Paskutinio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo mirtis išryškino skirtingus jo vertinimus – kol Vakarų lyderiai jį giria ir reiškia užuojautą, Lietuvos politikai vadina nusikaltėliu ir tikina, kad jis bus prisimintas kaip žmogus, dėl kurio kaltės po tankais žuvo lietuviai. Portalo LRT.lt pašnekovai paaiškino, kas nulėmė tokius požiūrių skirtumus.
Antradienį pasaulį apskriejo žinia, kad mirė paskutinis sovietų lyderis M. Gorbačiovas. Vakarų lyderiai reiškė užuojautą ir skyrė jam teigiamų epitetų.
JAV prezidentas Joe Bidenas jį vadino „retu lyderiu“, padariusiu pasaulį saugesnį ir milijonams žmonių suteikusiu daugiau laisvės. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat gyrė M. Gorbačiovą, pavadino jį „patikimu ir gerbiamu lyderiu“.
Visgi visiškai kitokios reakcijos girdimos Lietuvoje. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas M. Gorbačiovą vadino nusikaltėliu, o užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis socialiniame tinkle skelbė, kad lietuviai niekada nešlovins paskutinio sovietų lyderio ir jį atsimins kaip žmogų, dėl kurio kaltės po tanko vikšrais žuvo Lietuvos žmonės.
Lithuanians will not glorify Gorbachev. We will never forget the simple fact that his army murdered civilians to prolong his regime's occupation of our country. His soldiers fired on our unarmed protestors and crushed them under his tanks. That is how we will remember him.
— Gabrielius Landsbergis (@GLandsbergis) August 31, 2022
Portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai kalbėjo, kad tokį vertinimų skirtumą lėmė kelios priežastis – M. Gorbačiovo lyginimas su buvusiais Sovietų Sąjungos lyderiais, jo įvaizdis tarptautinėje erdvėje, Lietuvos mažumas ir Vakarų valstybių vangumas pripažįstant mūsų nepriklausomybę.
Vakarams paliko įspūdį
Kaip portalui LRT.lt kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto doc. dr. Algirdas Jakubčionis, norint suprasti, kodėl Vakarai palankiai vertina M. Gorbačiovą, reikia pažvelgti iš kiek tolėliau. Istorikas prisiminė M. Gorbačiovo vizitą į Didžiąją Britaniją, įvykusį prieš pat jam tampant Sovietų Sąjungos lyderiu.
Tada jis susitiko su tuomete ministre pirmininke Margaret Thatcher, po pokalbio ji pareiškė, kad „pagaliau Sovietų Sąjungoje atsirado lyderis, su kuriuo galima kalbėtis“.
„Buvo bendras Vakarų požiūris, kad vienas po kito Sovietų Sąjungos lyderiai buvo nukriošę. Tuomet ateina palyginti jaunas, energingas, ryžtingai nusiteikęs [lyderis] ir, aišku, Vakaruose po tų senolių M. Garbačiovas atrodė patraukliau“, – kalbėjo A. Jakubčionis.
Pasak jo, teigiamą Vakarų požiūrį lėmė ir M. Gorbačiovo skelbtos pertvarkos, demokratizacijos, ekonomikos spartinimo idėjos. Svarbų vaidmenį atliko ir Šaltojo karo pabaiga.
„M. Gorbačiovas, Vakarų požiūriu, iš principo keitė situaciją pasaulyje. Šaltasis karas pasibaigė, priešprieša tarp Rytų ir Vakarų, tarp socializmo ir Vakarų demokratinių valstybių taip pat. Tai darė Vakarams įspūdį ir dėl to M. Gorbačiovas gavo Nobelio premiją“, – sakė istorikas.
Jam tai buvo kategoriškai nepriimtina ir nesuvokiama, tad kaip lietuviai turi reaguoti, kai sako, kad jie neturi teisės būti nepriklausomi?
A. Jakubčionis
A. Jakubčionis kalbėjo, kad Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Vakarų šalys neskubėjo pripažinti Lietuvos valstybingumo, o to pagrindinė priežastis buvo nenoras pabloginti M. Gorbačiovo padėties Sovietų Sąjungoje. Kitaip tariant, anot istoriko, į M. Gorbačiovą iš dalies buvo žiūrima kaip į Europos stabilumo garantą ir svyravimas esą galėjo lemti karinius konfliktus tarp buvusių sovietinių respublikų.
„Lietuvoje situacija buvo visiškai kita. <...> Kai pradėjo eiti kalba apie vienokią ar kitokią savarankiškumo formą, M. Gorbačiovas pasityčiodamas sakė: „Kas čia per respublikų suverenitetas?“ Jam tai buvo kategoriškai nepriimtina ir nesuvokiama, tad kaip lietuviai turi reaguoti, kai sako, kad jie neturi teisės būti nepriklausomi?
M. Gorbačiovas iš esmės nesuvokė Lietuvos sieko būti nepriklausoma valstybe. Jam buvo pateikiama saugumo informacija, kad grupelė nacionalistų ten kelia triukšmą, o su kitais Lietuvos gyventojais viskas gerai. Tam tikras praregėjimas jam atėjo tik po Baltijos kelio“, – pasakojo A. Jakubčionis.
Kaip dėstė istorikas, paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, buvo reikalaujama atšaukti Kovo 11-osios aktą ir nutarta įvesti ekonominę blokadą. Šis žingsnis, kaip sakė A. Jakubčionis, akivaizdžiai parodo, kad M. Gorbačiovo požiūris į atkurtą Lietuvos nepriklausomybę buvo neigiamas.
Nepraėjus nė metams po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvą sukrėtė Sausio 13-osios tragedija. Paklaustas, kodėl Vakarai nematė to, kas įvyko Lietuvoje, A. Jakubčionis sakė: „Buvo terminas „gorbamanija“, Vakaruose buvo „gorbamanija“. Matyt, tas sirgimas „gorbamanija“ ir skatino nuolaidų požiūrį į tai, ką M. Gorbačiovas darė Lietuvoje.“
Č. Juršėnas: Vakarams suma buvo pliusinė
Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Česlovas Juršėnas, portalo LRT.lt paklaustas apie Vakarų ir Lietuvos požiūrio į M. Gorbačiovą skirtumus, teigė, kad M. Gorbačiovas buvo dvilypė asmenybė ir sudėtingoje situacijoje buvo veikiamas skirtingų jėgų.
Kas dėjosi Sovietų Sąjungos viduje – Vakarams mažiau rūpėjo. Jų argumentacija, kaip buvo ginčijamasi su mūsų vadais, buvo tokia: darykite viską, ką reikia, bet tik nepakenkite M. Gorbačiovui.
Č. Juršėnas
„Jis turėjo labai siaubingą reakcionierių būrį, į kurį turėjo arba atsiremti, arba jį atstumti, kaip nors riboti. Arba iš kitos pusės – vykdyti savo reformas. O Vakarams kas buvo svarbu?
Tai, kad jis iš tikro prisidėjo prie tarptautinės įtampos mažinimo, prie nusiginklavimo, nesipriešino Berlyno sienos griuvimui, Vokietijų suvienijimui, Varšuvos pakto paleidimui, socialistinių šalių išsivadavimui. Ir dar, šiek tiek anksčiau, jis išvedė kariuomenę iš Afganistano.
Tai didžiuliai pliusai vertinant bendrą pasaulio panoramą. Kas dėjosi Sovietų Sąjungos viduje – Vakarams mažiau rūpėjo. Jų argumentacija, kaip buvo ginčijamasi su mūsų vadais, buvo tokia: darykite viską, ką reikia, bet tik nepakenkite M. Gorbačiovui“, – sakė Č. Juršėnas.
Pasak jo, reikia pabrėžti, kad M. Gorbačiovo perestroika davė Lietuvai šansą ir lietuviai sugebėjo juo pasinaudoti atkurdami nepriklausomybę. Tačiau tai lėmė, kad Maskva ir asmeniškai pats M. Gorbačiovas Lietuvą pradėjo spausti, reikalauti atšaukti Kovo 11-osios aktą, įvedė ekonominę blokadą.
„Mes paskelbėme moratoriumą toms pasekmėms, kurios išplaukė iš Kovo 11-osios akto, padarėme tam tikrą nuolaidą ir ruošėmės deryboms, bet tos derybos labai sunkiai ėjo ir atėjo Sausio 13-oji. Dėl Sausio 13-osios – ką besakysi, bet M. Gorbačiovas buvo Sovietų Sąjungos vadas. Galingas, tikras ar silpnas, bet jis buvo vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Jis turėjo pirmiausia neleisti [kad tai įvyktų], antra, kai įvyko, turėjo sustabdyti, o trečia, kas labai svarbu, kai viskas baigėsi ir kraujas buvo pralietas, jis turėjo atsiprašyti.
Čia ir yra tas prieštaringumas. Pasaulyje jis tikrai daug padarė ir gavo už tai Nobelio taikos premiją, o pas mus jis turi visiškai kitą konotaciją dėl to, kas atsitiko, ką mes pergyvenome. <...> Tai yra jo dėmė, jo kaltė“, – kalbėjo Č. Juršėnas.
Pasak signataro, Vakaruose buvo tiek matančių skausmingus Lietuvos įvykius, tiek prieš juos užsimerkiančių.
„Politikoje reikia vertinti visus dėmenis, kurie sudaro sumą. Jie yra pliusiniai, yra minusiniai ir juos sudėjęs matai sumą. Vakarams ta suma buvo pliusinė“, – portalui LRT.lt teigė Č. Juršėnas.
Skiriasi požiūris iš vidaus ir iš išorės
VU Istorijos fakulteto docentas Nerijus Šepetys portalui LRT.lt sakė, kad kalbant apie M. Gorbačiovo vertinimus matyti išorinės ir vidinės perspektyvos skirtumas. Pasak jo, Vakarų pasaulis, žvelgiant plačiai, nebuvo paliestas komunizmo ir Sovietų Sąjungos įtakos, bet buvo šalių, kurios su tuo susidūrė iš labai arti.
„Pasaulinė komunizmo sistema Šaltojo karo būklėje daugelį vyriausybių, elitų ir paprastų žmonių vargino, nes ji buvo iš išorės primesta. Žmonės nenorėjo dar vieno karo <...>, tai tas susvyravimas, kai išeina M. Gorbačiovas, pradeda kalbėti ir paaiškėja, kad gali būti, jog nebus karo, nebėra grėsmės, iš visų pusių ateina simpatija. Tai turbūt racionaliai nepaaiškinama“, – sakė N. Šepetys.
Anot jo, daugeliu atvejų buvo ignoruojama, kad M. Gorbačiovas yra ne asmenybė, o partinio kolektyvinio aparato statytinis. Partinė vadovybė, pasak istoriko, buvo baikšti ir rūpinosi, kaip išsaugoti savo kailį. Tai ir kitos aplinkybės lėmė, kad M. Gorbačiovas, kaip asmenybė, buvo neadekvačiai vertinamas iš visų pusių.
„Dėl to dabar turime tokį atsiminimą – sutelkiamas dėmesys į dalykus, kurie nėra esmingiausi, žiūrint į jo paties, kaip politinio veikėjo, darbus“, – teigė istorikas.
LRT.lt primena, kad M. Gorbačiovas Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi dirbo nuo 1985 iki 1991 metų.
Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, visuomet laikęs SSRS lyderį atsakingu už Sausio 13-osios įvykius, yra paraginęs Lietuvą iškelti bylą jo atžvilgiu.
Savo atsiminimuose M. Gorbačiovas yra apgailestavęs, kad nesugebėjo užkirsti kelio SSRS subyrėjimui.
