Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį – visi aštuoni kaltinamieji vadinamojoje „MG Baltic“ (darbar – „MG grupė“) byloje yra išteisinti. Teismo teigimu, nėra įrodymų, kad Eligijui Masiuliui perduoti pinigai buvo kyšis ir kad Raimondas Kurlianskis darė poveikį politikams.
Raimondą Kurlianskį Vilniaus apygardos teismas antradienį išteisino dėl politikų papirkimo ir prekybos poveikiu. Teismas taip pat išteisino Eligijų Masiulį, Šarūną Gustainį, Gintarą Steponavičių bei Vytautą Gapšį.
Išteisinti ir kaltinimų sulaukė juridiniai asmenys – Darbo partija, Liberalų sąjūdis bei koncernas „MG Baltic“ (darbar – „MG grupė“).
Visi kaltinamieji nuosprendį išklausė santūriai, emocijų teismo salėje nedemonstravo. Nuosprendis gali būti skundžiamas.
Nesilaikė standartų, bet nenusikalto
Pristatydama nuosprendį teisėjų kolegijos pirmininkė Nijolė Žimkienė teigė, kad yra nustatyta, jog E. Masiulis gavo pinigus iš R. Kurlianskio, tačiau nėra įrodymų, jog jis pinigus ėmė ne sau, o juridiniams asmenims. Kitaip tariant, nenustatyta, kad gauti pinigai iš tikro nebuvo paskola.
Pasak teisėjų kolegijos pirmininkės, nenustatyta, kad pinigai buvo priimti už koncernui „MG Baltic“ (darbar – „MG grupė“) palankius sprendimus. Teismo teigimu, nėra įrodymų ir dėl to, kad pinigus E. Masiulis priėmė už palankius politinius sprendimus, kuriuos priimtų ateityje.
Kaip skelbė N. Žimkienė, skolindamasis pinigus grynaisiais ir nesudarydamas notariškai patvirtintos skolinimosi sutarties, E. Masiulis nesilaikė aukščiausių valstybės politikams taikomų standartų, bet nepadarė nusikalstamos veikos.
Pinigai gėrimo dėžutėje – paskola
Teismas patvirtino E. Masiulio ir R. Kurlianskio versiją, kad 2016 metais politikui degtinės butelio dėžutėje perduoti 90 tūkst. eurų buvo paskola, o ne kyšis.
Anot N. Žimkienės, teisėsaugos surinktų įrodymų nepakanka įrodyti, jog pinigus E. Masiulis paėmė už veikimą „MG grupės“ interesais.
„Esant prieštaringoms aplinkybėms, (...) neaiškumai ir abejonės pagal baudžiamąją teisę turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai“, – sakė teisėja.
E. Masiulis sakė, kad pinigus iš R. Kurlianskio skolinosi investicijoms į nekilnojamąjį turtą, o R. Kurlianskis teigė rėmęs liberalo politinę veiklą, nes šis jam patiko.
Anot N. Žimkienės, tokio teiginio nepakanka įrodymui apie kyšį, o baudžiamojo proceso kodekso nuostata, kriminalizuojanti neteisėtą politikų ar partijų rėmimą, tuo metu negaliojo.
Teisėja taip pat pabrėžė, kad kriminalinės žvalgybos metu E. Masiulio automobilyje buvo rastas paskolos raštelį primenantis dokumentas, kurio autentiškumas vėliau buvo patvirtintas specialisto išvadoje.
„Nesuprantama, dėl kokių priežasčių specialisto išvada yra ignoruojama, o prokuroro kalboje teigiama, kad paskolos susitarimo iš viso nebuvo“, – sakė N. Žimkienė.
Vilniaus apygardos teismas taip pat atsiejo papildomus 16 tūkst. eurų, kurie laikyti kaip verslininko kyšis R. Masiuliui, nuo R. Kurlianskio.
Pasak teisėjų kolegijos pranešėjos, įrodymų, jog minėtus pinigus E. Masiuliui perdavė būtent jis, nėra.
Derybos dėl nuolaidų – darbo dalis
Teisėsauga kaltino V. Gapšį paėmus du kyšius, jų bendra vertė – 27,1 tūkst. eurų.
Prokuratūra teigė, kad jis kyšius gavo kaip nuolaidą politinei reklamai „MG grupės“ valdomose televizijose ir per apsimestinę paramos sutartį tarp grupės valdomos bendrovės ir vienos viešosios įstaigos.
Vis dėlto teisėja nurodė, kad V. Gapšys vykdė jam partijos priskirtas pareigas, „rūpinosi šios partijos reklamine kampanija, dėl to jam buvo aktualios išlaidos, vedė derybas dėl nuolaidų“.
„Teisėjų taryba derybose dėl nuolaidų nusikalstamų kėslų neįžvelgė“, – sakė ji.
Ji taip pat pabrėžė, kad byloje nenustatyta, jog kaltinamieji tarėsi dėl atlygio, kuris galėtų būti vertinamas kaip kyšis.
Tuo metu kalbant apie antrąjį epizodą, N. Žimkienė teigė, kad teismas nenustatė, jog „ši parama yra atlygis, kyšis V. Gapšiui už jo pageidaujamą teisėtą veikimą ir poveikį“.
Jos teigimu, analizuojant keturis R. Kurlianskio ir V. Gapšio pokalbius, nuoseklaus pokalbio, atitinkančio kaltinimų turinį, neužfiksuota.
„Pavienės frazės (...) nėra pakankamai informatyvios, nevienareikšmės“, – sakė teisėja.
Prokuratūra spręs dėl skundo
Prokuratūra dėl apeliacinio skundo „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje apsispręs per 20 dienų, sako valstybinį kaltinimą palaikęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
„Tai žinot, gyvenime vyksta karts nuo karto tokių reiškinių, žmonės padaro tam tikrų veiksmų, kuriuos teisiškai įvertinti turi teisę tik teismas, ne politikai, ne žiniasklaida, net ne prokuroras, tik teismas. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta, teismas teisiškai įvertino byloje nustatytus faktus, o ar tas vertinimas nėra be teisinių priekaištų, prokuratūra savo nuomonę pateiks per 20 dienų“, – po išteisinamojo nuosprendžio antradienį Vilniaus apygardos teisme žurnalistams sakė J. Laucius.
Byla truko beveik 6 metus
Portalas LRT.lt primena, kad politinės korupcijos skandalas kilo prieš beveik šešerius metus – 2016 metų gegužės 12 dieną Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai atliko kratas tuomečio Liberalų sąjūdžio vedlio, Seimo nario Eligijaus Masiulio namuose, darbo vietoje, automobilyje. Netrukus paaiškėjo – per vieną iš kratų politiko namuose rasta 242 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite
Prokuroras tuomet atskleidė, kad E. Masiulis galimai gavo kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio. Tą pačią dieną R. Kurlianskis buvo sulaikytas, o netrukus ir suimtas beveik 20-čiai dienų.
Tačiau E. Masiulis ir R. Kurlianskis nebuvo vieninteliai, kuriems buvo pareikšti įtarimai vadinamojoje „MG Baltic“ byloje. Teisėsaugai aiškinantis galimų nusikaltimų aplinkybes, įtarimai buvo pareikšti dar dviem liberalams, Seimo nariams Gintarui Steponavičiui, buvusiam E. Masiulio pavaduotoju partijoje, ir Šarūnui Gustainiui. Įtarimų sulaukė ir „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Be to, teisėsauga įtarimus pareiškė ir trims juridiniams asmenims: Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai bei koncernui „MG Baltic“.
Iš viso byloje kaip liudytojai apklausti keliasdešimt skirtingoms partijoms priklausančių politikų, institucijų bei verslo įstaigų atstovų. 2018-ųjų birželio 7 dieną, praėjus daugiau nei dvejiems metams po atliktų kratų, Vilniaus apygardos teisme buvo atversta galimos politinės korupcijos byla.
