Dienos metu narkotikus vartojantys žmonės ir kiemuose besimėtantys švirkštai – tokias istorijas pasakoja įvairių Vilniaus rajonų gyventojai. „Norėčiau paklausti tų žmonių, kurie sakė, kad reikia panaikinti taborą, ar dabar jie patenkinti“, – LRT.lt sako kriminologas Mindaugas Lankauskas. Anot jo, panaikinus taborą, narkotikų vartojimo ir prekybos taškai pasklido po visą miestą.
Birželį, remdamasis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) pranešė, kad Lietuvoje auga narkotikų vartojimas.
„Narkotikų vartojimas yra padidėjęs lyginant su ta situacija, kurią turėjome prieš penkerius metus“, – tuomet sakė laikinai NTKAD vadovės pareigas einanti Gražina Belian.
Besimėtantys švirkštai ir dieną vartojami narkotikai
Į didesnį narkotikų vartojimą dėmesį atkreipia ir įvairių rajonų gyventojai. Anksčiau portalas LRT.lt rašė apie padidėjusį narkotikų vartojimą Vilniuje Markučiuose ir šalia Kalvarijų turgaus. Gyventojai pasakojo, kad šiose vietovėse narkotikai vartojami atvirai, automobilių stovėjimo aikštelėse ir laiptinėse.
Taip pat skaitykite
Kaip pasakojo gyventojai, aplink mėtosi švirkštai, apsvaigę asmenys net dienos metu galimai vartoja narkotines medžiagas. Liepos viduryje socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašas iš Savanorių prospekto, kuriame, kaip įtaria gyventojai, taip pat atvirai vartojami narkotikai.
Anot NTKAD, Lietuvoje narkotikus bent kartą gyvenime vartojo 14,1 proc. gyventojų. Birželį NTKAD tvirtino, kad Lietuvoje padidėjo kokaino vartojimas – nuo 2016 metais bent kartą bandžiusių vartoti kokainą gyventojų skaičius buvo 0,7 proc., 2021 metais – 1,8 proc.
Anot policijos, skaičiai yra panašūs kaip ir pernai: „Ypatingo didėjimo nejaučiame“, – LRT.lt sako Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
„Šiemet per 6 mėnesius (sausį–birželį) registruotos 1 tūkst. 637 nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, t. y. 9 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (pernai buvo 1 tūkst. 800)“, – teigia R. Matonis.
Policijos duomenimis, 2021 metais tokių nusikalstamų veikų buvo 3 tūkst. 232, 2020 metais – 2 tūkst. 969. 2019 metais fiksuota 3 tūkst. 80 nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, 2018 metais – 3 tūkst. 224.
Iškėlus taborą, prekyba išsisklaidė po miestą
Kalbėdamas apie atvirai gatvėse ar namų kiemuose vartojančius žmones, Lietuvos kriminologų asociacijos narys dr. M. Lankauskas pabrėžia – šie žmonės yra priklausomi nuo narkotikų. Kaip portalui LRT.lt sako kriminologas, viena iš priežasčių, kodėl narkotikų prekyba ir vartojimas kiek labiau paplito po miestą, – taboro iškeldinimas.
„Praradome atvirąją vietą, kuri egzistavo daugelį metų. Labai panašiai įvyko Norvegijoje – Bergene iš pradžių buvo vartojama už miesto. Policija stengėsi užkardyti vartojimą, tuomet žmonės persimetė į miesto centro parką, kur šeimos su vaikais vaikšto, vėl kilo skandalas, policija juos iš ten išstūmė, tuomet jie persikėlė į senamiestį.
Klausimas, kas labiau priimtina – ar tam tikra atvira vieta, kuri egzistavo anksčiau, ar mes ją likviduojame, panaikiname ir tuomet žmonės išsitaško po visą miestą, ypač tam tikruose rajonuose, kuriuose yra daugiau benamių, nuo alkoholio ir narkotikų priklausomų žmonių, yra apleistų barakų, kuriuose įsikūrę socialiniai būstai“, – klausimus kelia Lietuvos kriminologų asociacijos narys.
M. Lankausko teigimu, tokios vietos tampa traukos centrais: „Norėčiau paklausti tų žmonių, kurie sakė, kad reikia panaikinti taborą, ar dabar jie patenkinti.“
Vartojantys žmonės tapo matomesni
Pasak kriminologo, anksčiau narkotikų vartojimas vyko tabore, tad mieste to labai nesimatė, o šiuo metu vartojimo ir prekybos taškai yra pasklidę po miestą.
„Anksčiau heroino mieste taip pat buvo galima nusipirkti, bet dabar dar daugiau jo atsirado. Natūraliai tie žmonės, kurie nusiperka ir vartoja, yra matomesni“, – argumentuoja M. Lankauskas.
Su tokia nuomone sutinka ir NTAKD Bendrųjų reikalų ir vidaus administravimo skyriaus vedėja Erika Baubaitė – jos vertinimu, dėl taboro nugriovimo narkotikų įsigijimas ir vartojimas labiau išsisklaidė Vilniaus mieste, dėl to galimai tapo sunkiau kontroliuoti platinimą.
„Bet rimtų ženklų, kad būtent tai padidino narkotikų vartojimą, nėra“, – akcentuoja NTAKD atstovė.
Kaip pažymi M. Lankauskas, nėra greitų vaistų, kurie padėtų išspręsti narkotikų vartojimo problemą: „Tyrimai rodo, jei policijos veikla suaktyvėja ir daug patruliuojama, tai vartojimo mastui nelabai daug įtakos turi.
Net atsiranda neigiamos tendencijos, nes vartotojai, kurie turi didelių priklausomybės problemų, stengiasi lįsti į pogrindį, bijo eiti pasikeisti švirkštų, vartojimo būdai tampa rizikingesni, narkotikai – stipresni, kad jų reikėtų mažiau. Atsiranda daugiau sveikatos problemų ir mirčių, susijusių su narkotikais. Vaizdas gali atrodyti ir geresnis, nes tie žmonės įstumiami į pogrindį, jų nesimato.“
Gyvenimo būdo pasikeitimas ir globalizacija
NTAKD atstovė E. Baubaitė teigia, kad, remiantis 2021 metų bendrosios populiacijos tyrimo duomenimis, 14,1 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų bent kartą gyvenime buvo vartoję kokį nors narkotiką.
Anot E. Baubaitės, 4,5 proc. gyventojų teigė bent vieną narkotiką vartoję per pastaruosius 12 mėnesių, o 1,6 proc. – per pastarąsias 30 dienų, o narkotikai buvo labiau paplitę tarp jaunesnių (15–34 metų) nei tarp vyresnių (35–64 metų) gyventojų.
„Narkotikų vartojimas Lietuvoje kiek padidėjo: bent kartą gyvenime nuo 11,5 proc. 2016 metais iki 14,1 proc. 2021 metais, per pastaruosius 12 mėnesių atitinkamai nuo 3,1 proc. iki 4,5 proc., per pastarąsias 30 dienų nuo 1,3 proc. iki 1,6 proc.“, – LRT.lt komentuoja E. Baubaitė.
Lietuvos kriminologų asociacijos narys M. Lankauskas taip pat pažymi, kad pastaruoju metu stebimas nedidelis narkotikų vartojimo padidėjimas. Ekspertas išskiria kelias to priežastis. Pavyzdžiui, aiškina jis, narkotikų vartojimo augimas 1980–1990 metais Vakarų Europoje buvo labiau siejamas su gyvenimo būdo pasikeitimais ir mada.
„Tais laikais labai išpopuliarėjo vadinamieji šokio narkotikai, tai reiškia amfetaminai, ekstazi (...). Jei kalbėtume apie Jungtinių Valstijų opioidų krizę, tai priežastys buvo visiškai kitokios – didelė dalis žmonių, ypač rytinėje pakrantėje, gavo legalių vaistų nuo skausmo, pavyzdžiui, oksikodoną, kitus sintetinius opioidus, kurių šalutinį poveikį, keliantį priklausomybę, farmacijos kompanijos norėjo pašluoti po kilimėliu.
Labai daug žmonių gavo vaistų nuo skausmo, kai jų pradėjo nebeišrašinėti dėl šalutinio poveikio, tuomet jie pradėjo ieškoti heroino gatvėje“, – portalui LRT.lt pasakoja M. Lankauskas.
Pasak Lietuvos kriminologų asociacijos nario, ir šiuo metu Lietuvoje išaugęs narkotikų vartojimas gali būti siejamas su gyvenimo būdo pasikeitimu, globalizacija ir mažėjančiu alkoholio populiarumu tarp jaunesnių žmonių.
„Anksčiau ir didelė dalis jaunesnių žmonių į narkotikus žiūrėjo neigiamai, nes jiems tai asocijavosi su opiatais, su taboru, su gyvenimo sužlugimu. Jie į visus narkotikus žiūrėjo bendrai, juos matė vienoje grupėje, kad tai pavojinga, kad nėra lengvų ir sunkių narkotikų, kad, jei tai lengvesni, tai nuo jų pradedama ir pereinama prie sunkesnių. Dabar nebematau tų baimių“, – svarsto M. Lankauskas.
Tiesa, priduria pašnekovas, Lietuvoje opiatų ir opioidų vartotojų skaičius mažėja, jauni žmonės renkasi marihuaną. Sunkesni, sintetiniai narkotikai populiaresni tarp dažniau klubuose besilankančių žmonių, priduria ekspertas.
Vartojimas Lietuvoje – dvigubai mažesnis nei ES vidurkis
Kaip pažymi NTAKD atstovė E. Baubaitė, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo didėjimas kelia nerimą ir įpareigoja mažinti psichoaktyviųjų medžiagų paklausą, pasiūlą bei žalą.
„COVID-19 pandemija, naujausios technologijos bei kitos priežastys veikia psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir pasiūlos tendencijas, į kurias svarbu atkreipti dėmesį“, – pastebi E. Baubaitė.
Ji aiškina, kad narkotikų prieinamumas ir vartojimas tebėra didelis visoje ES, nors tarp šalių esama didelių skirtumų: „2020 metais, naujausiais šalių turimais duomenimis, ES bent kartą neteisėtų narkotikų yra vartoję maždaug 83,4 mln. arba 29 proc. suaugusiųjų (15–64 m. amžiaus).“
Nors Lietuvoje stebimas narkotikų vartojimo paplitimo tarp suaugusių gyventojų didėjimas, tačiau jis vis dar yra dvigubai mažesnis nei ES šalių vidurkis, priduria NTAKD atstovė.
Pasak E. Baubaitės, narkotikų vartojimo didėjimas nėra būdingas tik Lietuvai: „Didesnį jų vartojimo dažnį lemia lengvesnis prieinamumas.“
„Taip pat nuolat kalbama apie tai, kad būtina didinti narkotikų vartotojų gydymo ir žalos mažinimo mastą, nors neretai susiklosto taip, kad problemų turintys asmenys vengia kreiptis pagalbos dėl stigmos ar yra mažai motyvuojami.
Narkotikų vartojimą nulemia ir prasta fizinė ar psichikos sveikata, socialinė ir ekonominė padėtis. Be to, šiandieninis požiūris į narkotikų vartojimą yra atlaidesnis, nemąstoma apie rizikas“, – vardija NTAKD atstovė.
Prieinamos paslaugos ir prevencija
Kalbėdama apie tai, kokių veiksmų galime imtis, kad situacija gerėtų, NTAKD atstovė E. Baubaitė vardija, kad svarbu užtikrinti prieinamą, kokybišką ir asmens poreikius atitinkančią priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo paslaugų sistemą.
„Dažnai pasitaiko, kad priklausomi asmenys nepatenka į socialinių darbuotojų akiratį, nes didžiąja dalimi socialinių darbuotojų darbas orientuotas į socialinę riziką patiriančias šeimas, egzistuoja barjerai tarp socialinių paslaugų ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, mažas dėmesys priklausomybėmis sergančių asmenų tolimesnei reabilitacijai, nėra aktyvaus siūlymo jiems kreiptis į priklausomybių konsultantą ar socialinį darbuotoją“, – aiškina E. Baubaitė.
NTAKD atstovės teigimu, taip pat svarbi žemo slenksčio paslaugų plėtra narkotines medžiagas vartojantiems asmenims, kadangi tai padeda pasiekti marginalizuojamus narkotikų vartotojus, darbuotojams sudaro galimybę užmegzti kontaktą ir nukreipti juos vartoti saugiai ir higieniškai.
„Šios paslaugos yra susijusios su rizikingo švirkštimosi mažėjimu, o tai mažina užsikrėtimo per kraują perduodamomis infekcijomis riziką, padeda išvengti mirčių dėl perdozavimo. Esant pakankamoms aprėptims, perdozavimo prevencijos paslaugos prisideda prie su narkotikais susijusių mirčių mažinimo“, – priduria E. Baubaitė.
Kaip pasakoja ji, reikalinga veiksminga psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, aukštos kokybės švietimas, gerosios tarptautinės patirties taikymas, specialistų gebėjimų vadovautis tarptautiniais prevencijos kokybės ir veiksmingumo standartais tobulinimas.
Taip pat svarbu sumažinti narkotikų pasiūlą, sužlugdant ir išardant su narkotikais susijusias organizuotas nusikalstamas grupes, tobulinti nusikalstamumo prevenciją, pabrėžia E. Baubaitė.
