Kol prokuratūra tiria, kaip už šnipinėjimą Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis iš Kauno izoliatoriaus įkūrė asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“, LRT RADIJAS išsiaiškino, kad tai nėra vienintelė viešoji įstaiga, kurios reikalus A. Paleckis tvarko būdamas įkalintas.
Oficialiuose dokumentuose pateikiama, kad A. Paleckis dalyvauja asociacijos „Pilietinis judėjimas Teisingumo Aušra“ visuotiniame narių susitikime, balsuoja ir elektroniniu būdu teikia dokumentus valstybės įstaigoms. Panašu, kad prokuratūrai tyrimo apimtis gali tekti išplėsti, nes kalėjimas sako, kad nurodytą dieną A. Paleckis niekur negalėjo dalyvauti ir juo labiau, elektroniniu būdu pasirašyti dokumentų.
Registrų centrui pateiktame asociacijos „Pilietinis judėjimas Teisingumo aušra“ visuotinio narių susirinkimo protokole nurodoma, kad šių metų birželio 23 dieną vykusiame susirinkime, kuris vyko Vilniuje, dalyvavo ir kalintis A. Paleckis, kuris nuteistas už šnipinėjimą Rusijai ir bausmę atlieka įkalinimo įstaigoje Kaune.
Protokole nurodoma, kad susirinkime viso dalyvavo trys asmenys, be A. Paleckio dar dalyvavo Edikas Jagelavičius ir Mečislavas Gedroit. Su pastaraisiais susisiekti nepavyko.
Asociacija „Pilietinis judėjimas teisingumo Aušra“ įkurta dar prieš A. Paleckiui sėdant už grotų, t. y. šių metų gegužės pradžioje. A. Paleckis į įkalinimo įstaigą išvežtas gegužės 11 dieną.
Nuo asociacijos įkūrimo nespėta pasirūpinti paramos gavėjo statusu. Taigi, dokumentuose rašoma, kad birželio 23 dieną susirinkę visi trys asociacijos steigėjai balsuoja už tai, kad būtų išrinktas naujas pirmininkas, ir juo tampa ištikimas A. Paleckio bendražygis Edikas Jagelavičius. Ketvirtadienį vyko susirinkimas, o jau kitos savaitės pradžioje naujas asociacijos pirmininkas paprašo suteikti paramos gavėjo statusą, dar po dienos jį ir gauną.
Tai kas visgi pasirašė tuos dokumentus ir pateikė valstybės institucijai? Čia turbūt ir yra įdomioji dalis, nes susirinkimo dalyviai įpareigoja tariamai pirmininkaujantį A. Paleckį pateikti dokumentus juridinių asmenų registrui ir jis jį pateikia elektroniniu būdu. Kaip pavyko išsiaiškinti, dokumentai įkelti naudojantis mobiliuoju parašu, sistemoje rodoma, kad dokumentą pasirašė A. Paleckis, kiti du irgi savo mobiliais parašais neva patvirtina, kad dokumentai tikri.
Tariamas susirinkimas vyko birželio 23 dieną Vilniuje, dokumentai pateikti paryčiais. A. Paleckis neva prie sistemos jungėsi ryte 5 valandą 45 minutės. Tuomet ir kyla klausimas, o kada gi asociacijos steigėjai posėdžiavo, gal naktį, anksti ryte?
Už šnipinėjimą Rusijai nuteistas A. Paleckis kali Kauno tardymo izoliatoriuje. Kauno tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo viršininko pavaduotojas Ruslanas Kulijevas sako, kad A. Paleckis jokiame susirinkime dalyvauti negalėjo.
„A. Paleckis negalėjo ir nedalyvavo susirinkime Vilniuje birželio 23 dieną, nes jis atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje. Jis negalėjo turėti tokios galimybės“, – sako R. Kulijevas.
Paklaustas, ar negalėjo A. Paleckis susirinkimą pravesti elektroniniu būdu, R. Kulijevas teigia, kad ir tokios galimybės nuteistasis neturi.
„Elektroninėmis priemonėmis dalyvauti susirinkime irgi neturi laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji. Kadangi atliekamos patalpų kratos, apžiūros ir nuolatinė kontrolė, tai tokios galimybės jie neturi“, – patikina pašnekovas.
Pasiteiravus, ar A. Paleckį tą dieną lankė E. Jagelavičius ir M. Gedroit ir, galbūt, įkalinimo įstaigoje galėjo vykti asociacijos narių susirinkimas, R. Kulijevas atmetė ir tokią galimybę.
„Patikrinus pasimatymų apskaitos kortelių duomenis, minimą dieną, t. y. birželio 23-ąją, pas A. Paleckį niekas nesilankė“, – tvirtina Kauno tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo viršininko pavaduotojas, patikinęs, kad nėra matęs jokių A. Paleckio pasirašytų dokumentų.
Vis tik R. Kulijevas pripažįsta, kad nuteistieji turi teisę siųsti ir gauti laiškus, galima būtų dokumentus išsiųsti paštu artimiesiems arba draugams, nes įkalinimo įstaigos pareigūnai laiškų necenzūruoja, tik patikrina, kad juose nebūtų neleistinų daiktų. „Yra visų siunčiamų ir gaunamų laiškų apskaita. Patikrinus informaciją būtent birželio 23 dieną, (A. Paleckis, – red. past.) nėra nei gavęs laiškų, nei siuntęs“, – patikina jis.
Anot R. Kulijevo, nuteistieji teoriškai turi galimybę tvarkyti savo įsteigtų įstaigų dokumentus, įgalioti laisvėje esančius asmenis tai daryti jų vardu.
„Jie turi teikti įstatymų nustatyta tvarka, gauti įgaliojimus, įgaliojimai turi būti registruoti, notariškai patvirtinti, įstaigos vadovo sutikimas turi būti dėl tų įgaliojimų, kad nuteistasis nori įgalioti laisvėje esantį asmenį tvarkyti juridinius reikalus. Yra nustatytos procedūros, bet pirminiais duomenimis iš A. Paleckio įstaiga nėra gavusi jokio prašymo, kad įgalioti laisvėje esantį asmenį, ar juridinį asmenį, tvarkytų jo teisinius, juridinius ar finansinius reikalus“, – sako jis.
Registrų centras patvirtino, kad dokumentą A. Paleckis patvirtino mobiliuoju parašu, kurį išdavė Estijos įmonė.
LRT RADIJAS primena, kad A. Paleckis už šnipinėjimą Rusijos žvalgybai yra nuteistas realia 6 metų laisvės atėmimo bausme.
