Naujienų srautas

Lietuvoje2022.06.07 12:25

VRM ketina atsisakyti migrantų judėjimo ribojimo, bet ramina: masinio paleidimo iš apgyvendinimo vietų nebus

atnaujina 13.13
00:00
|
00:00
00:00

Besibaigiant 12-os mėnesių migrantų sulaikymo terminui, Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė siūlymus, kuriais numato neberiboti migrantų judėjimo. Ministerija taip pat pritaria siūlymui leisti migrantams Lietuvoje gyventi savarankiškai ir legaliai įsidarbinti.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius priminė, kad prieš metus, vasaros mėnesiais, Lietuvos sieną neteisėtai kertančių migrantų srautas buvo kone didžiausias. Jau 12 mėnesių migrantai Lietuvoje apgyvendinti jiems taikant judėjimo apribojimus.

Iš pradžių buvo taikomas 6 mėnesių sulaikymo terminas, tačiau Seimo sprendimu jis buvo pratęstas dar pusmečiui – iki birželio.

„Pirmus šešis mėnesius jie buvo vadinamojoje sienos procedūroje, kur buvo svarstomi jų prieglobsčio prašymai. Svarbiausia, kad jie negalėjo išvykti iš apgyvendinimo vietos.

Šiai dienai mes turime penkis registracijos centrus, trys registracijos centrai yra administruojami Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir du prieglobsčio centrai administruojami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM)“, – vardijo viceministras.

Atsisakys judėjimo ribojimo, leis įsidarbinti

Kaip dėstė A. Abramavičius, taikytas judėjimo apribojimas turėjo tam tikras išimtis ir apgyvendinimo vietos vadovo leidimu migrantai galėjo išvykti ir gauti švietimo, gydymo ir kitas būtinas paslaugas. Šiuo metu, anot viceministro, registracijos centruose gyvena 2 627 neteisėti migrantai, turintys skirtingą statusą.

„Norėčiau pabrėžti, kad įvykus migracijos krizei, Europos Komisija taip pat išreiškė didelį susirūpinimą ir finansinį indėlį. Taigi, visa tai, kas dabar yra išlaikoma, yra Europos Komisijos parama. Per šiuos 12 mėnesių ir kelias dienas yra išleisti 35 mln. eurų, tai didžiąja dalimi yra Europos Komisijos indėlis“, – teigė A. Abramavičius

Jis kalbėjo, kad Seimui yra pateiktas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas ir, be kita ko, yra pateikti siūlymai, ką daryti su Lietuvoje esančiais migrantais, kurių sulaikymo terminas baigiasi. Kaip teigė viceministras, Seimas turi nuspręsti, ar suteikti galimybę migrantams po 12 arba 18 mėnesių legaliai gauti darbą Lietuvoje.

„Nors tai, pabrėžiu, nepaneigia galimybės juos išsiųsti į kilmės šalį. VRM pritaria tokios galimybės atsiradimui, kad užsienietis galėtų savarankiškai gyventi ir išsilaikyti pats, jei nėra galimybės jį išsiųsti į kilmės šalį.

Kitas svarbus klausimas, kad suėjus metams nuo registracijos, VRM siūlo nebetaikyti migrantų judėjimą ribojančių priemonių. <...> Bet šalies gyventojai turėtų būti ramūs, kad masinio migrantų paleidimo iš dabartinių apgyvendinimo vietų nebus, terminai sueis skirtingu laikotarpiu“, – komentavo viceministras.

A. Abramavičius kalbėjo, kad dėl kiekvieno migranto, kuriam nėra suteiktas prieglobstis, tolesnio apgyvendinimo spręs teismas. Jo sprendimu sulaikymo terminas gali būti pratęstas dar šešiems mėnesiams.

„Šiai dienai 1 467 neteisėti migrantai yra arba neprašę prieglobsčio, arba jiems prieglobtis nesuteiktas ir visi teisiniai procesai, apeliacijos dėl prieglobsčio yra pasibaigę ir sprendimas vienareikšmis – jie turi būti išsiųsti į kilmės šalį.

Dar yra 1 160 migrantų-prieglobsčio prašytojų, jų prašymai arba dar yra nagrinėjami, arba vyksta teisiniai procesai“, – kalbėjo A. Abramavičius.

Per metus prieglobstis buvo suteiktas 130 asmenų, kurie gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Jiems suteiktos visos integracinės galimybės. Tuo pačiu viceministras komentavo, kad siekiant užtikrinti viešąjį saugumą, policijai ir VSAT duotas pavedimas pateikti rizikų vertinimus ir veiksmų planus.

Galimi scenarijai

A. Abramavičius įvardijo, kokie scenarijai dėl migrantų situacijos galimi, atsižvelgiant į jų statusą.

Suėjus 12 mėnesių nuo registracijos sistemoje MIGRIS dienos, dėl prieglobsčio prašytojų, kurių dar yra 1 160, apgyvendinimo sprendimus priims Migracijos departamentas, įvertinęs individualias galimybes. Kaip sakė viceministras, tikėtina, kad daugumai jų judėjimo ribojimas taikomas nebus.

„Galės pasirinkti, esant finansinėms galimybėms, apgyvendinimo vietovę. Bet, kita vertus, Migracijos departamentas galės priimti sprendimus toliau juos apgyvendinti registracijos centruose su pilnu išlaikymu“, – sakė viceministras.

Po 12 mėnesių neteisėti migrantai, kurie prieglobsčio neprašė arba jis jiems nebuvo suteiktas, VSAT galės kreiptis į teismą, kuris spręs dėl jų judėjimo apribojimo arba alternatyvių priemonių taikymo.

„Alternatyvos gali būti įvairios. Viena iš jų, kad užsienietis gali gyventi pasirinktoje vietoje ir nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT, arba elektroninio ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešti šioms tarnyboms apie savo buvimo vietą“, – vardijo A. Abramavičius.

Užsieniečio priežiūra taip pat gali būti patikėta Lietuvos Respublikos piliečiui arba šalyje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti.

Asmuo gali būti apgyvendintas ir užsieniečių apgyvendinimo vietose netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba apgyvendintas nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Kaip sakė A. Abramavičius, VSAT itin svarbu žinoti, kurioje vietoje užsienietis gyvena, kad galėtų būti priimtas sprendimas dėl migranto išsiuntimo į kilmės šalį.

„Teismai individualiai įvertins kiekvieno užsieniečio situaciją, galimybę savarankiškai apsigyventi ir pasirūpinti savimi ir skirs atitinkamą priemonę bei nurodys užsieniečio gyvenamąją vietą. Tokiu būdu bus sprendžiami ir tie atvejai, kai užsienietis neturi kur savarankiškai gyventi.

Teismo sprendimu jis dar šešiems mėnesiams galės likti gyventi užsieniečių apgyvendinimo vietoje, ribojant arba neribojant jo judėjimo. Užsieniečiai, kurie gyvens apgyvendinimo centruose, galės naudotis centruose teikiamomis paslaugomis, taip pat visiems užsieniečiams bus teikiama būtinoji medicinos pagalba, vaikams švietimo paslaugos“, – teigia VRM.

Iš viso nuo neteisėtos migracijos krizės pradžios savo noru į kilmės šalis jau grąžinti 1075 užsieniečiai, 602 iš jų – 2022 metais. Dar 45 užsieniečiai yra išreiškę norą grįžti į kilmės šalis.

Lietuvoje registruotiems migrantams išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas nesuteikia teisės išvykti iš Lietuvos ar prašyti prieglobsčio ir gyventi kitoje ES šalyje. Jeigu jie pabėgs iš Lietuvos ir bus sulaikyti kurioje nors kitoje ES šalyje – bus grąžinti atgal į Lietuvą.

Keliauti į Vakarus nori 9 iš 10

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas sako, kad maždaug apie dešimtadalį užsieniečių pasiryžę likti Lietuvoje, tačiau didžiosios dalies tikslas „nėra pasikeitęs“, t.y. norą keliauti toliau į Vakarus deklaruoja devyni iš dešimties apklaustų dar Lietuvos-Baltarusijos pasienyje.

„Dabartinėmis sąlygomis kai kuriems užsieniečiai galbūt nepasako visos informacijos, tačiau noras pasilikti Lietuvoje yra kiek daugiau nei 10 proc. deklaruojamas. Galima kalbėti apie 30 proc., bet ne daugiau, visi kiti, matyt, vienokiais ar kitokiais būdais sieks savo tikslo – išvykti į Vakarų Europą“, – sakė VSAT vadas.

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė pripažino, kad liberalesnė tvarka gali šiek tiek paskatinti naują migrantų srautą, tačiau pareigūnai tikisi, kad prevenciją padės užtikrinti fizinis barjeras ir pasienyje įrengta stebėjimo sistema.

E. Gudzinskaitė vylėsi, kad vasaros pabaigoje padaugės ir sutinkančiųjų grįžti į kilmės šalis savanoriškai, nes jie supras, kad „mana iš dangaus nepradėjo byrėti į jų kišenes“.

„Gali būti šioks toks judėjimas, bet anksčiau ar vėliau toks suvokimas sugrįš, kad jie negaus tos žalios kortos, suteikiančios teisę laisvai judėti po Šengeną, po Europos Sąjungą, tas suvokimas ateis su giliu nusivylimu, tas sugrąžinimo procesas vyks“, – patikino E. Gudzinskaitė.

Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka. Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Dalis jų savanoriškai grįžo į kilmės šalį, dalis buvo deportuoti, kitiems buvo suteiktas prieglobstis arba jie pasišalino iš Lietuvos.

VRM duomenimis, per metus migrantų krizės valdymui jau išleista 35 mln. eurų, didžioji dalis šių išlaidų – Europos Komisijos skirtos lėšos.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi