Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva buvo tarp šalių, apribojusių galimybes Rusijos piliečiams gauti vizą ir atvykti į mūsų šalį. Tačiau realybė kitokia – šiemet rusų ir baltarusių į Lietuvą atvyko daugiau nei iki karo. Patekti į Lietuvą ribojimų nėra, jei vykstama su kitos Šengeno zonai priklausančios šalies išduota viza, o jau atsidūrus Lietuvoje – nedraudžiama prašyti laikino leidimo čia gyventi.
Su dideliu atvykstančiųjų iš Rusijos srautu susiduria ir kaimyninės šalys. Estija planuoja nebeišduoti nei leidimų laikinai gyventi, nei vizų studijuoti. Latvija dalies sieną kertančių rusų prašoma pasirašyti Rusijos karą smerkiantį dokumentą.
Karą Ukrainoje liudijančios nuotraukos dar nuo kovo pabaigos pasitinka Vilniaus geležinkelio stotį tranzitu į Kaliningradą pravažiuojančius Rusijos gyventojus. Manyta, kad rusai Lietuvoje tik nuotraukas ir tepamatys, nes oficialiai Rusijos gyventojams panaikinta galimybė užsienyje gauti Lietuvos vizą, vadinasi, ir čia atvykti.
„Bet jeigu jie atkeliauja į Lietuvą kažkokiais kitais būdais, tai jie gali paduoti prašymą išduoti ilgalaikę nacionalinę vizą ar išduoti leidimą gyventi“, – sako Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinaitė.
Leidimas neišduotas vienam
Užsienio reikalų ministerija (URM) portalui LRT.lt komentavo, kad šalyje įvedus nepaprastosios padėties režimą taikomos Seimo nutarime nustatytos nepaprastosios priemonės, tarp jų – užsieniečių vizų režimo sugriežtinimas.
„Sugriežtinus vizų režimą, sustabdytas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija“, – teigiama URM raštu perduotame komentare.
Šiemet iki rugpjūčio beveik 2700 Rusijos piliečių išduoti nauji leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, nacionalines vizas gavo dar per 2 tūkst.
Tiesa, kaip portalui LRT.lt jau anksčiau komentavo Migracijos departamentas, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procedūra įprasta tvarka trunka keturis mėnesius, tad tikėtina, jog dėl dalies išduotų leidimų buvo kreiptąsi praėjusių metų pabaigoje.
Nuo sausio 1-osios iki birželio 30-osios dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kreipėsi 2 280 rusų. Migracijos departamento duomenimis, per šiuos metus leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nebuvo išduotas vienam jo prašusiam Rusijos piliečiui. Liepos vidurio duomenimis, apie 1,1 tūkst. Rusijos piliečių prašymų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje vis ar buvo nagrinėjami.
Vadina pertekline priemone
Turistinių vizų Rusijos gyventojams Lietuva taip pat neišduoda, bet turistų iš Rusijos sulaukia, nes ne visos šalys yra apribojusios galimybes rusams judėti Šengeno teritorijoje.
„Jeigu Italija išdavė turistinę vizą, tai, aišku, turizmo tikslais turėtų skristi į Italiją, o ne į Lietuvą. Bet jeigu atskrido į Italiją ir sugalvojo užsukti į Gedimino bokštą pažiūrėti, tai iš esmės tas nėra draudžiama“, – konstatuoja E. Gudzinskaitė.
Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad taip būti neturėtų.
„Tuo metu, kai žudomi nekalti žmonės, yra užgrobiama kaimyninė šalis be jokios priežasties, paminant visas teises ir principus, ir taisykles – negali tai būti visiškai natūralu, kad šitie žmonės tuo pat metu keliauja po pasaulį“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ sakė L. Linkevičius.
Seimo narys Giedrius Surplys sako, kad dar labiau apriboti rusų patekimą į Lietuvą teisiškai gal ir įmanoma, bet tai esą būtų perteklinė priemonė.
„Jeigu mes norėtume tikrinti, mes tada turėtume atnaujinti sienos kontrolę su Lenkija, su Latvija“, – tvirtina jis.
Pasak G. Surplio, prasmingiau būtų sugriežtinti ne tik tvarką išduoti naujus leidimus gyventi, bet ir jau Lietuvoje gyvenančiųjų patikrą.
„Visi Rusijos piliečiai, kurie šiuo metu yra Lietuvoje, kurie turi leidimus laikinai gyventi, manau, kad jų leidimų atnaujinimo procesas tikrai turėtų būti rimtesnis. Tikrai reikėtų jiems užduoti klausimus, kurią pusę jie renkasi“, – aiškina G. Surplys.
Kaimynai imasi priemonių
Kaimyninėse šalyse jau imamasi ribojimų. Latvijos žiniasklaida savaitgalį pranešė, kad dabar kai kurių iš Rusijos atvykstančių asmenų pasų kontrolės punkte prašoma pasirašyti dokumentą, kuriuo smerkiami Rusijos veiksmai Ukrainoje.
„Nuo karo pradžios, 64 žmonės, atvykę prie pasienio, nebuvo įleisti į Latvijos teritoriją iš Rusijos dėl to, kad kilo įtarimų arba žmonės tiesiog tiesiai šviesiai pasakė, kad palaiko tai, ką Rusija šiuo metu vykdo Ukrainoje“, – pasakoja Latvijoje gyvenantis lietuvis Paulius Jakelis.
Papildomų ribojimų imasi ir Estija. Šalis nebeišduos laikinų leidimų gyventi Rusijos piliečiams bei studijų vizų. O tie rusai, kuriems leidimą išdavė kita šalis, negalės Estijoje įsidarbinti.
„Negalime elgtis taip, tarsi kai kuriose gyvenimo srityse nevyksta genocidinis karas. Jie yra piliečiai valstybės, kariaujančios genocidinį karą, šioje situacijoje, Estija planuoja skatinti Europos Sąjungą taikyti tokius ribojimus. Sankcijos turėtų paveikti visą Rusijos visuomenę“, – tvirtina Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
Apie ribojimus Rusijos gyventojams atvykti į šalį jau kalba ir Suomijos politikai. Šiemet, vien per pusmetį, šalis sulaukė daugiau nei 50 tūkst. paraiškų turistinėms vizoms.
