Lietuvos krematoriumo atstovė Jorūnė Jurkevičienė plačiau paaiškino, kokie karstai yra tinkami kremuoti. Pageidautina, kad jie būtų nedažyti, nelakuoti, natūralios medienos ir be dekoracijų. Papildomos medžiagos paveikia krematoriumo įrangą, todėl reguliariai tenka ją stabdyti ir atlikti techninę priežiūrą. Tinkamiausi karstai kainuoja apie 100–200 eurų.
Praėjusį antradienį LRT Tyrimų skyrius paskelbė, kad Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai priklausanti laidojimo bendrovė artimųjų netekusiems žmonėms parduodavo brangius ir mirusiesiems kremuoti netinkamus karstus.
Mirusieji prieš kremavimą Lenkijoje buvo perkeliami į pigius kartoninius karstus, o panaudoti karstai grąžinami į Lietuvą ir perparduodami. Klientams nebūdavo pranešama, kad kai kurie parduodami karstai nėra tinkami velioniui kremuoti.
Taip pat skaitykite
Kaip LRT.lt komentavo J. Jurkevičienė, Lietuvos krematoriumo atstovė, kremuoti tinkami įvairūs karstai, tačiau prašoma, kad jie nebūtų puošti akmenimis ar, pavyzdžiui, gintaru.
„Lietuvos krematoriume taikome ribojimų dėl karsto matmenų ir svorio – svarbu žinoti, kad bendras karsto ir palaikų svoris negali viršyti 210 kg. Jei vis tiek kyla klausimų, visada pakonsultuoja ilgametę patirtį turintys krematoriumo darbuotojai“, – teigė J. Jurkevičienė.
Lietuvos krematoriumo puslapyje nurodyta, kad karstas turėtų būti iki 2,3 m ilgio, iki 90 cm pločio ir iki 62 cm aukščio. Taip pat pageidautina, kad karstas būtų be kojelių, jei jos yra – turėtų būti ne aukštesnės nei 4 cm. Be to, pageidautina, kad karstas būtų iš natūralios medienos, nedažytas ir nedengtas laku, būtų be dekoracijų ir metalinių rankenų.
Kodėl ne visi karstai tinka? J. Jurkevičienė atsakė, kad kremavimas yra sudėtingas technologinis procesas, jis vyksta itin aukštoje temperatūroje ir priklauso nuo naudojamos įrangos. Šiuo metu Lietuvos krematoriume naudojama tokia įranga, kuri leidžia kremuoti įvairius karstus, tačiau papildomos nenatūralios medžiagos neigiamai veikia įrangą – jai reikia dažnesnės priežiūros.
„Dėl to linijas reguliariai stabdome techninei priežiūrai. Kremavimo paslaugos Lietuvoje populiarėja, todėl dažnai stabdyti linijas darosi vis sudėtingiau. Šiuo metu Lietuvos krematoriume projektuojame trečią liniją, ji leis užtikrinti, kad visi besikreipiantieji paslaugų sulauks laiku net tada, kai viena iš turimų kremavimo linijų bus remontuojama“, – aiškino J. Jurkevičienė.
Ji taip pat minėjo, kad Lietuvos krematoriume visas kremavimo procesas dėl saugumo ir patikimumo filmuojamas.
„Taip papildomai užtikrinama, kad kremavimo procesas vyktų sklandžiai ir, žinoma, artimųjų parinktame karste“, – pridūrė J. Jurkevičienė.
Pasak jos, kremuoti tinkamų karstų kainos gali svyruoti nuo 100 iki 1000 eurų ir daugiau. Pašnekovė pabrėžė, kad nors velionius kremuoti galima įvairiuose karstuose, tinkamiausi yra tokie, kurie pagaminti iš natūralaus medžio, nelakuoti. Beje, jie ir kainuoja mažiausiai – apie 100–200 eurų.
„Atsakingai dirbančios laidojimo paslaugų įmonės turėtų pakonsultuoti artimuosius – iš anksto išsiaiškinti, ar jie nori, kad velionio kūnas būtų kremuojamas, o jei taip – nesiūlyti velioniui kremuoti netinkamo karsto. Jeigu sprendimą kremuoti artimieji priima vėliau, kremavimo procedūrai reiktų įsigyti atskirą karstą“, – teigė J. Jurkevičienė.
Ji sakė, kad Lietuvos krematoriume praktiškai nebūna tokių atvejų, kai atkeliauja netinkami kremuoti karstai.
J. Jurkevičienės teigimu, artimiesiems svarbiausia koncentruotis į atsisveikinimą su mirusiuoju – galbūt išsirinkti gražesnę urną, personalizuoti pačią atsisveikinimo ceremoniją ir mažiau dėmesio skirti karsto puošnumui.
„Rekviem“ atsisveikinimo namuose Kaune turime pavyzdžių, kai salėje organizuojamas atsisveikinimas kremavimo karste ir visa ceremonija išlieka labai jauki, graži – karstas neturi jokios įtakos emocijai“, – aiškino Lietuvos krematoriumo atstovė.
