LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ kalbėjęs Vilniaus universiteto fakulteto docentas Mantas Martišius sako, kad Rusijos propagandą atvirai skleidžiančios knygos kai kuriuose knygynuose yra problema, tačiau jų cenzūruoti nereikėtų.
Pasak docento, greičiausiai Lietuvos visuomenėje yra paklausa ir tokiai literatūrai, tačiau ji nedidelė, nedaro politinio poveikio valstybei.
„Sutikime, kad būtų nemalonu, jei nueitume į kavinę, kurioje grotų muzika, kurios autoriai šlovina Rusijos vykdomą karą, nesidžiaugtume, jei sporto aistruoliai pradėtų remti Maskvos CASK klubą, nes jis yra [susijęs su kariuomene]. Bet turime pasakyti kitą dalyką: tos knygos nėra populiarios, jų mastas nėra didelis, ne kiekviename knygyne parduodamos“, – pažymėjo M. Martišius.
Jis priminė, kad kai kurių prieštaringai vertinamų Rusijos atlikėjų koncertų ir renginių jau atsisakyta, tai padarė patys organizatoriai, todėl ir dabar sprendimą turi priimti verslas, knygynų savininkai.
„Tai yra problema, su kuria mes galime gyventi“, – mano M. Martišius.
Be to, jis ragino susilaikyti nuo galvojimo apie knygų šalinimą, kontrolės institucijas ir panašias priemones.
„Rusijos propagandos tikslas yra pastumti Lietuvą, kad prarastume adekvatumą, pradėtume viską hermetizuoti mūsų erdvėje, vos ne deginti knygas. Tai sukurtų papildomas problemas, nes Vakaruose atrodome šiek tiek paranojiški. Tais atvejais, kai reikėtų pasisakyti autoritetingai, paremti Ukrainą ir kitais klausimais, mums priliptų etiketė, kad esame neadekvatūs, nežinantys ribų, iš musės padarantys dramblį“, – įspėjo ekspertas.
Jis ragino pagalvoti, kad greičiausiai Lietuvoje yra daugiau Ukrainos vėliavų, nei tokių knygų.
M. Martišius taip pat priminė, kad jei leidiniuose yra nesantaikos kurstymas, pardavėjams gresia administracinė atsakomybė. Tačiau knygų cenzūravimas – taip pat teisės normų nepaisymas.
„Jei valstybė nori imti reguliuoti, ji turi keisti įstatymus, tarptautinius susitarimus <…> Kai Lietuva stojo į ES, žodžio laisvės įstatymai buvo parašyti taip, kad būtų kuo didesnis palankumas minties sklaidai, saviraiškai. Tai naudoja tokie totalitariniai režimai, kaip Rusijos, kurie randa būdų įeiti į kitų šalių informacines erdves ir ten skleisti savo propaganda“, – sakė jis.
Todėl, anot eksperto, jei Lietuva ims kontroliuoti knygų turinį, „atrodysime nesolidžiai ir juokingai“.
Jis priminė, kad ES bandoma apriboti rusiškos televizijos sklaidą, tačiau propaganda vis tiek randa kelią.
„Jei kalbame apie televizijas, nueitas ilgas kelias ir padaryta daug dalykų. Kabelinėse televizija to jau nėra. Buvo susitikta su Vakarų transliuotojais <…> kurie išėmė iš savo palydovų“, – sake pašnekovas.
LRT.lt primena, jog humoristas Olegas Šurajevas šią savaitę atkreipė dėmesį, jog kai kuriuose Lietuvos knygynuose parduodamos knygos, kuriose skleidžiama Rusijos propaganda.
Taip pat skaitykite
LRT TELEVIZIJOS kalbinto kultūros ministro Simono Kairio teigimu, Lietuvos visuomenė pakankamai atspari tam, kad tokie prokremliški leidiniai didesnės įtakos nepadarytų – esą ir dėl Rusijos atlikėjų Lietuvoje neprireikė cenzūros, nors pasipiktinimas, ar Lietuvoje turi koncertuoti karą palaikantys menininkai, kilo didelis.
„Tikrai keista situacija, bet privatūs knygynai neturi gauti kokios nors licencijos, dokumentų, rodyti to, kuo jie prekiauja, nepaisant to, kad yra tam tikros procedūros <...> Manau, kad mastas ir pati problema nėra tokia didelė, kaip manome, ir kiek pastangų dedame“, – pažymėjo S. Kairys.
