–30 metų tarnyboje. Tokių pareigūnų amžius yra 55–56 metai, pirminės grandies pareigūnams toks amžius yra ribinis ir kyla klausimas dėl išėjimo iš tarnybos. Yra ir jaunesnių pareigūnų, kurie nusprendė palikti tarnybą, bet tokių yra vienetai. Matyt, jie suprato, kad policija yra ne tai, ką jie nori daryti gyvenime“, – pasakojo A. Paulauskas.
Anot jo, daugiausiai paliekančių tarnybą fiksuojama rinktinėje „Vytis“.
„Preliminariai apie 50 pareigūnų pasirinkę trauktis iš tarnybos. 28 yra iš „Vyčio“, – apie išeinančius iš tarnybos pareigūnus sakė A. Paulauskas.
Pašnekovas pripažino, kad Vilniaus AVPK šiuo metu kamuoja pareigūnų trūkumas.
„Vilnius yra vienas iš didžiausių pareigūnų trūkumą patiriančių miestų, tikrai tai atsispindi ir darbo krūviuose. Būtų sudėtinga tikslų skaičių pasakyti, bet, jei šiandien turėtume 200 naujai paruoštų pareigūnų, visus juos nukreiptume į Vilniaus miestą, visiems būtų darbo“, – kalbėjo A. Paulauskas.
Jis pažymėjo, kad darbuotojų trūkumą lėmė ne tik pertvarkos policijos sistemoje, bet ir kiti ilgalaikiai procesai, tokie kaip natūrali pareigūnų kaita. A. Paulauskas vylėsi, per 2–3 metus pavyks užpildyti pratuštėjusias pareigūnų gretas sostinėje.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas tvirtino, kad nepaisant darbuotojų trūkumo sostinės policijoje, profsąjungų perspėjimų dėl dar didesnio pareigūnų nubyrėjimo, reforma Vilniaus AVPK turėtų sulaukti sėkmės.
„Ši reforma, kaip ir bet koks pokytis, sukelia tam tikras įtampas ir suprantame, kad kažkokią dalį pareigūnų mes prarasime. Šiuo atveju pagrindinis mūsų uždavinys yra mobilizuotis ir nebijoti pokyčių. Nebūtų teisinga sakyti, kad, jei trūksta pareigūnų, tai stagnuokime ir nieko nekeiskime“, – sakė jis.
