Praėjus beveik šešeriems metams nuo „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalo pradžios teismas paskelbs verdiktą šios istorijos dalyviams. 2016 m. visa Lietuva buvo šokiruota, kai tų metų gegužę teisėsaugos akiratyje atsidūrė įtakingi verslininkai ir politikai, kuriems buvo matuojami aukščiausi valdžios postai. Skandalas sukrėtė ne tik verslo, bet ir politikos pasaulį – visuomenei šnairuojant į Liberalų sąjūdį, partija skilo ir politiniame žemėlapyje atsirado Laisvės partija.
Vadinamąją „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą Vilniaus apygardos prokuratūra teismui perdavė 2018 m. balandį. Pirmieji bylos posėdžiai įvyko tų metų birželį. Šį antradienį Vilniaus apygardos teismas (pirmoji instancija) po beveik ketverių metų bylos nagrinėjimo planuoja paskelbti sprendimą.
Byloje kaltinimai pareikšti aštuoniems asmenims – penkiems fiziniams ir trims juridiniams.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis kaltinamas prekyba poveikiu, kyšininkavimu ir neteisėtu praturtėjimu. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius prašo teismo skirti E. Masiuliui septynerius metus kalėjimo. Taip pat buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui siūloma skirti beveik 38 tūkst. eurų baudą, iš jo konfiskuoti 106 tūkst. eurų, kurie, kaip įtariama, buvo buvusio „MG Baltic“ koncerno vicepirmininko Raimondo Kurlianskio duotas kyšis, taip pat konfiskuoti ir išieškoti beveik 138 tūkst. eurų, kurie, įtariama, įgyti neteisėtai praturtėjus.
Buvusiam Seimo nariui taip pat siūloma atimti teisę septynerius metus būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Buvęs koncerno „MG Baltic“ vicepirmininkas R. Kurlianskis byloje kaltinamas papirkimu ir prekyba poveikiu. Prokuroras prašo R. Kurlianskį nubausti pusseptintų metų laisvės atėmimo bausme, taip pat skirti jam beveik 38 tūkst. eurų baudą, atimti teisę septynerius metus eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiajame sektoriuose.
Buvusiam Liberalų sąjūdžio vicepirmininkui, eksparlamentarui Gintarui Steponavičiui byloje pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo nesant kyšininkavimo požymių. G. Steponavičiui siūloma skirti beveik 7 tūkst. eurų baudą ir uždrausti eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiajame sektoriuose septynerius metus.
Buvęs liberalas, buvęs Vilniaus miesto tarybos narys, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis byloje kaltinamas kyšininkavimu. Eksparlamentarui siūloma skirti daugiau nei 28 tūkst. eurų baudą, išieškoti dar 8,7 tūkst. eurų kaip netiesiogiai gautą kyšį ir atimti teisę eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiajame sektoriuose penkerius metus.
„Darbietis“, Seimo narys Vytautas Gapšys byloje kaltinamas kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Prokuroras J. Laucius prašo V. Gapšiui skirti pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę, valstybės naudai išieškoti 27 tūkst. eurų, gautų kaip kyšiai, ir uždrausti asmeniui septynerius metus eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiajame sektoriuose.
Kaltinamieji neigia savo kaltę ir prašo teismo išteisinimo.
Partijoms ir koncernui siūlo skirti pinigines baudas
Kaltinimai „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje pareikšti ir trims juridiniams asmenims – Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai ir šiuo metu „MG grupe“ persivadinusiam „MG Baltic“ koncernui.
Liberalų sąjūdis kaltinamas kyšininkavimu, jam prokuroras J. Laucius siūlo skirti apie 565 tūkst. eurų dydžio baudą.
Darbo partijai pareikšti kaltinimai dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu. Juridinį asmenį siūloma nubausti apie 373 tūkst. eurų dydžio bauda.
Koncernui „MG Baltic“, kuris kaltinamas partijų papirkimu ir prekyba poveikiu, prokuroras siūlo skirti 1,5 mln. eurų dydžio baudą.
Šių juridinių asmenų advokatai nesutinka su kaltinimais ir prašo išteisinimų.
Lemtingoji gegužės 12-oji
2016 m. gegužės 10 d. netoli Seimo rūmų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje tuomečiam Seimo nariui, Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui tuometis koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis, kaip įtariama, perdavė stambaus masto kyšį. Teisėsaugos duomenimis, E. Masiulis gautą kyšį grynaisiais pinigais susidėjo į vieną alkoholinio gėrimo, kurį gamino „MG Baltic“ koncernui priklausanti įmonė, dėžutę. Šią situaciją slapta užfiksavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.
Po dviejų dienų teisėsauga ėmėsi aktyvių veiksmų – atliktos kratos E. Masiulio namuose, automobilyje, darbo vietoje, Liberalų sąjūdžio būstinėje Vilniuje, koncerno „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus, tuomečio koncerno viceprezidento R. Kurlianskio darbo vietose.
„Esu žmogiškąja prasme labai sukrėstas“, – 2016 m. gegužės 12 d. sakė tuometis Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis po jo namuose atliktos kratos.
Vėliau teisėsauga patikslino, kad, pareigūnų duomenimis, E. Masiulis iš R. Kurlianskio priėmė 106,2 tūkst. eurų grynaisiais pinigais dydžio kyšį už politinės partijos veikimą koncerno „MG Baltic“ naudai. Iš viso per kratą tuomečio Liberalų sąjūdžio lyderio namuose rasta 242,4 tūkst. eurų grynųjų pinigų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių. Įtariant, kad jie įgyti neteisėtai praturtėjus, pinigai paimti teisėsaugos.
Gegužės 12 d. teisėsauga, įtardama papirkimą, sulaikė tuometį „MG Baltic“ viceprezidentą R. Kurlianskį.
Verslininkas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime praleido 20 parų.
Masiulis iš verslininko gautus pinigus vadino paskola, o ne kyšiu
2016 m. gegužės 13 d. E. Masiulis pranešė, kad atsisako Seimo nario mandato ir traukiasi iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų.
Teisėsauga skelbė turinti duomenų, kad politikas gavo kyšį iš tuomečio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio už politinės partijos veikimą koncerno naudai, priimant koncernui naudingus sprendimus Seime.
Gegužės 24 d. STT pranešė, kad E. Masiuliui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo. Po apklausos politikui skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Tuomečiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui teisėsauga pareiškė įtarimus papirkimu, prekyba poveikiu. Vėliau, paaiškėjus, kad pas verslininką per kratą rasta slapta Valstybės saugumo departamento pažyma, jam pareikšti ir įtarimai dėl neteisėto disponavimo valstybės paslaptimi. Tiesa, pastarieji įtarimai vėliau buvo panaikinti.
R. Kurlianskio, kuris tuo metu buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, advokatas Romualdas Mikliušas teigė, kad įtariamasis savo kaltę neigė.
2016 m. rugsėjį viešai prabilęs E. Masiulis taip pat neigė jam pareikštus įtarimus. Jis prisipažino iš R. Kurlianskio paėmęs 90 tūkst. eurų, tačiau, anot jo, tai buvo ne kyšis, o paskola nekilnojamajam turtui.
„Galiu labai aiškiai pasakyti, kad iš R. Kurlianskio paėmiau 90 tūkst. eurų kaip paskolą, kurios buvau prieš tai paprašęs. Ją ketinau investuoti į nekilnojamąjį turtą, kurį mes su savo artimų giminaičių šeima jau ne vienus metus nužiūrinėjome ir buvome pradėję bendras investicines veiklas“, – 2016 m. rugsėjį LRT laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo E. Masiulis.
Politikas tikino, kad tądien, kai R. Kurlianskis jam perdavė grynuosius pinigus, jis verslininkui perdavė ir paskolos raštelį, tačiau teisėsauga jo per kratą automobilyje esą neužfiksavo.
Esu žmogiškąja prasme labai sukrėstas.
E. Masiulis
Koncerną domino įvairūs projektai
Teisėsauga jau buvo skelbusi turinti duomenų, kad E. Masiulis už iš R. Kurlianskio gautą kyšį stengėsi daryti įtaką Liberalų sąjūdžio nariams, siekdamas „MG Baltic“ palankių sprendimų priėmimo. Tarp projektų, kurie, pasak pareigūnų, esą domino koncerną, apie kuriuos su politikais neva yra kalbėję „MG Baltic“ atstovai, – kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo darbai, Vartojimo kreditų įstatymo pataisos ir kt.
Teisėsauga taip pat tikina, kad R. Kurlianskis neva galėjo siekti paveikti tuomečius Liberalų sąjūdžio politikus ir dėl paminklo daktarui Jonui Basanavičiui Vilniuje – kad jis būtų pastatytas Konstantino Sirvydo skverne, o ne prie Filharmonijos, kur stovi šiuo metu.
E. Masiulis taip pat buvo kaltinamas, kad jo prašymu buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis 2015 metų lapkritį susitiko su tuomečiu Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju Antanu Guoga. Teisėsaugos duomenimis, R. Kurlianskis, panaudojęs žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką, esą pareikalavo A. Guogos atsisakyti E. Masiuliui nepalankaus sprendimo kurti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.
„MG Baltic“ vadovas apklaustas kaip specialusis liudytojas, tačiau įtarimų nesulaukė
Lemtingųjų 2016 m. rudenį, visuomenės dėmesio akiratyje atsidūrus E. Masiuliui ir R. Kurlianskiui, teisėsauga pranešė, kad įtarimų byloje pareikšta ir kitiems žinomiems politikams.
Rugpjūčio 7 d. įtarimai kyšininkavimu ir prekyba poveikiu pareikšti „darbiečiui“, parlamentarui V. Gapšiui. Kaip skelbta vėliau, teisėsaugos duomenimis, politikas susitarė, pažadėjo bendradarbiauti ir priėmė 12,1 tūkst. eurų ir 15 tūkst. eurų kyšius iš „MG Baltic“ atstovų už tai, kad paveiktų kitus valstybės tarnautojus ir institucijas, kad jie priimtų koncernui naudingus sprendimus.
2017 m. įtarimai pareikšti kitiems tuomečiams Liberalų sąjūdžio nariams. Balandį paskelbta, kad liberalui, tuomečiam Seimo nariui G. Steponavičiui pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu. Teisėsauga jį kaltina dėl neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo per savo vardo paramos fondą ir jo įsteigtą Laisvės studijų centrą.
Gegužę įtarimai pareiškiami ir kitam tuomečiam Liberalų sąjūdžio atstovui Š. Gustainiui. Politikas įtariamas kyšininkavimu. Prokurorai vėliau atskleidė surinkę duomenų, kad jis ėmęs kyšį iš koncerno „MG Baltic“ mainais už Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kurias jis pateikė Seimui.
Kiek anksčiau, 2017 m. vasarį, paaiškėjo, kad įtarimai byloje pareiškiami ir koncernui „MG Baltic“. Teisėsauga atskleidė, kad, vykstant ikiteisminiam tyrimui, kaip specialieji liudytojai buvo apklausti koncerno valdybos narys Romanas Raulynaitis ir koncerno prezidentas Darius Mockus. Tiesa, šiems asmenims jokių įtarimų pareigūnai taip ir nepareiškė.
2017 m. rugsėjį pranešta, kad politinės korupcijos byloje įtarimai pareikšti dar dviem juridiniams asmenims – Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai.
2017 m. gruodį R. Kurlianskis pasitraukė iš visų koncerne „MG Baltic“ užimamų pareigų.
Praėjus beveik dvejiems metams po ikiteisminio tyrimo pradžios, 2018 m. balandžio 18 d. politinės korupcijos byla buvo perduota Vilniaus apygardos teismui.
Byla pakeitė politinį peizažą
Iki politinės korupcijos skandalo 2016 m. E. Masiulis, tuo metu vadovavęs Liberalų sąjūdžiui, buvo laikomas itin ryškiu, populiariu politiku. Tuometėse apklausose Liberalų sąjūdis buvo vienas iš reitingų lyderių, o partijos vadovui buvo net matuojama premjero kėdė po 2016 m. parlamento rinkimų.
Tačiau, STT paskelbus apie įtarimus E. Masiuliui, jis, kaip jau buvo minėta, pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pozicijos, iš partijos, taip pat atsisakė Seimo nario mandato. Tiesa, 2019 m. politikas paskelbė sieksiantis kandidatuoti į Klaipėdos miesto merus, tačiau jam nepavyko surinkti reikiamo jį remiančių rinkėjų parašų skaičiaus, tad E. Masiulis kandidatu nebuvo registruotas.
Kiti tuomečiai Liberalų sąjūdžio nariai G. Steponavičius ir Š. Gustainis, sulaukę įtarimų, taip pat pasitraukė iš partijos gretų.
Liberalų sąjūdžiui išgyvenant reputacinę krizę, partijos vairą iš E. Masiulio 2016 m. gegužę perėmė tuometis Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas A. Guoga. Tik pradėjęs vadovauti partijai politikas prabilo apie siekius nusamdyti tarptautinę bendrovę, kad ji atliktų Liberalų sąjūdžio auditą, o kitiems partijos vadovams pasiūlė pasitikrinti melo detektoriumi. Šios A. Guogos iniciatyvos sulaukė aštrios bendražygių reakcijos. Politikas liberalams vadovavo tik kelias dienas, paskui paskelbė pasitraukiantis iš pareigų ir iš viso išstojantis iš partijos.
2016 m. vasarą Liberalų sąjūdžiui stojo vadovauti Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Tuomet vykusiuose Seimo rinkimuose partija iškovojo 14 mandatų parlamente, dirbo opozicijoje. Tąkart politologai teigė, kad neaišku, ar Liberalų sąjūdis po 2016 m. Seimo rinkimų nebūtų tapęs svarbiausia valdančiąja partija, jei ne politinės korupcijos skandalas, tačiau labai tikėtina, kad valdžioje būtų dešiniųjų, o ne „valstiečių“ ir kairiųjų partijų koalicija.
Seimo rinkimams pasibaigus, krizė Liberalų sąjūdyje tęsėsi toliau. R. Šimašius, vadovavęs partijai kiek daugiau nei metus, 2017 m. spalį paskelbė pasitraukiantis iš pirmininko pareigų. Politikas minėjo, kad jo žingsnį lėmė nusivylimas tuomečių savo pavaduotojų sprendimu atsistatydinti iš pareigų po partijai nepalankaus Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) verdikto. VRK nutarė, kad partija šiurkščiai pažeidė įstatymą dėl praėjusių metų Seimo rinkimų kampanijos finansavimo, kai gavo nepiniginę auką iš juridinio asmens – buvusio partijos nario Š. Gustainio įsteigto Taikomosios politikos instituto.
R. Šimašiui pasitraukus iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų, partijai vadovauti stojo ilgametis jos narys Eugenijus Gentvilas. Vis dėlto nesutarimai liberalų gretose vis aštrėjo, juos, panašu, dar labiau pakurstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas parlamentinis tyrimas, mat buvo paviešinta Valstybės saugumo departamento pažyma, kurioje teigta, jog koncernas „MG Baltic“ siekė, kad liberalas Vitalijus Gailius taptų partijos vadovu, esą jam koncerno žiniasklaidos priemonėse dirbęs žurnalistas Tomas Dapkus teikė informaciją apie kitus liberalus, neva skatindamas veikti prieš R. Šimašių.
Artėjant 2019 m. savivaldos rinkimams, 2018 m. lapkritį dalis Vilniaus liberalų su R. Šimašiumi priešakyje, tuometė parlamentarė Aušrinė Armonaitė pareiškė pasitraukiantys iš Liberalų sąjūdžio. Savivaldos rinkimuose R. Šimašius dalyvavo su suburto visuomeninio komiteto vėliava ir buvo perrinktas dar vienai sostinės mero kadencijai, 2019 m. birželį jis su kitais Liberalų sąjūdį palikusiais politikais įkūrė Laisvės partiją. Partija, kurios vadove išrinkta A. Armonaitė, sėkmingai pasirodė 2020 m. Seimo rinkimuose ir šiuo metu dirba valdančiojoje koalicijoje su konservatoriais ir Liberalų sąjūdžiu. Pastarajai partijai nuo 2019 m. vadovauja Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Kluptelėjo ir Grybauskaitė
Prieš prasidedant politinės korupcijos bylos nagrinėjimui teisme, 2018 m. pavasarį visuomenė sužinojo netikėtą dalyką. Portalas lrytas.lt publikavo tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio, vieno svarbiausių politinės korupcijos skandalo veikėjų E. Masiulio susirašinėjimo ištraukas. Šie asmenys, kaip buvo nurodoma publikacijose, neformaliai susirašinėjo 2014–2016 m., susirašinėjimas vyko per elektroninį paštą tulpes@lrpkt.lt, todėl ši istorija įgavo tulpių pašto skandalo pavadinimą.
Paviešintame susirašinėjime buvo matyti, kad prezidentė D. Grybauskaitė su E. Masiuliu aptarinėjo įvairias politines aktualijas, sprendimų priėmimo Seime aplinkybes, kai kuriuos politikus, kandidatus į tam tikras pareigas. Prezidentė susirašinėjimuose tuomet dar būsimą ministrą pirmininką Saulių Skvernelį vadino „pavojingu populistu“.
Susirašinėjimo turinys leido suprasti, kad E. Masiulis galėjo būti tapęs tarpininku tarp D. Grybauskaitės ir kocerno „MG Baltic“ vadovų. Pavyzdžiui, prezidentei ir politikui susirašinėjant apie kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį, D. Grybauskaitė siūlė E. Masiuliui „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui D. Mockui, kad „patrauktų savo skaliką“, tai yra žurnalistą T. Dapkų, kuris esą apie E. Pašilį „kalba nesąmones“.
Prezidentūra tąkart viešai komentavo, kad šių susirašinėjimų autentiškumo patvirtinti neįmanoma, o paties turinio nekomentavo, tik nurodė, kad „metamos visos priemonės“ bylai, kurioje kaltinamas E. Masiulis, politizuoti. Pati D. Grybauskaitė teigė, kad toks susirašinėjimas tarp jos ir E. Masiulio galėjo būti. Apie tulpių pašto skandalą prezidentė prabilo ir savo metiniame pranešime 2018 m.
„Oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš“, – sakė D. Grybauskaitė.
Akiratyje atsidūrė ir daugiau su „MG Baltic“ bendravusių politikų
Teisėsaugai perduodant politinės korupcijos bylą teismui, 2018 m. pavasarį žiniasklaida ėmė skelbti bylos epizodus, kuriuose minimi kiti su koncerno „MG Baltic“ atstovais ryšius palaikę politikai.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad buvęs parlamentaras, konservatorius Mantas Adomėnas susitikdavo su „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, pokalbiuose su juo aptarinėdavo politines aktualijas, jo esą buvo prašoma netrukdyti į Vilniaus miesto merus kandidatuoti kitam konservatoriui Mykolui Majauskui.
Kaip rašė delfi.lt, „MG Baltic“ rėmė M. Adomėno dalyvavimą 2015 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose, kadangi esą tokiu būdu pavyktų „atimti“ balsų iš Gabrieliaus Landsbergio.
„R. Kurlianskis man sakė, kad koncernui „MG Baltic“ būtų gerai, jeigu partijos poziciją užimtų Irena Degutienė. [...] Partijos pirmininko rinkimuose dalyvavau ir aš, o jie – koncernas – palaikė mano kandidatūrą, kadangi mano dalyvavimas galėjo „atimti“ balsų iš G. Landsbergio“, – M. Adomėno liudijimą prokurorams skelbė delfi.lt.
Pats M. Adomėnas teigė, kad neva „MG Baltic“ paramos dėl kandidatavimo į partijos pirmininkus jis sulaukė jau paskelbęs, kad dalyvaus rinkimuose. 2018 m. birželį politikas buvo pašalintas iš partijos. Tąkart partijos pirmininkas G. Landsbergis, įvertinęs žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie bendražygio santykius su „MG Baltic“, teigė įžvelgęs bandymų užvaldyti TS-LKD. Šiuo metu M. Adomėnas yra G. Landsbergio politinės komandos narys, jis yra užsienio reikalų viceministras.
R. Kurlianskis man sakė, kad koncernui „MG Baltic“ būtų gerai, jeigu partijos poziciją užimtų Irena Degutienė.
M. Adomėnas
Dėl ryšių su „MG Baltic“ į TS-LKD nemalonę buvo patekęs ir kitas konservatorius – Laurynas Kasčiūnas. Kaip skelbė „Lietuvos rytas“, teisėsauga turėjo įtarimų, kad tuometis Seimo narės, konservatorės I. Degutienės patarėjas už 5 tūkst. eurų paramą Valstybingumo ir tradicijų studijų centrui iš „MG Baltic“ esą gavo užduotį įtikinti I. Degutienę balsuoti už tuomečio liberalo Š. Gustainio teiktą pataisą Seime dėl vartojimų kreditų reglamentavimo.
Tiesa, įtarimų teisėsauga L. Kasčiūnui nepareiškė. Pats politikas tąkart 2018 m. gynėsi, kad, skirtingai nei kiti įtariamieji byloje, jis nebuvo Seimo nariu, jokių pataisų neregistravo.
„Pasiteiravau dėl galimos (I. Degutienės – LRT.lt) pozicijos – štai ir viskas“, – portalui 15min.lt kalbėjo L. Kasčiūnas.
I. Degutienė tuo metu „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad dėl L. Kasčiūno jai teko būti apklaustai STT. Vėliau liudydama teisme ji prisiminė, kad L. Kasčiūnas jai siūlė susitikti su „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, tačiau ji atsisakė tokios galimybės ir paragino kolegą taip pat nesusitikinėti su koncerno atstovais.
2018 m. kovą TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis savo laiške bendražygiams piktinosi L. Kasčiūnu, išvadino jį „MG Baltic“ įtakos agentu ir ragino šalinti iš partijos. TS-LKD nusprendė suspenduoti L. Kasčiūno narystę partijoje, bet vėliau politiko narystė partijoje buvo atkurta.
Teismui nagrinėjant „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, apie susitikimus su koncerno atstovais prabilo ir TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis, jis buvo pakviestas liudyti teisme. Anot politiko, jis triskart susitiko su R. Kurlianskiu, o per trečią susitikimą buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas esą užsiminė apie koncerno paramą TS-LKD jaunimo organizacijoms. G. Landsbergis tvirtino vis dėlto atsisakęs paramos. Pats R. Kurlianskis tvirtino, kad „MG Baltic“ finansinės paramos G. Landsbergiui nesiūlė, o užsiminė galintis partijos jaunimo organizacijas paremti kaip fizinis asmuo, tačiau iš TS-LKD lyderio dėl to esą sulaukė neigiamo atsakymo.
Teismui nagrinėjant bylą, liudyti buvo kviesta nemažai buvusių ir esamų politikų, institucijoms anksčiau vadovavusių asmenų, tarp jų – buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė, Vilniaus meras R. Šimašius, Liberalų sąjūdžio narys E. Gentvilas, buvęs Liberalų sąjūdžio narys A. Guoga, buvęs Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas Erikas Bėrontas, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas Dainoras Bradauskas, viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus, koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) prezidentas D. Mockus, koncerno teisininkas R. Raulynaitis ir kiti.
