Dar tik vakar baigėsi „Eurovizija“, o triukšmas, regis, tik prasideda. Organizatoriai skelbia apie šešias galimai nesąžiningas komisijas, kurių balsai buvo diskvalifikuoti ir pakeisti pagal nustatytą sistemą išvestais vidurkiais. „Eurovizijos“ rezultatus bandė paveikti Rusijos programišiai. Ukrainos kultūros ministras atsiprašė Lietuvos ir Lenkijos, kad komisija neskyrė nė vieno balo jų atstovams. Dabar, kai jūs žiūrite „Savaitę“, mūsų delegacija iš Turino keliauja namo. Lėktuvas Vilniuje turėtų leistis po vidurnakčio, bet šįryt dar prieš kelionę man pavyko pasikalbėti su Monika Liu.
– Bongiorno, Nemira.
– Koks buvo rytas po Eurovizijos? Tai gerai, kad esate keturiolikta?
– Tas skaičius 14 toks simbolinis man iš tiesų, bet rytą pagaliau pradėjo atslūgti visa įtampa, kuri buvo susikaupusi ir toks atsileidimas įvyko, bet aš, kaip jau ir sakiau šiomis dienomis, esu labai dėkinga už šią patirtį: džiaugiuosi, kad laimėjo Ukraina, kad Eurovizija vyko ir ačiū dievui, kad taip atsitiko, ir tikėkimės, kad tai padės bent kažkiek laimėti viską, ką reikia.
– Organizatoriai neleidžia kalbėti apie politiką, todėl ukrainiečiai, tik baigę savo pasirodymą finale, leido sau prabilti apie karą. Ar tai teisinga – drausti kalbėti apie tai, kas rūpi daugumai žmonių, tą įrodė žiūrovų balai?
– Aš manau, kad ne, neteisinga, aš labai džiaugiuos, kad jie tai padarė - neleido, bet jie vis tiek tai padarė. Labai gerai, nes tai parodo, tą tikrąją realybę, kokia jinai yra tikrąjį kontekstą, ne Eurovizijos, kontekstą, kaip konkurso, o tai, kas vyksta Europoje, kontekstą, šie du dalykai yra neatsiejami. Tai aš labai džiaugiuosi, kad jie tai pasakė ir tai mus sugrąžino į realybę, kad mes nepamirštume tarp tų visų ekranų ir blizgučių, kas svarbiausia, kas dabar vyksta ir todėl mes privalome palaikyti Ukrainą. Jie absoliučiai verti to nugalėjimo, kaip ir iš muzikinės pusės, ir dėl visko, todėl aš labai rami, kad jie laimėjo.
– Monika, tai – sunkus konkursas Eurovizija, daug jėgų reikalaujantis?
– Jis reikalauja daug jėgų, bet tai tikrai neiti karo lauką, tai, aišku, energijos labai daug reikalauja, bet turi būti profesionalus ir gerai pažinoti save, žinoti, kaip reikia elgtis, kaip save atstatyti, ką daryti, ko nedaryti. Man ta patirtis buvo lengvesnė, negu aš tikėjausi, geresnė, negu aš tikėjausi, man ji yra absoliučiai vienas gražiausių dalykų ir lengviausių, aš labai mėgavausi, nors ir buvo momentų, kai fiziškai yra sunku, emociškai sunku man nebuvo.
– Slovėnija ir Kroatija skyrė daugiausia balsų, paskui Portugalija. Tai buvo jums netikėta, nes tuo pat metu estai ir latviai, vieni – du, kiti – vieną balsą?
– Aš nesusigaudžiau, kiek ten balsų iš tiesų man skyrė, bet kai tik gaudavau, paskui man Audrius vis pašnibždėdavo. Visai netikėta buvo iš tiesų. Aš turėjau klasiokę Franką, Amerikoje, kai studijavome, kuri dalyvavo Eurovizijoj prieš porą metų, gal jinai kažkaip pareklamavo? Na, aš nežinau, bet kažkas suveikė, buvo netikėta.
– Daug kartų esate sakiusi, kad jums labai svarbu platinti lietuvių kalbą pasaulyje, todėl dainuojate lietuviškai, bet tai netapo išskirtiniu akcentu Eurovizijoje, nes 12 šalių atstovai finale dainavo savo kalba. Kaip jūs manote, ar tai būtent dainavimas sava kalba prisideda prie tos kalbos populiarinimo Europoje kiek nors?
– Žinoma, tikrai tikrai prisideda. Manau, kad kiekvienas artistas, kuris dainuoja savo kalba, jis kitaip dainuoja. Tai aš asmeniškai net nebūčiau dalyvavusi anglų kalba Eurovizijoje, aš dalyvavau tiktai lietuvių kalba. Kitos kalbos galbūt dauguma yra populiaresnės negu lietuvių, todėl daug kas ir stebėjosi, kad pirmąkart istorijoje finale lietuvių kalba skambėjo. Mes esam labai maži ir mums tai yra iš tiesų svarbu. Aš labai džiaugiuosi, kad šitą sprendimą priėmiau.
– Žinau, kad po pusfinalio pas jus atvyko mylimas žmogus, bet jis tepabuvo vieną dieną, ir sugrįžo tik finalo dieną į areną. Ar tai reiškia meilė trukdo darbui? Meilė trukdo siekti rezultatų?
– Reikėjo labai susikoncentruoti, nes ten kaip atskiras pasaulis, mes visi matyti kaip realybės šou. Mus atveždavo, palikdavo ir mes visom dienom nuo ryto iki nakties, ten ir būdavom. Tu pesijungi į visai kitą būseną ir tu gyveni atskiram pasaulėlyje. Eurovizijos, nauji draugai atsiranda, nauji žmonės ir t.t. Tai tu turi visiškai atsijungti, nes neįmanoma kitaip.
– Po pusfinalio, geros nuotaikos pagauta sušukote, kad būsite Lietuvos prezidente. Ar dar nepraėjo noras?
– Neduok dieve, baikit, Nemira, nejuokaukit.
– Prezidentas iš tiesų neskubėjo jūsų sveikinti. Nežinau, galbūt jau dabar ir pasveikino su dalyvavimu, bet net ir laimėjus nacionalinę atranką, man regis, jūs nesulaukėte tokio žodžio. Jums apskritai būtų svarbus aukščiausio šalies žmogaus pagal pareigas dėmesys?
– Ne, man šiame kontekste nėra svarbu. Šis kontekstas yra visiškai kitas. Man svarbiausia pagerbti žmones, rezultatas konkretus, žinoma, kiekvienas dėmesys malonus, bet svarbiausia palaikyti Ukrainą. Tikiuosi, kad tai sustiprins mūsų prezidento ir mūsų visų Lietuvos žmonių palaikymą Ukrainai.
– Ačiū, labai Monika, daugiau jūsų nebetrukdau, linkiu Jums gero kelio namo ir dabar jau čia Jus, pasitiks mūsų gerbėjai, Jūsų gerbėjai, pasitiksiu Jus čia, Lietuvoje. Tai geros kelionės Jums.
