Lietuvoje yra apie du tūkstančius kolektyvinės apsaugos statinių. Juose prireikus galėtų slėptis beveik pusė šalies gyventojų, daugiausia visuomeninės paskirties pastatuose. Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų nariams jau prieš metus privalėjo būti įrengtos specialios slėptuvės savivaldybėse ir valstybės institucijose, tačiau iki šiol jas įsirengė nedaugelis.
Kilus karui, ar susidarius ekstremaliajai situacijai, kai gyventojams tektų evakuotis, šie sako nežinantys kur slėptųsi.
Panevėžio mieste yra 79 vietos, kur prireikus galėtų evakuotis gyventojai. Susidarius sudėtingai ekstremaliajai situacijai ar įvykus dideliai nelaimei, šalies gyventojai būtų apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statiniuose. Daugiausia tokių pastatų – mokyklos ir darželiai. Tačiau tokiuose pastatuose glaustis galėtų tik dalis gyventojų.
„Panevėžio mieste galėtume apgyvendinti apie 39 tūkst. gyventojų, tai yra daugiau nei 20 proc., negu, kad reikalauja“, – teigia Panevėžio savivaldybės civilinės saugos specialistas Justas Laurinavičius.
Kolektyvinės apsaugos statinių Lietuvoje yra apie du tūkstančius. Juose slėptis galėtų beveik pusė šalies gyventojų. Kad saugumas būtų garantuotas ir ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariams, specialias slėptuves iki 2020 metų pabaigos turėjo įrengti 19 savivaldybių. Iki šiol tą padarė tik penkios.
Taip pat jas turėti privalo ir 25 valstybės institucijos, iš jų slėptuves turi tik dvi. Paskaičiuota, kad vienai tokiai patalpai įrengti reiktų apie 300 tūkst. eurų.
„Nė viena institucija, nei savivaldybė tokių lėšų laisvų nedisponuoja ir iš savo, sakykime, asignavimo kažkokių galimybių, tokių dalykų jie padaryti negali. Todėl visi laukia biudžetinio, papildomo finansavimo“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Edgaras Geda.
Savivaldybių asociacijos prezidentas sako, kad skiriamų lėšų pakanka garsinėms sirenoms prižiūrėti ir darbo užmokesčiui. Be to, savivaldybių požiūriu, tokie statiniai labiau valstybės rūpestis, nei savivaldos.
„Turbūt daugelis savivaldybių natūraliai sprendžia kitas vietos savivaldos problemas ir skyrė mažiau dėmesio. Dabar, žiūrint į šios dienos perspektyvas, dėl to tenka ir apgailestauti“, – sutinka Savivaldybų asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius.
Vidaus reikalų ministerija sako, kad institucijos pasirengusios koordinuoti veiksmus ir ragina gyventojus išlikti ramiems.
„Mes turime gyventojų perspėjimo sistemą, mes turim apsaugos planus įvairius ekstremaliose situacijose. Bet vėlgi kalbu apie tai, kad tai yra civilinės saugos priemonės, skirtos apsaugoti gyventojus“, – pažymi vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev.
„Priedangos priemonė gali būti Lietuvoje praktiškai bet kuri patalpa, kuri ir naudojama įprastomis gyvenimo sąlygomis. Aš kalbu apie požeminius garažų masyvus, apie požeminius parkingus, apie požemines perėjas, atskirais atvejais – netgi melioracijos griovius. Kolektyvinės apsaugos statiniai – tai salės, mokyklos, darželiai ir pan.“, – paaiškina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Mindaugas Kanapickas.
Informuoti gyventojus Lietuvoje buvo sukurtas specialus internetinis puslapis „LT72“ – Lietuvos pasiruošimo ekstremaliosioms situacijoms svetainė. Čia galima sužinoti, kaip elgtis atsitikus nelaimei ir būti informuotam net ir ekstremaliojoje situacijoje.
