Naujienų srautas

Lietuvoje2022.05.02 21:03

Gyventojai reiškia savo poziciją: Neringoje dažais išteptas sovietinis paminklas, o sodo bendrijoje „Putinas“ – išskirtinis kelio ženklas

Radvilė Rumšienė, LRT.lt 2022.05.02 21:03
00:00
|
00:00
00:00

Vakarų Lietuvoje – karą prieš Ukrainą pradėjusią Rusiją smerkiantys ženklai. Šiomis dienomis Neringoje raudonais dažais buvo išteptas paminklas sovietų armijos kariams. Tokį veiksmą Neringos valdžia laiko kaip vietos gyventojų pozicijos išraišką, tačiau paminklo šalinti neskubama – gyvenant Kaliningrado kaimynystėje nenorima kelti įtampos, nuomonės planuojama atsiklausti ekspertų. Gyventojų požiūrį į agresorę iliustruoja ir Klaipėdos rajone esančioje sodų bendrijoje „Putinas“ atsiradęs ženklas, kyla diskusijų ir dėl bendrijos pavadinimo keitimo.

Klaipėdos krašto gyventojai išlieka neabejingi Rusijos žiaurumui Ukrainoje ir savo nepritarimą reiškia įvairiomis akcijomis.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pranešė, kad sekmadienį apie 16.57 val. buvo pastebėta, jog išterliota Neringoje, Alksnynės g. esanti žuvusiems sovietų kariams atminti skirta skulptūra.

Rusų desanto karių žūties vietoje pastatytas paminklas buvo apmėtytas stiklainiais su raudonos spalvos skysčiu. Ištepto paminklo nuotraukos netruko atsirasti ir internete.

Tiesa, objektas šiuo metu jau švarus – Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai paminklą nuplovė.

Už Alksnynės vienkiemio, marių pakrantėje, stovi paminklas atidengtas 1967 m. Iš marių dugno iškeltame apie 30 tonų svorio akmenyje iškaltas kario veidas.

Memorialas skirtas 1945 metų sausio mėnesį šioje vietoje žuvusiems Raudonosios armijos kariams. Jų žvalgų desantas sausį pakliuvo į pasalą netoli Alksnynės. 7 žuvusiems kariams po mirties buvo suteikti TSRS didvyrių vardai.

Neringa atsikratyti paminklu neskuba

Neringos meras Darius Jasaitis įvykį vertina kaip gyventojų pozicijos išraišką, savivaldybė neketina kreiptis į policiją, kad dėl įvykio būtų pradėtas tyrimas.

„Vertinu kaip žmonių pilietinės ar kokios pozicijos parodymą. Aš asmeniškai tikrai nesikreipsiu (į policiją – LRT.lt)“, – sakė D. Jasaitis.

Linkstama manyti, kad paminklą dažais pažymėjo veikiausiai vietos gyventojai, mat retas į kurortą atvykstančių svečių sustoja prie atokiau esančio objekto.

Kilus iniciatyvai šalinti sovietinius paminklus, Neringos savivaldybė garsiai šiuo klausimu nepasisakė. D. Jasaitis LRT.lt teigė, kad kol kas sprendimas dėl tokių objektų nėra priimtas.

„Pirmiausia pozicija yra tokia, kaip buvo išsakiusi premjerė, kad šiuo metu galbūt nedarykime nieko, kas galėtų išprovokuoti mūsų kaimynus. Kai mes esame prie pat kaimynų, žinome, kiek Neringoje turime kariuomenės, jeigu ką... Kaip sakau, jeigu netyčia prisigertų kaimynai stipriai, 20 grįžusių iš kovų pailsėti, ir atlėktų… Tai mes ir bandome neprovokuoti šiai minutei“, – sakė D. Jasaitis.

Vis dėlto tam tikrų veiksmų vietos valdžia imasi – meras yra įpareigojęs Neringos muziejus, kurie rengia įvairias konferencijas, pasitarimus, Thomo Manno festivalį, diskusijai sukviesti Lietuvos mokslininkus, kurie ir turėtų patarti Neringos savivaldybės tarybai, kaip reikėtų elgtis.

„Norime profesionalų, nes taryboje nuotaikos labai įvairios – vieno iš karto, kad dabar nuimtume, kiti – kažką perkalt, kiti – dar ką nors pastatyti. Kad nebūtų tuščio politikavimo, norime mokslininkų konkrečios rekomendacijos“, – sakė Neringos meras.

D. Jasaitis taip pat akcentavo, kad paminklas stovi valstybinėje žemėje, kurią administruoja Nacionalinė žemės tarnyba, ir nėra kaip nors saugomas.

„Tai jeigu valstybė imsis iniciatyvos, tai mes irgi nesigulsime kryžiumi prieš tai. Bet, kad mes tą sprendimą atliktume, norime išgirsti profesionalų nuomonę. Neįžeidžiant žurnalistų, kuriems reikia skambių antraščių, bet norime istorikų, sociologų, galbūt kariuomenės specialistų, saugumo tarnybų – turbūt jie turi daugiau informacijos nei mes“, – sakė D. Jasaitis.

Meras patikino, kad iki gegužės 9 d. paminklo klausimas nebus išspręstas.

Klaipėdos rajone – išskirtinis kelio ženklas

Protestą prieš agresorę reiškia ir Klaipėdos rajono gyventojai. Dar kovą sodų bendrijoje „Putinas“ atsirado išskirtinis kelio ženklas. Bendrijos pirmininko iniciatyva pakabintas draudžiamasis, kurio viduryje – Rusijos prezidento Vladimiro Putino portretas.

„Brendo ta idėja seniai ir viską paspartino karo veiksmai Ukrainoje. Mūsų tas pavadinimas toks nepatogus tapo dar iki karo, visokių sulaukdavome epitetų, pasiūlymų, žinučių ir netgi mūsų pagrindinis bendrijos skydas su planu ir pavadinimu buvo išpaišytas grafičiu ir buvo parašyta, kad V. Putino bendrija. Rusiškais rašmenimis. Turėjome naikinti šį dalyką“, – sakė bendrijos „Putinas“ pirmininkas Robertas Laugalys.

Pašnekovas pasakojo, jog sulaukdavo net pasiūlymų, kad jeigu bendrija tokiu pavadinimu siekia finansinės naudos, galėtų kreiptis į Rusijos prezidentą. Nors iš tiesų, pavadinimas neturi jokio politinio atspalvio – bendrija seniai, dar gerokai iki V. Putinui tampant Rusijos prezidentu, buvo pavadinta augalo vardu.

„Ir socialiniuose tinkluose visokių komentarų sulaukdavome po straipsniais apie mūsų bendriją. Labai piktų… Žmonėms asociacijos kyla dabar pagal aktualijas“, – pastebėjo R. Laugalys.

Taigi, ženklo idėja kilo būtent siekiant išreikšti poziciją, kad bendrija niekaip nėra susijusi ir nepalaiko V. Putino. Bendrijoje buvusį nenaudotą ženklą pirmininkas nuvežė dizaineriams, kurie suprato bendruomenės idėją, ir pagamino ženklą.

„Ženklas kabo daugiau nei mėnesį. Iškart po pakabinimo aš paskelbiau bendrijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje tą informaciją kodėl, kas ir kaip, kad mes neturime nieko bendra su šiuo veikėju. Tuo metu buvo pirmosios karo savaitės, tai buvo išsigandusių. Sakė, kad mes čia susilauksime kokių nors veiksmų iš Rusijos už tokius ženklus, buvo žmonės, kurie nepritarė, kuriems nepatinka toks performansas. Vėliau, kai paaiškėjo Rusijos karo nusikaltimai, žmonių nuomonė pasidarė labiau palaikanti ir nebeliko tų prieštaraujančių. Pats ženklas nebuvo nei sugadintas, nei nukabintas“, – apie bendruomenės vertinimus pasakojo pašnekovas.

Vos tik pasirodžius bendrijos pirmininko žinutei socialiniame tinkle, kilo ir diskusija dėl to, ar nevertėtų pakeisti bendrijos pavadinimo, tačiau šiuo klausimu žmonių nuomonės išsiskyrė – ne visi pritartų bendrijos pervadinimui.

„Pats augalas yra gražus, žmonės per 30 metų prie šio pavadinimo priprato. Kita dalis – ypač jaunesnio amžiaus – pasisako už, bet kad išsigrynintų variantas, kaip galėtume vadintis, dar kol kas nėra. Siūlymų buvo įvairių“, – dėstė R. Laugalys.

Artimiausiame sodų bendrijos susirinkime bus sprendžiama ar reikėtų keisti pavadinimą ir tik tuomet bus diskutuojama dėl galimo naujojo.

Tiesa, pastebima, kad bendrijos pavadinimo keitimas būtų ir gana ilgas biurokratinis procesas.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi