„Kas sunaikino SSRS?“, „Rusofobo užrašai“, „Kyjivo Rusios nebuvo“, „Tėvynės patrioto užrašai“, „Neapykanta: rusofobijos kronikos“ – tai tik keli iškalbingi pavadinimai knygų, kurias galėtumėte rasti knygyne „Knygų pasaulis“ prie pat Vilniaus geležinkelio stoties. Valstybės institucijos sako neužsiimsiančios cenzūra, o kai kurie knygynai priėmė sprendimą atsisakyti bet kokių rusiškų knygų.
Klausimą, kad Rusijos karą Ukrainoje smerkiančioje Lietuvoje laisvai prieinamos akivaizdžiai prokremliškos knygos, feisbuke iškėlė humoristas Olegas Šurajevas. Dauguma jo rastų prieštaringai vertinamų knygų – Nikolajaus Starikovo kūriniai. Tai gerai žinomas autorius, savo knygose tvirtinantis, kad SSRS lyderis Stalinas nedarė nusikaltimų, neigiama okupacija ir tremtys. Jis taip pat žinomas dėl Rusijos politikos ir agresijos prieš Ukrainą palaikymo.
Prieš kelis metus Lietuvos knygynai šio autoriaus knygas išėmė iš prekybos, kilo skandalas, kai jas į lietuvių kalbą išvertusi organizacija bandė nemokamai įsiūlyti leidinius šalies bibliotekoms. Kad N. Starikovas yra Kremliaus propagandos skleidėjas, tada dėmesį atkreipė ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas bei įspėjo, jog dėl jo leidiniuose esančio melo bei propagandos N. Starikovo knygos neturėtų „atsidurti Lietuvos bibliotekose ir būti prieinamos skaitytojams“.
Knygyne Geležinkelio gatvėje apsilankę LRT žurnalistai taip pat matė minėtas knygas.
O. Šurajevas LRT.lt sakė keliantis ne tik klausimą, kodėl tokios knygos pardavinėjamos be apribojimų, bet ir ar Lietuvoje pakankamai knygų ukrainiečių kalba.
„Klausimas, ar bus ukrainietiškų knygų, manoma: atvažiavote, štai iš Ukrainos ir vis tiek kalbėsite rusiškai <...> Tai kultūros opresijos istorija“, – minėjo jis.
N. Starikovo knygų galima rasti ir interneto parduotuvėse, jų kainos svyruoja nuo 5 iki 11 eurų.
Knygyno savininkai nekomentuoja
Pastate Geležinkelio gatvėje, kur įsikūręs knygynas, dažnai buvo galima sutikti už šnipinėjimą Rusijai nuteistą Algirdą Paleckį, kelionėmis į Baltarusiją esą draugiškų ryšių megzti pagarsėjusį Kazimierą Juraitį – čia filmuojamos prieštaringai vertinamo kanalo „Pressjazz TV“ laidos.
LRT nepavyko susisiekti su knygyno „Knygų pasaulis“ savininkais – gavę užklausą, jie pageidavo su žurnalistais susiekti patys, tačiau to nepadarė. Bendrauti nelinkę buvo ir leidyklos „Baltosios gulbės“ atstovai – būtent ši įmonė N. Starikovo knygas išvertė ir išleido lietuvių kalba, jos platinamos internetu. Jie pageidavo klausimus gauti elektroniniu paštu, vėliau į skambučius neatsiliepė.
Kitas didelis Vilniaus knygynas, prekiaujantis knygomis rusų kalba, kurio atstovė norėjo likti nepristatyta, LRT TELEVIZIJĄ informavo, kad prasidėjus karui propagandinę literatūrą darbuotojai pašalino patys.
Tuo metu LRT TELEVIZIJOS kalbinta knygynų tinklo „Pegasas“ atstovė Dalia Pilkienė sakė, kad šis knygynas prasidėjus karui apskritai išėmė visas knygas rusų kalba.
„Esame ramūs, kad tokio turinio propagandinio pas mus šiandien nėra. Tik prasidėjus karui, iš lentynų išėmėme visas knygas rusų kalba. Taip pat tas, kuriose buvo ryškiai propagandinis turinys, pavyzdžiui, „Maša ir lokys“. Antra, dirbame su patikimais partneriais: leidėjais, platintojais, pasitikime jais, manome, kad jie tokio turinio neplatina“, – sakė ji.
Pasak pašnekovės, klientų pasipiktinimo knygynas nesulaukė.
„Gal pačioje pradžioje ir buvo <...> Bet mūsų pirkėjas tokio turinio ir neieško, jis pagrinde yra lietuviškai kalbantis skaitytojas, turime daug [rusiškų] kūrinių, išverstų į lietuvių kalbą“, – sakė ji.
Ministras ragina nesiimti cenzūros
LRT TELEVIZIJOS kalbinto kultūros ministro Simono Kairio teigimu, Lietuvos visuomenė pakankamai atspari tam, kad tokie prokremliški leidiniai didesnės įtakos nepadarytų – esą ir dėl Rusijos atlikėjų Lietuvoje neprireikė cenzūros, nors pasipiktinimas, ar Lietuvoje turi koncertuoti karą palaikantys menininkai, kilo didelis.
„Tikrai keista situacija, bet privatūs knygynai neturi gauti kokios nors licencijos, dokumentų, rodyti to, kuo jie prekiauja, nepaisant to, kad yra tam tikros procedūros <...> Manau, kad mastas ir pati problema nėra tokia didelė, kaip manome, ir kiek pastangų dedame“, – pažymėjo S. Kairys.
Ministras paminėjo, kad kai visuomenėje kyla pasipiktinimas tokia produkcija, net ir privačios įmonės pasirenka pergalvoti, kuo prekiauja.
„Jos tiesiog yra kažkur. Jei jų niekas neperka, idėja, kuri ten aprašyta, nebus realizuota“, – sakė jis ir pridūrė, kad propagandinė Rusijos literatūra greičiausiai skaitoma tik tų žmonių, kurie jau turi susiformavusias nuostatas ir ieško būtent tokios tematikos skaitinių.
Jis sako nematantis galimybių valstybiniams kontrolės mechanizmams.
„Ministerija yra ne kokia nors kultūros inspekcija. Mums svarbu, kad visuomenė būtų pilietiškai mąstanti, brandi <...> Tuo mes ir skiriamės nuo Rusijos, nuo kitų šalių, kad galime apsisaugoti savo pilietine branda“, – sakė S. Kairys.
Kas atsakingas – neaišku, tačiau gresia administracinė atsakomybė
Panašios pozicijos laikosi ir Kultūros ministerija.
„Kultūros ministerija nemano, kad griežtas reglamentavimas, kokiomis knygomis knygynuose galima prekiauti, padėtų spręsti problemą tokiais atvejais, juolab kad panašaus pobūdžio lektūra lengvai gali pasiekti skaitytojus ir virtualiu būdu“, – teigiama LRT.lt atsiųstame ministerijos komentare.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis priminė, kad Lietuvoje dėl karo propagandos yra blokuojami Kremliaus kontroliuojami rusiški kanalai, tačiau apie knygų cenzūrą kalbėti sudėtinga.
„Ačiū Dievui, Lietuvoje yra demokratija ir cenzūros nėra ir negali būti <...> Aš tų knygų neskaičiau ir nenoriu skaityti, bet manau, kad Lietuvoje žmonės yra pakankamai sąmoningi“, – sakė jis.
Kultūros komiteto pirmininkas ragino pamačius pardavimo vietose tokias knygas kelti klausimus pardavėjams.
„Ar tikrai jie žino, ką parduoda? Jei tai turinys, skatinantis karą, tam yra policija, – Seimo narys priminė, kad už karo kurstymą Lietuvoje gresia administracinė atsakomybė. – Tačiau aišku, eiti į knygynus, atiminėti ir deginti knygas – prisižaistume“.
Ji užsiminė, kad galbūt įsikišti skleidžiant tokią informaciją galėtų Valstybės saugumo departamentas.
„Privatus pardavėjas parduoda prekę – lygiai taip pat, jei parduotuvėse rastume <...> maisto ar kitų dalykų. Žmonės perka, jei prie širdies, visokių jų yra“, – sakė V. Juozapaitis.
