Kelios dešimtys lietuvių, pasisakančių už aktyvesnį Ukrainos interesų gynimą, prie Vokietijos ambasados Vilniuje surengė protesto akciją dėl Vokietijos nepakankamo veiksnumo skelbiant sankcijas Rusijai, rašoma agentūros „More“ pranešime žiniasklaidai.
Susirinkusieji savo pasipiktinimą demonstravo tiesiog prigulę ant kelio taip simbolizuodami Ukrainoje nužudytų civilių kūnus. Protesto organizatoriai pastebi, kad Vokietija nuo 2014 metų, kai Rusija okupavo Krymą, dujų importo iš Rusijos dalį padidino nuo 36 proc. iki 55 proc., t. y. beveik dvigubai.
Anot protesto organizatorių, Vokietija pernelyg aktyvių veiksmų mažinant energetinę priklausomybę nuo Rusijos, nesiima ir dabar. Kaip teigia Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris, „šiuo metu neįmanoma nutraukti dujų tiekimo“ ir tam dar prireiks bent kelių metų, kadangi kitu atveju „kentėtų ne tik Rusija“.
„Vokietija dėl pigesnio šildymo finansuoja Rusijos veiksmus ir genocidą Ukrainoje. Jie tai darė jau 8 metus. Dėl tų pačių priežasčių finansavimo Rusijai nedrįstama nutraukti ir dabar, nepaisant rusų vykdomo genocido ir žiaurių įvykių Bučoje. Kas jau kas, bet vokiečiai genocido reikšmę ir žalą turėtų suprasti geriau nei bet kas kitas, tačiau vis tiek žiūrimi savi interesai“, – sako vienas iš protesto akcijos organizatorių Olegas Šurajevas.
Nurodoma, kad protesto idėja kilo po to, kai internete pasirodė vaizdai iš Bučos miesto Ukrainoje, tuo tarpu Vakarų Europos valstybės, kaip teigia protestuotojai, nejaučiančia realaus pavojaus ir tik žiūri į viską iš tolo.
Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad Rusijos invazijos pradžioje toks Vokietijos ir kitų ES šalių neveiksnumas buvo nurašomas biurokratijai bei įvairiems teisiniams procesams, tačiau akcijos organizatorių manymu, net ir vokiškoje teisinėje sistemoje jau galima buvo rasti sprendimų ir dabar jau yra aišku, kad iš tiesų Vakarų Europos šalys tiesiog nenori atsisakyti prekybos su Rusija dėl savo pačių komforto.
Protesto dalyviai mano, kad Vokietijos bei likusios Vakarų Europos pasyvią reakciją galima paaiškint žinių ir patirties trūkumu. Vakarų Europos šalys neturėjo tokios ilgos bendros istorijos su Rusijos imperija ar Sovietų Sąjungą, kokią turėjo Baltijos šalys, Lenkija ar dalis Skandinavijos.
„Todėl būtent mes, lietuviai, turime rodyti pavyzdį, kovoti už Ukrainą ir Vakarų valstybėms paaiškinti, kaip galima sustabdyti okupantus“, – akcijos idėją apibendrina O. Šurajevas.
Policija ketvirtadienį pranešė, kad mitingas buvo nesankcionuotas, jame dalyvavo apie 50 žmonių. Mitingo organizatorius nenustatytas.
LRT.lt primena, Vokietijos finansų ir užsienio reikalų ministrai sekmadienį pasisakė prieš Rusijos energijos išteklių importo draudimą, Vakarams ieškant būdų padidinti spaudimą Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.
Vokietijos, šiuo metu pirmininkaujanti Didžiajam septynetui (G-7), užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad tokia priemonė būtų beprasmiška, nes negalėtų būti taikoma ilgą laiką.
Vokietija priklausoma nuo rusiško iškastinio karo. Šalis importuoja iš Rusijos 55 proc. suvartojamų dujų ir 42 proc. naftos bei anglių.
Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris taip pat skeptiškai vertino galimą naftos draudimą.
