„Gorbačiovas, kaip žmogus, taip ir nesusiprato. Todėl gaila nesusipratusio“, – apie pirmąjį ir paskutinį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą pasisakė pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landbergis.
Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis buvo tik „sistemos sraigtelis ir aktorius“, negalėjęs veikti savarankiškai, sako prof. V. Landsbergis.
„Numirė kalinys. Tai apie Michailą Gorbačiovą. Jam taip ir nebuvo leista nei pačiam galvoti, nei savo mintimis kalbėti, – savo „Facebook“ paskyroje paskelbus apie M. Gorbačiovo mirtį trečiadienį rašė V. Landsbergis. – Net sausio 13-osios naktį, kai kažkas jame krustelejo, ir pats liepė parengti pasisakymą Vilniuje – jeigu skristų, – iš ryto jau jam buvo jo viršininkų pasakyta, kaip turi elgtis, kaip meluoti“.
„Taip ir liko tik sraigteliu, aktorium, ne asmenybe. Gaila žmogaus, nepajėgusio tapti oriu žmogum. Neadekvatumas užimamai padėčiai. Arba – kalinio padėtis. Gyveno ir mirė zonoje“, – tvirtino jis.
Profesorius LRT RADIJUI nurodo abejojantis, ar Lietuvos teisingumo kreipimaisi pasiekdavo M. Gorbačiovą.
„Galėjo pasakyti – o gal jam neleisdavo? Mes net nežinome, ar dažnai Lietuvos teisingumas į jį kreipdavosi. Aš esu rašęs, niekas neatsakė. Bet aš irgi nežinau, ar jis gaudavo kokį Landsbergio laišką“, – teigė jis.
„Dabar tiesiog byla su juo baigta. O tai, ką jis galėjo pasakyti, liko nepasakyta“, – priduria profesorius.
Kalbėdamas apie Vakarų reakcijas į M. Gorbačiovo mirtį, prof. V. Landsbergis tvirtina, kad Vakarai nenori matyti tikrovės.
„Jie atkakliai nenori matyti tikrovės, ypatingai Gorbačiovo atžvilgiu. Jis gi nebuvo savarankiškas lyderis. Apie tai man ne vieną kartą teko kalbėti ir Vakaruose, važinėjant aš jiems sakydavau: „Kodėl jūs kalbate apie Gorbačiovą? Lyg tai Gorbačiovas ką nors lemia. Jis sako tai, kas jam leidžiama sakyti“.
<...> „Atėjo Gorbačiovas“. Neatėjo jis pats, parinko. Parinko Andropovas, liepė jam. Liepė jam atlikti tam tikrą vaidmenį, būnant prižiūrimam. Ir jis atlikinėjo tą vaidmenį. Kad jis būtų pasakęs: „Eikit, jūs visi, žinot kur, o aš vis dėlto pasielgsiu taip, kaip aš galvoju“. Juk to nebuvo“, – teigia profesorius.
Taip pat skaitykite
M. Gorbačiovas po sunkios ligos mirė antradienį, jis ėjo 92-us metus.
Rusų politikas Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi dirbo nuo 1985 iki 1991 metų.
Per 1991 metų sausio įvykius Lietuvoje žuvusių aukų artimieji siekė M. Gorbačiovo atsakomybės iki pat jo mirties.
Keturių žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimieji šiemet kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu.
Jie siekia įrodyti, kad tuo metu SSRS prezidento pareigas ėjęs, vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu būdamas M. Gorbačiovas turėjo kariuomenės kontrolę, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią agresijai Lietuvoje bei taip nesustabdė tarptautinio nusikaltimo vykdymo.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą iš viso žuvo 14 žmonių.
