LRT.lt kalbinti kriminologai sutartinai pabrėžia, kad atvejai, kai nepilnamečiai nužudo kitus nepilnamečius, Lietuvoje yra itin reti. Kriminologas Gintautas Sakalauskas pastebi, kad nepilnamečių nužudymai dažnai būna susiję su nuoskaudomis, konfliktais, keršto planais, kurių tikslas dažniausiai nėra siekis atimti žmogui gyvybę. O štai kriminologas Alfredas Kiškis ragina atkreipti dėmesį į viešosios erdvės, kurioje neretai galima pamatyti smurto apraiškų, poveikį jaunuoliams.
LRT.lt primena, kad antradienį pranešta apie kraupų įvykį Šiauliuose – pirmadienio vakarą rasta nužudyta 15-metė paauglė. Nepilnametės, kaip vėliau paaiškėjo, augusios vaikų globos įstaigoje, kūnas, rastas įsuktas į kilimą, buvo su žaizda galvoje.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo.
Įtariamieji – nepilnametė (g. 2007 m.) ir trys vyrai (g. 2004, 1999 ir 2001 m.) uždaryti į areštinę. Įtariamajai merginai šiuo metu yra 14 metų, nuo tokio amžiaus nepilnamečiai Lietuvoje jau gali būti teisiami dėl nužudymo.
Apie šį įvykį policijai pranešė vietos gyventojai, pastebėję pievoje prie konteinerio paliktą kruviną kilimą.
Taip pat skaitykite
Nužudytos moksleivės kūną supjaustė dalimis
Nepilnamečio asmens nužudymas – ne pirmas toks atvejis Šiauliuose. 2011 m. liepą Šiauliuose bute nužudyta S. Šalkauskio gimnazijos moksleivė, kuriai tuo metu buvo 17 metų.
Kaip nustatė teisėsauga, nusikaltimą įvykdė dvi tos pačios gimnazijos moksleivės, kurioms tuo metu buvo 17 ir 18 metų. Nužudytoji buvo atviliota į vienos iš nuteistųjų močiutės butą, ten moksleivė buvo nužudyta, jos kūną žudikės supjaustė dalimis, sudėjo į atskirus maišelius, kūno dalis jos išvežiojo dviračiais ir išmėtė įvairiose vietose prie Aukštabalio gatvės.
Nusikaltimą padariusios merginos buvo nuteistos kalėti 20 metų.
Kriminologas: dažniausiai tai būna neapgalvoti veiksmai
LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, kriminologas G. Sakalauskas teigė, kad nepilnamečių nužudymo atvejai Lietuvoje yra itin reti. Anot jo, taip pat labai retai susiduriama su žmogžudyste, kai nepilnametį nužudo kitas nepilnametis.
Pasak kriminologo, prieš 20 metų Lietuvoje tokio tipo nužudymų fiksuota iki 30, pernai fiksuotas tik vienas toks atvejis šalyje.
„Tendencija yra aiškiai mažėjanti. Pastarojo dešimtmečio vidurkis buvo 5–6 nepilnamečių nužudymai“, – tvirtino kriminologas.
Pasak G. Sakalausko, kadangi nepilnamečių nužudymo atvejai yra itin reti, tai ir įvykių priežastis aiškintis yra nelengva, kiekvieną atvejį dažnai reikia vertinti individualiai. Vis dėlto, anot jo, asmenų iki 18 metų konfliktai, pasibaigę vienų jų nužudymu, dažnai būna susiję su įvairiomis nuoskaudomis, siekiu atkeršyti už patirtą skriaudą. Tiesa, pasak kriminologo, jaunuoliai, siekdami atkeršyti, nebūtinai nori žudyti.
„Šie nužudymai dažniausiai būna susiję su kokiais nors konfliktais ir jaunatviškomis intrigomis, kur kažkas kažkur kažką ne taip pasakė, ne taip padarė, kažką paliko, įžeidė. Tada, kadangi tai yra iki galo nesubrendę žmonės, jie susikuria įvairiausius keršto planus, absoliučiai negalvodami apie padarinius – nei apie tai, kad tu atimi kitam žmogui gyvybę, kas yra negrįžtama, nei tai, kad už tai gresia griežčiausios bausmės.
Be to, svarbu pabrėžti, kad tie nužudymai dažniausiai yra neapgalvoti, veiksmai neretai atliekami spontaniškai, kartais net galvojant, kad tai nebus išaiškinta, bet tai yra greitai išaiškinama, tokie nusikaltimai yra greitai ištiriami“, – dėstė kriminologas.
Pasak G. Sakalausko, nors Baudžiamajame kodekse egzistuoja nusikalstamos veikos padarymo iš chuliganiškų paskatų nuostata, nužudymus iš chuliganiškų paskatų, specialisto teigimu, vargu, ar galima būtų vadinti nužudymais be priežasties.
„Gal kartais tokie veiksmai atrodo lyg be priežasties, bet yra priežastys. Kartais net paprastas įžeidimas, pavadinimas asmens vienu ar kitu žodžiu gali sukelti didžiulį pykčio priepuolį, keršto norą. Net neurobiologiniai tyrimai rodo, kad smegenyse tuo metu vyksta procesai, dėl kurių žmogus savęs įprastai valdyti negali arba tam tikri žmonės susivaldyti negali.
Kartais atrodo, kad sumušė ar nužudė žmogų dėl smulkmenos, bet tai, kas įvyko toje istorijoje, tiems žmonėms nėra smulkmena, tai yra tai, kas gilumoje labai stipriai juos paliečia, ir tada dingsta stabdžiai ir jų nebuvimas veda prie tokių padarinių“, – aiškino profesorius.
Šie nužudymai dažniausiai būna susiję su kokiais nors konfliktais ir jaunatviškomis intrigomis, kur kažkas kažkur kažką ne taip pasakė, ne taip padarė, kažką paliko, įžeidė.
G. Sakalauskas
Ragino įvertinti viešosios informacijos įtaką jaunimui
Tai, kad atvejai, kai yra nužudomi nepilnamečiai ir tai padaro kitas nepilnametis ar nepilnamečiai, yra itin reti, patvirtino ir Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto docentas, kriminologas A. Kiškis.
„Lietuvoje dominuoja buitinio tipo nužudymai, kai žmonės prisigeria, susipyksta ir paskui net neatsimena, kas ką nužudė. O tai (nepilnamečio asmens nužudymas – LRT.lt), be abejo, yra labai reti atvejai“, – LRT.lt kalbėjo A. Kiškis.
Mokslininkas pažymėjo, kad, vertinant nepilnamečių nužudymo atvejus, priežasčių, kodėl taip pasielgiama, gali būti daugybė. Anot jo, kalbėti apie tai, kad Lietuvos nepilnamečiai tampa vis žiauresni, nebūtų tikslu, mat, pasak A. Kiškio, tyrimai rodo kitas tendencijas.
„2006 ir 2013 metais buvo atlikti tarptautiniai tyrimai apie nepilnamečių nusikalstamumą, tai tyrimai atskleidė, kad nepilnamečių nusikalstamumas Lietuvoje mažėja, nusikaltėliai nejaunėja, nusikaltimų pobūdis nesunkėja“, – aiškino kriminologas.
A. Kiškis, svarstydamas, su kuo gali būti susiję nepilnamečių nužudymo atvejai, kai žmogžudžiu tampa kitas paauglys, ragino atkreipti dėmesį į viešąją informaciją, kuri supa ne tik paauglius, bet ir vaikus.
„Dabar filmai vaikams yra labiau smurtinio pobūdžio ir vaikai tuos dalykus kitaip traktuoja. Jei mato, kad tas, kuris smurtavo, laimėjo, jis pasiekė savo tikslą, visi jį gerbia, vaikai nori tokie būti, perima tokį požiūrį“, – svarstė pašnekovas.
Pasak A. Kiškio, smurto, žmogžudysčių vaizdavimas, pavyzdžiui, filmuose ar serialuose, nejučia skverbiasi į žmonių pasąmonę ir tik vėliau gali padaryti įtaką jų veiksmams.
„Tai lenda žmonėms į pasąmonę, tada žmones veikia tam tikri trafaretai. Žmonės prisimena anksčiau matytus vaizdus. Būna situacijų, kai muštynėse žmogus kitam žmogui spiria į galvą, nepagalvojęs, kad taip gali užmušti kitą. Kai jo klausia, kodėl taip padarei, jis atsako „nežinau“. O kažkur, tarkime, kažkokiame filme, žmogus yra matęs spyrį į galvą. Vėliau tas pats žmogus supranta, kad galbūt taip pasielgti nenorėjo, nors štai jo galva jau buvo prikišta tokio elgesio trafaretų“, – aiškino kriminologas.
Anot jo, nuo smurtinio pobūdžio vaizdų ar informacijos vaikų ir paauglių visiškai atriboti nepavyks. Specialisto manymu, to ir nereikėtų siekti, daug svarbiau, kad tėvai su vaikais apie tai pasikalbėtų, paaiškintų jiems smurto žalą.
Būna situacijų, kai muštynėse žmogus kitam žmogui spiria į galvą, nepagalvojęs, kad taip gali užmušti kitą. Kai jo klausia, kodėl taip padarei, jis atsako „nežinau“.
A. Kiškis
A. Kiškis, kalbėdamas apie nepilnamečių polinkį į smurtą, ragino nepamiršti ir to, kad Lietuvos mokyklose vis dar klesti patyčių kultūra.
„Prieš keletą metų kalbėjome apie patyčių paplitimo lygį, jis Lietuvoje, anot tyrimų, buvo vienas didesnių pasaulyje. Kai jaunuoliai vienas iš kito tyčiojasi, tai paskui ima ir smurtauti vienas prieš kitą. Kartais tas smurtas peržengia ribas ir nueinama iki nužudymo“, – tvirtino kriminologas.
