Kauno rajono Juragių gyventojai priešinasi savivaldybės planams statyti grupinio gyvenimo namus, kuriuose gyventų psichikos negalią turintys žmonės. Valdininkai sako, kad gyventojų nerimą suprantantys ir tikisi, kad suteikus daugiau informacijos, nerimo bus mažiau. Tokių namų Lietuvoje yra per pusšimtį, ir pertvarkant socialines globos įstaigas jų planuojama kurti daugiau.
Juragiai – keliasdešimt kilometrų nuo Kauno. Nedidelės gatvelės miestelio centre gyventojams šios dienos neramios – sako, netikėta buvo savivaldybės žinia, kad čia bus statomi grupinio gyvenimo namai. Juose, kaip planuojama, gyvens apie dešimt proto ar psichikos negalią turinčių žmonių.
„Pavojus, žinoma, pavojus, nėra saugu. Vis tiek tu nežinai, ką jis galvoja, ką gali padaryti“, – sako kalbinta gyventoja.
„Žmonės beveik visi nusiteikę prieš, nes viskam yra savo vieta. Aš manau, kad bet ką statyti centre tai negalima, nepasitarus su žmonėmis, išeina, kad viskas slaptai vyksta“, – teigia kitas gyventojas.
Kauno rajono savivaldybė sklypus grupinio gyvenimo namams nupirko ir Užliedžiuose bei Raudondvaryje. Dairosi dar vieno sklypo. Savivaldybės atstovai sako suprantantys gyventojų nerimą ir tikisi, kad susitikimuose pavyks rasti sutarimą.
„Į grupinio gyvenimo namus keliami tik tie, kurie gali gyventi bendruomenėje, kurie nėra turėję reikalų nei su teisėsauga ir kurie sėkmingai gyvena. Ir kai kurie dabar gyvena, yra kad gyvena savo šeimose, bet tiesiog ugdant jų savarankiškumą, kad ir palengvintų jų artimųjų, šeimos gyvenimą“, – supažindina Kauno rajono savivaldybės skyriaus vedėja Margarita Venslovienė.
Kauno rajone tokie grupinio gyvenimo namai būtų pirmieji. Kaune, Šilainiuose, veikia jau penktus metus.
Namuose visada būna socialinė darbuotoja arba jos padėjėja, gyventojai patys tvarkosi, važiuoja į socialines dirbtuves, mokosi. Pasak socialinės darbuotojos, su kaimynais konfliktų nėra.
„Tokių didelių glaustų bendravimų, kad į svečius eitų, tokių ne (nebuvo – LRT.lt), bet kad mus atstumtų, to tikrai nejaučiame, nes jei susitinkame gatvėje ir pasikalbiname, ir turi mažų vaikų, mūsų (gyventojai – LRT.lt) mėgsta mažus vaikus pakalbinti, tikrai labai maloniai“, – teigia socialinė darbuotoja Lina Kierienė.
Pertvarkant socialines globos įstaigas, įkurti 54 grupinio gyvenimo namai. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė sako, beveik visus juos statant sulaukta bendruomenių pasipriešinimo.
„Procesas yra įsivažiavęs ir žmonės, tie kaimynai, kurie turi savo kaiminystėje negalią turinčių žmonių, tik laimi ir nepatiria, ir tie stereotipai po truputį sklaidosi. Bet labai lėtai“, – mano socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Vilma Augienė.
Tęsiant pertvarką, per aštuonerius metus žmonėms su psichikos negalia planuojama sukurti apie 2000 vietų grupinio gyvenimo namuose ir apsaugotame būste. Tačiau pasak ministerijos, planus gali pristabdyti ne tik bendruomenių pasipriešinimas, bet ir brangstančios statybos, darbai bei nekilnojamasis turtas.
