Rusijai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje, Lietuvoje skubiai sušauktas Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis. Jame, be kita ko, aptarta bendra situacija Ukrainoje, būtinybė toliau ją remti. Po posėdžio prezidentas Gitanas Nausėda pranešė pasirašysiąs dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo Lietuvoje, tam dar turės pritarti Seimas.
Po VGT posėdžio prezidentas G. Nausėda teigė, kad ketvirtadienio ryte prasidėjo brutali, plataus masto, gerai suplanuota agresija prieš Ukrainą. Rusija, anot jo, ėmėsi realiai įgyvendinti savo planą sužlugdyti nepriklausomą, europietišką valstybę.
„Net ir šiandien aš noriu kreiptis į Rusijos prezidentą, į Rusijos žmones – vis dar įmanoma sustabdyti tai, kas buvo pradėta. Įmanoma grįžti prie taikos, išvengti daugybės nekaltų žmonių žūčių. Tai mažiausia, ką būtų galima padaryti šią minutę“, – teigė G. Nausėda.
Anot jo, jei taip neatsitiks, Lietuva yra pasirengusi visomis įmanomomis priemonėmis – tiek kaip atskira valstybė, tiek su sąjungininkais ir partneriais – suteikti visakeriopą pagalbą Ukrainos tautai bei dalyvauti sprendimuose dėl agresoriaus veiksmų užkardymo.
Tokių veiksmų ir sprendimų, pasak prezidento, ketinama imtis neeilinėje Europos Vadovų Taryboje (EVT), kurioje G. Nausėda dalyvaus ketvirtadienio vakare. Jis teigė, kad bus kalbama apie sankcijas, bet tai turi būti sankcijos, kurias „suprastų agresorius“.
„Sankcijų, kurias mes nuolat tobuliname, šlifuojame ir po šitų šlifavimų jos tampa beveik bedantės, nepakanka. Mes matome, kad jos neveikia kaip užkardymo ir kaip atgrasymo priemonė. Reiškia, reikia kalbėti apie visiškai kitokio pobūdžio sankcijas, kurios turi būti pritaikytos“, – tvirtino šalies vadovas.
G. Nausėda sakė dar ketvirtadienį pasirašysiantis dekretą dėl nepaprastosios padėties Lietuvoje įvedimo. Pasak jo, įvertinus susiklosčiusias aplinkybes yra būtina imtis teisinių priemonių, pirmiausia, Lietuvos išoriniam saugumui sustiprinti.
„Šiandien aš pasirašau dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, kurį Seimas per neeilinę sesiją patvirtins. <...> Kalbame apie Lietuvos išorinį saugumą ir privalome padaryti viską, kad jis būtų garantuotas be menkiausių abejonių“, – sakė G. Nausėda.
Jis taip pat teigė, kad šalies vadovai sutarė, jog Lietuva kreipsis dėl NATO sutarties 4 straipsnio aktyvavimo: „Kiek aš žinau, ir kitų kolegų, kitų valstybių yra nuostata aktyvuoti 4 straipsnį.“
Į neeilinę sesiją rinksis nedelsiant
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen komentavo, kad Ukraina ne tik savo demokratiją, bet ir regiono bei visos Europos demokratiją ir tarptautiniais susitarimais pagrįsta tvarką. Parlamento vadovė teigė, kad bus dedamos visos pastangos padėti Ukrainai.
„Mes puikiai suprantame, su kokiu sudėtingu iššūkiu, kokioje sudėtingoje situacijoje jie yra atsidūrę ir teiksime paramą tiek, kiek tai galime padaryti. Apie tai šiandien daug kalbėjome VGT.
Seime nedelsiant susirinksime į neeilinę sesiją, svarstysime nepaprastosios padėties įvedimą ir nuolat stebėsime situaciją, reaguosime į ją“, – tvirtino Seimo pirmininkė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad nepaprastosios padėties sąlygos bus paskelbtos vėliau. Premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad nepaprastoji padėtis nebus susijusi su ribojimais Lietuvos gyventojams, nepaprastosios padėties sąlygas, ministrės pirmininkės teigimu, leis efektyviau reaguoti į netikėtas situacijas, susijusias su valstybės infrastruktūra, rezervo naudojimu.
I. Šimonytė po VGT posėdžio komentavo, kad Ukraina yra ta valstybė, per kurią Rusija ir jos prezidentas nutarė parodyti savo valią. Anot jos, Lietuvos Vyriausybė jau ne pirmą savaitę, stebėdama situaciją ir gaunamą informaciją, ruošiasi įvairiems, net ir blogiausiems scenarijams.
„Tokiems, kokie dabar ir įvyko. Apmąstę rizikas, kurios kyla mums, visų pirma, galvojant apie įvairius hibridinius bandymus destabilizuoti padėtį šalyje, tarkime, per kibernetines atakas, nelegalios migracijos paspartinimą ir kitas priemones, nuolat dirbame tiek su prezidento kanceliarijos atstovais, tiek su Seimo atstovais“, – dėstė ministrė pirmininkė.
Pasak jos, įvertinus tai, kad yra bandymų kenkti Ukrainos valstybės institucijoms, infrastruktūrai, lietuviai privalo išlikti orūs, ramūs, pasitikėti institucijomis, bet taip pat akylai sekti informaciją.
„Patikėkite, dezinformacijos kiekis, kuris bus dabar patiektas, bus gausesnis nei esame įpratę matyti iki šiol. Todėl labai rūpestingai raginu atsirinkti savo informacijos šaltinius, nepasiduoti klišėms, kurias bando primesti Kremliaus propaganda. Neabejoju, kad institucijų pasirengimas ir bendradarbiavimas leis Lietuvai šitą situaciją valdyti taip sklandžiai, kaip ir kitas nenumatytas situacijas“, – teigė I. Šimonytė.
Kels klausimą ir dėl sankcijų Baltarusijai
G. Nausėda teigė, kad Lietuva kels klausimą tarpautinėje arenoje ne tik dėl griežtesnių sankcijų Rusijai, bet ir dėl sankcijų Baltarusijai, iš kurios teritorijos Ukraina taip pat yra puolama. Anot jo, tokie Baltarusijos veiksmai kelia grėsmę visam rytiniam NATO flangui.
„Mes kelsime ne tik sankcijų Rusijai reikalingumą, bet ir sankcijų Baltarusijai reikalingumą, kadangi iš šitos valstybės teritorijos šiandien vykdoma agresija, šitos valstybės teritorijoje sukoncentruotos Rusijos pajėgos, kurios dar ten, ką nori, ir yra pasirengusios, jei norės, pasilikti ten visą laiką, o tai jau yra tiesioginė grėsmė viso regiono saugumui. Štai, kodėl, manau, turime gerokai sukatyvinti NATO vidinę diskusiją, kuri privalo būti nukreipta į tai, kad šiandien Baltijos valstybių, viso rytinio NATO flango saugumas turi būti užtikrintas labai konkrečiomis priemonėmis, nes retorinių priemonių jau nepakanka“, – dėstė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad Lietuva šiuo metu yra saugi bei kartu pasidžiaugė, jog NATO šalių vadovai vis dažniau kalba apie papildomų pajėgų siuntimą į Baltijos šalis, Rytų Europą.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielse pabrėžė, kad būtent į Lietuvos saugumo stiprinimą esą bus nukreipta nepaprastoji padėtis.
„Lietuva yra saugi, tačiau tai nereiškia, kad mes neturime rūpintis savo saugumu, neturime jo stiprinti. Į tai būtų nukreiptas sprendimas dėl nepaprastosios padėties, tai yra į stiprinimą, reagavimą į besikeičiančią situaciją“, – aiškino parlamento vadovė.
