Nemažai aistrų keliančio paminklo sovietų armijos kariams Neringoje likimas, panašu, artimiausiu metu nebus sprendžiamas. Kurorto meras Darius Jasaitis linkęs atsitraukti nuo šio klausimo iki artėjančių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų. Savo rinkiminėje programoje D. Jasaitis žada numatyti, kad paminklas ne tik nebus pašalintas iš dabartinės vietos, bet įtrauktas į ekskursijų maršrutus.
Neringoje, Alksnynės g. esanti žuvusiems sovietų kariams atminti skirta skulptūra pastaruoju metu nestokojo dėmesio.
Rusų desanto karių žūties vietoje pastatytas paminklas šio mėnesio pradžioje buvo apmėtytas stiklainiais su raudonos spalvos skysčiu, o netrukus po to uždengtas juodais šiukšlių maišais.
Tuomet, kai paminklas buvo apmėtytas dažais, Neringos meras D. Jasaitis LRT.lt teigė tokį įvykį vertinantis kaip gyventojų pozicijos išraišką.
Vis dėlto Neringos valdžia neskubėjo priimti sprendimų dėl sovietų karių atminimą saugančio akmens. Viena to priežasčių – siekis neprovokuoti visai greta esančios Rusijos. Be to, laukta specialistų diskusijos.
„Norime profesionalų, nes taryboje nuotaikos labai įvairios – vieno iš karto, kad dabar nuimtume, kiti – kažką perkalt, kiti – dar ką nors pastatyti. Kad nebūtų tuščio politikavimo, norime mokslininkų konkrečios rekomendacijos“, – tada sakė Neringos meras.
Ir nors diskusija jau įvyko, tačiau panašu, kad artimiausiais mėnesiais paminklo klausimas gali likti neišspręstas. Po diskusijos buvo kalbama apie galimybę išklausyti gyventojų nuomonę ir atlikti apklausą, tačiau D. Jasaitis mano, kad toks būdas yra geras, tačiau tuo pačiu reiškia išlaidas. Todėl, mero nuomone, vertėtų palaukti iki artėjančių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, kurių metu į valdžią patekti siekiantys politikai turėtų rinkėjams pateikti savo poziciją dėl paminklo ateities ir taip žmonės nuspręstų, koks likimas šiam objektui yra tinkamiausias.
Pats D. Jasaitis rinkėjams linkęs siūlyti nepašalinti paminklo.
„Aš bandysiu ateinančioje rinkiminėje programoje palikti tą daiktą kaip švietimo priemonę. Ir su nauju maršrutu, kur prasideda gynybiniai įtvirtinimai vokiečių, ir ten apie 2 km paeiti pėsčiomis nuo vienos vietos, kuri būtų labai įdomi lankytina, iki šito akmens. Ir istorikai prie tikrų to laikmečio daiktų – tai yra Antrojo Pasaulinio karo bunkerių įtvirtinimai ir galva sovietmečiu pastatyta – galėtų pasakoti istorinius visus įvykius, tikrus, kokie jie buvo, kaip didvyriais tapo ar jie nebuvo didvyriai ir šviesti jaunimą, ir visus kitus ir būtų lankytina vieta“, – aiškino D. Jasaitis.
Anot Neringos mero, kitos politinės jėgos „siūlo kas ką įdomiau“ – išvežti į Grūto parką, susprogdinti, nuskandinti, rūškanam kariui nukalti šypseną ir užrašą ar pan.
„Neringoje rinkimai vieni aktyviausių Lietuvoje, tai bus pati geriausia apklausa, o laukti iki to liko nepilni metai, tai manau, kad organizuodami apklausą, kokia ji turi būti pagal teisės aktus, sugaišime beveik tiek pat laiko. Tai, kaip sakau, jeigu tai jau bus tas akmuo man po kaklu per sunkus, tai žmonės pasirinks kitą merą, kitą komandą. Aišku, jeigu dar mano komanda suderins tokią programą, o dabar, galvoju, iki rinkimų tegu pabūna ir bus pati geriausia apklausa žmonių. Mano toks bus siūlymas“, – teigė D. Jasaitis.
Taigi, jeigu Neringos savivaldybės taryboje nebus priimtas kitoks sprendimas arba kitaip nebus nuspręsta elgtis visos šalies mastu, Neringoje paminklas sovietų kariams išliks bent jau iki artėjančių rinkimų.
„Bent jau aš sulaukčiau ir siūlysiu sulaukti rinkimų. Susirašome kiekvienas kas ką nori padaryti ir žmonės apsispręs tada tikrai laisva valia prie urnų ko jie nori ir pasakys“, – sakė Neringos meras.
Už Alksnynės vienkiemio, marių pakrantėje, stovintis paminklas atidengtas 1967 m. Iš marių dugno iškeltame apie 30 tonų svorio akmenyje iškaltas kario veidas.
Memorialas skirtas 1945 m. sausio mėnesį šioje vietoje žuvusiems Raudonosios armijos kariams. Jų žvalgų desantas sausį pakliuvo į pasalą netoli Alksnynės. 7 žuvusiems kariams po mirties buvo suteikti TSRS didvyrių vardai.
