Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą 2014-aisiais ir okupavo Krymą, Lietuvos kariuomenė patyrė lūžio momentą: atsirado NATO sąjungininkų sunkioji technika, o pati Lietuva, padidinusi išlaidas gynybai, galėjo leisti sau įsigyti itin modernios ginkluotės. Stebėdami šiuo metu vykstantį karą, ekspertai ragina derėtis dėl naujų pirkinių.
LRT.lt kalbintas atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis tvirtina, kad Lietuvos kariuomenės sausumoje naudojama technika – pernelyg lengva. Nors ir kai kurie jos vienetai laikomi vienais moderniausių NATO, pašnekovo teigimu, kitais atvejais šios karinės transporto priemonės nedaug skiriasi nuo paprastų sunkvežimių.
„Ką mes darome? Perkame gerą prancūzišką vamzdį, tikrai gerą patranką, bet bazė – šiukšliavežės. Šiandien pas mane šiukšles vežė toks pats sunkvežimis, tik su šešiais ratais“, – kalbėjo jis apie Lietuvos planuojamas pirkti haubicas.
Rusija Ukrainą puolė didelėmis mechanizuotomis pajėgomis, atakuodama artilerija: kaip tokiam scenarijui turėtų ruoštis Lietuva?
„Raginu sunkinti mūsų sausumos pajėgas, nes vis dar esame raitosios kavalerijos lygio. Tam, kad kariai būtų apsaugoti, kad jie turėtų ugnies galią, reikalingas sunkinimas ir, pabrėšiu, taktinis mobilumas: kad būtų galima judėti trumpais atstumais be jokių kelių, blogomis oro sąlygomis, blogu gruntu. Tai gali tik vikšrinė technika“, – sako jis.
Tačiau Lietuva sunkiųjų kovos mašinų neturi. Vietoje tankų mūsų kariuomenė kliaujasi pėstininkų mašinomis „Vilkas“, kurios gali gabenti raketas, galinčias sunaikinti priešo tankus, kitus objektus. Yra ir šarvuočių, tačiau jie naudojami kaip transporto priemonė.
G. Ažubalio teigimu, kai kur šių gana senoviškų mašinų būklė yra tokia bloga, kad, jo žodžiais, būtų staigmena, „jei jos nuvažiuotų iki mūšio lauko“. Tokioms pajėgoms stojus akis į akį su Rusijos technika – tokia, kokią matome Ukrainoje, priešas lengvai pralaužtų liniją.
G. Ažubalis sako, kad geografiškai Lietuva galėtų būti užpulta iš 5 krypčių: iš Daugpilio link Vilniaus arba link Panevėžio, Šiaulių, iš Baltarusijos Gožos poligono, iš Kaliningrado puolant Marijampolę, iš Sovetsko – Klaipėdą arba Šiaulius.
„Vilnius, tarkime, yra keliasdešimt kilometrų nuo sienos, puikus plentas ir aplink atviri laukai. Geriausia vieta mechanizuotoms kolonoms pulti. Tokiose vietose gali atsilaikyti tik su sunkiąja technika, ką daro ir ukrainiečiai visomis kryptimis: tai yra rimti šarvuočiai, tankai, haubicos, kurie gali manevruoti mūšio lauke. Mums ne ratiniai šarvuočiai reikalingi, kuriuos mes ir toliau perkame, jie mūšio lauke klimps, nesugebės įveikti nė vieno upelio, nė vieno didesnio griovio, reikės nuolat ieškoti tiltų, kelių tinklo“, – sakė jis.
Žeria kritiką pasiruošimui
Nors Lietuvos teritorijoje tankų yra, jie priklauso Vokietijos ir JAV kariams. Šiandien laukiama reikšmingo Vokietijos karių skaičiaus padidėjimo, bet pašnekovas įsitikinęs, kad Lietuvai geriau turėti nuosavos sunkiosios technikos, užuot planavus, kad ji atkeliaus iš sąjungininkų. G. Ažubalio teigimu, kai to reikės, gali būti per vėlu, nes sunkiąją techniką ir gabenti būtų sunkiau.
„Mūsų net pirma brigada nėra sunkioji. O lengvinimas reiškia, kad būsi priverstas trauktis į palankią vietovę: miškus, miesto vietoves. Tai reiškia, kad, kaip ir Ukrainoje, jau pirmomis dienomis prarastume didžiulius operacinius plotus, nesugebėtume net pasitikti.
Sąjungininkų taip greitai gali ir nebūti. Kiek jų bus? Net jei bus viena vokiečių brigada, NATO brigada, dar viena amerikiečių, iš viso penkios – to pakaks tik simboliškai. <...> Reikia sunkinti save pačius, kad smūgį galėtume priimti, kad būtų galima greičiau čia atsiųsti lengvesnių sąjungininkų lėktuvais, laivais ir mašinomis, kad netektų laukti brigadų ir paskui stengtis atkovoti prarastus plotus, kaip sakė Estijos premjerė“, – mano pašnekovas.
Jo teigimu, nors ir Lietuvoje yra sąjungininkų karių, jie dažnai veikia atskirai, pavyzdžiui, tik Vokietijos batalionas turi tiltatiesę, tačiau naudotų ją tik savo reikmėms. Siekiant aprūpinti karius, prioritetas ir ištekliai dažnai skiriami NATO kariams, bet ne Lietuvos.
„Mėgstame kalbėti apie [NATO] brigadas, bet kai vadas pasako, kad reikia nepamiršti pasirūpinti ir savo brigadomis, pagrūmojama dar pirštu“, – kalbėjo G. Ažubalis.
Be to, ir savi kariuomenės padaliniai nėra vienodai gerai aprūpinti: geriausiai aprūpintas batalionas yra Geležinio Vilko brigadoje, kitiems, pašnekovo vertinimu, vis dar trūksta technikos, pavyzdžiui, net ir „Vilkai“ paskirti ne visiems. Neseniai įkurta Aukštaitijos brigada, pasak atsargos pulkininko, aprūpinta blogiausiai.
„Iš esmės turime 3 batalionus, kurie, primerkus abi akis, būtų tinkami kovai. O visa kita yra plika, lengvi pėstininkai. Žmonės su lengva ekipuote, kariai su gera individualia ginkluote, tą mes, ačiū Dievui, per 3 dešimtmečius pasiekėme“, – kritiškai Lietuvos karinių pajėgų paveikslą piešė G. Ažubalis.
Artilerijos raketų sistemos HIMARS pirkimą pašnekovas taip pat vadina labiau simboliniu ir sako, kad daug svarbiau būtų įsigyti salvinės ugnies sistemų MLRS – tai labai panašios raketų paleidimo sistemos, tačiau MLRS salvės su didesniu raketų skaičiumi gali padengti didesnį plotą. Esant priešo invazijai jos padėtų smūgiuoti į mechanizuotų karių susitelkimus didesne galia.
G. Ažubalio teigimu, Lietuvos krašto apsaugos viceministrai turėtų spartinti įsigijimą, derėtis su užsienio partneriais dėl naujų pirkinių ir labiau įsiklausyti į kariuomenės poreikius.
„Ukrainiečiai išėjo į karą jau turėdami solidžią bazę po kojomis. Jiems tiesiog trūko ginkluotės: jie turėjo žmonių, sugebėjo mobilizuotis. Pas mus yra kitaip: mes viską dar darome nuo nulio“, – sakė jis.
Reikėtų milijardo
Oro pajėgos pasirodė esančios svarbios Ukrainoje, bet Lietuvoje šiandien jos atrodo gana kukliai – mūsų orlaiviai skirti transportui, karinės oro pajėgos kartais vykdo užduotis ir pratybas su sausumos pajėgomis.
„Matome, kad [Ukrainoje] oro pajėgos vaidina didelį vaidmenį ginant valstybinės ir karinės reikšmės objektus nuo oro antpuolių orlaiviais, raketomis ir atakuojant antžeminius taikinius aviacijos pajėgumais. Dėl Ukrainos oro pajėgų aviacijos ir antžeminės oro gynybos Rusijos Federacijos orlaiviai taip ir neįgijo pranašumo ore, dėl to negali laisvai bombarduoti valstybinės ar karinės reikšmės taikinių Ukrainos gilumoje“, – LRT.lt sakė anonimu norėjęs likti Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N' Loaded“ ekspertas.
Pasak jo, jei oro pajėgos būtų vystomos, Lietuva galėtų pradėti kurti kovinę aviaciją.
„Visgi reikia suprasti, jog yra labai brangu šiuos elementus įsigyti ir išlaikyti, todėl būtina rasti balansą. Būdama NATO nare, Lietuva didelį dėmesį skyrė antžeminės oro gynybos pajėgumams vystyti: RBS70, NASAMS [oro gynybos sistemoms], oro gynybos sistemų integracijai į NATO“, – sakė pašnekovas.
Kad oro gynybos stiprinimas bus Lietuvos prioritetas, liepos mėnesį minėjo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.
„Suprantame, kad oro gynyba yra viena jautriausių vietų. NASAMS jau yra Šiaulių regione, reikia plėsti tuos sprendimus“, – sakė jis ir pridūrė, kad „Patriot“ sistemos viena baterija kainuoja nuo 1 milijardo eurų, todėl tai bus NATO, o ne Lietuvos investicija.
LRT.lt kalbinto karybos eksperto teigimu, Lietuva NATO sąjungininkams stengiasi suteikti geriausias sąlygas. Realiausi, nors ir dėl kaštų sunkiai tikėtini pirkiniai – kovinė aviacija ir priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“.
„Vertinant Ukrainos karo kontekstą, Lietuvos pajėgoms ko gero reikėtų atkreipti dėmesį į išgyvenamumą, pasyvią oro gynybą, elektroninės kovos ir gynybos nuo bepiločių orlaivių sistemų vystymą“, – mano karybos ekspertas.
Anot pašnekovo, karinės oro pajėgos – ne tik orlaiviai, jas būtų galima aprūpinti mobiliomis šarvuotomis trumpo nuotolio oro gynybos sistemomis, kurios užtikrintų sausumos pajėgų brigadų oro gynybą. Oro gynybos vienetai, kurie vykdo sausumos brigadų oro gynybą, turėtų turėti tokias pačias mobilias, šarvuotas transporto priemones, kaip ir remiami padaliniai, pavyzdžiui, pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ arba šarvuotų visureigių.
Vienu iš realių pažadų, anot L. Kasčiūno, bus infrastruktūros atnaujinimas – šiandien tenka išgirsti nemažai priekaištų Zoknių oro uostui. Jis priima NATO naikintuvus, bombonešius ir didelius transporto orlaivius.
„Šiems orlaiviams priimti reikalingi sudėtingi kariniai aerodromo techniniai sprendimai, navigacijos, ryšio priemonės, orlaivių parkavimo aikštelės ir t. t. Tai signalizuoja apie gerą Zoknių oro uosto lygį, apie jį kaip NATO karinius orlaivius gebantį priimti oro uostą“, – Zoknių insfrastruktūrą įvertino LRT.lt kalbintas ekspertas.
Ministras: apie tankus svarstytume, jei gynybos biudžetas būtų dvigubas
Tačiau nors nebe pirmus metus svarstoma, ar Lietuvai reikalinga sunkioji technika, tankai ar naikintuvai, kariuomenė tokių pirkinių kol kas net neplanuoja.
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, Lietuvoje yra pakankamai sąjungininkų sunkiosios technikos, o įsivaizduojantys, kad pakanka tiesiog pasistengti ir nusipirkti brangesnę įrangą, pamiršta, kad reikės mokėti ir už jos priežiūrą.
„Tai nėra politinis sprendimas, tai yra karinio padalijimo reikalas. Kai kalbame apie karinį padalijimą, pirmiausia reikia pagalvoti, kad Lietuva yra NATO narė. Ar Lietuvoje nėra tankų? Jų yra, jie sąjungininkų, ir visą laiką nuo 2017 metų tankų [Lietuvoje] yra. Ir ne vienas, ne dešimt, ne dvidešimt, ne trisdešimt. Mes veikiame kaip šalis, kuri priklauso NATO, ir esame suderinę, kokius pajėgumus vystome. Jūroje – išminavimo, sausumoje – pėstininkų, kurie ginkluoti šarvuotais transporteriais“, – LRT.lt sakė ministras.
Anot jo, Lietuva sausumoje orientuojama turėti prieštankinių pajėgumų: ant jau minėtų „Vilkų“ montuojamos raketos gali sunaikinti pusantro ar du kartus toliau tanko šūvio esančią mašiną, t. y. pasiekti ją, kol ji nepasiekia mūsų pajėgų.
„Suprantu, visuomenė turi lūkestį, kad Lietuva kaip ir didžiosios valstybės turėtų turėti tankų, naikintuvų, aviacijos, bet visam tam reikia resursų. Tankai? Papildomos remonto bazės. Aviacija – ne tik kompetencijos, aviacijos bazės. Kiekvieno lėktuvo išlaikymas turi tikrai didelę kainą. Jei biudžetas būtų ženkliai didesnis, pavyzdžiui, du kartus, būtų galima apie tai kalbėti“, – sakė ministras.
Anot jo, kariškiai tiesiog skaičiuoja, ką geriausia turėti už tą sumą, kuri gynybai skirta biudžete.
„Prie krašto apsaugos išlaidų, kaip žinia, pridėti ir kiti kaštai: Kertinis valstybės telekomunikacijų centras, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, tai irgi reikalauja resursų. Naudojame pinigus, kokie yra, bet lūkesčiai visą laiką gali būti aukštesni“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Tuo metu karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis, paklaustas, kokių investicijų reikėtų oro pajėgoms, kalbėjo, kad artimiausiu metu bus vystomi mūsų šalies oro erdvės stebėjimo ir kontrolės, oro erdvės gynybos pajėgumai bei integruotos oro gynybos sistema, gerinamas sienų stebėjimas.
„Bus toliau modernizuojama oro erdvės stebėjimo sistema bei vystomas perdislokuojamas Oro operacijų centras. Tuo tikslu bus atnaujinami vidutinio nuotolio radarai, į vieningą sistemą integruojama kitų Lietuvos kariuomenės turimų sistemų informacija, bei didinamas pačios sistemos mobilumas“, – sakė jis.
Oro pajėgų vado teigimu, Lietuva tobulins sąveiką tarp kariuomenės vienetų ir NATO sąjungininkų aviacijos.
„Lietuvos Respublikos teritorijoje bus toliau vystomas šifruotų duomenų apsikeitimo tinklas LINK 16. Kad gebėtume užtikrinti kariuomenei svarbių objektų ar rajonų apsaugą nuo atakų iš oro, bus toliau stiprinami vidutinio ir trumpo nuotolio oro gynybos pajėgumai. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pasiruošimui kovai su bepiločiais orlaiviais“, – sakė A.Matutis.
Jis taip pat paminėjo, kad kariuomenė planuoja vystyti aviacijos bazės infrastruktūrą, modernizuoti transporto lėktuvus, įsigys naujų universaliųjų straigtasparnių.
Ragina pagalvoti ir apie kelius
LRT.lt kalbintas atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas, paklaustas apie naujus kariuomenės pirkinius, sako, kad nepakanka nusipirkti konkretų ginklą, kad galėtume manyti, jog esame pasiruošę karui: pasak jo, savaime ginklas nieko neužtikrina, krašto apsaugą lemia ginklų visuma, gynybos koncepcija ir planas.
Jo teigimu, tankai Lietuvai reikalingi, tačiau ar nuosavi, ar sąjungininkų, reikėtų spręsti kariuomenei.
„Reikia daryti studiją, vertinimą. Negali atsakyti vienas žmogus, atsisėdęs ant sofos. Tankas yra ledkalnio viršūnė, apačioje yra išlaikymas, jis yra daug brangesnis: pradedant garažais, tepalais, detalėmis, specialistų rengimu. <...> Tai net ne politikų, o specialistų darbas.
Visko Lietuva nenusipirks, neįmanoma. Per daug metų – gal, bet vieną nusipirksi, kito neturėsi, todėl reikia įvertinti, kas svarbiau“, – sakė G. Bagdonas.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad kariuomenei reikalingi ne tik ginklai.
„Reikia kelių infrastruktūros – neužtenka vieno plento „Via Baltica“. Reikia, kad technika galėtų važiuoti sklandžiai ir greitai <...>. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai atvažiuos, tai ir geležinkeliai, oro ir jūrų uostai. Anksčiau civilinės infrastruktūros nebuvo privaloma derinti su kariuomene, kariniais poreikiais. Civiliams derinimas nė kiek nekliudo, situacija tik gerėja“, – į Lietuvos problemą dėmesį atkreipė jis. Pasak pašnekovo, šiuo metu net ne visi Lietuvos tiltai gali atlaikyti karinę techniką.
