LRT tyrimas. Bažnyčios verslo paslaptys: pelnėsi iš naudotų karstų perpardavinėjimo

Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai priklausanti laidojimo bendrovė ne vienus metus apgaudinėjo klientus. Artimųjų netekusiems žmonėms kremavimui buvo parduodami brangūs karstai, grįžę iš Lenkijoje esančio krematoriumo. Mirusieji prieš kremavimą buvo perkeliami į pigius kartoninius karstus, o panaudoti karstai grąžinami į Lietuvą ir perparduodami už pirminę kainą.

LRT Tyrimų skyriui liudiję buvę ir esami bendrovės darbuotojai teigia buvę priversti naikinti karstų naudojimo žymes. Jie taip pat patyrė mobingą.

„Laidojimo paslaugų centras“ (LPC) – bendrovė, turinti 9 padalinius, kurie ne tik Vilniuje, bet ir Vilniaus, ir Švenčionių rajonuose, Pabradėje, Ignalinos mieste ir rajone. Šios įmonės vienintelis akcininkas – Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba.

Apie tai, kad bažnyčiai pavaldi bendrovė užsiėmė slaptu verslu – naudotų karstų perpardavimu – LRT Tyrimų skyriui pavyko išsiaiškinti dėliojant buvusių ir esamų centro darbuotojų liudijimus, karstų tiekėjų pasakojimus ir gautus vidinius dokumentus.

Aiškėja, kad vien per 2021 m. LPC galėjo perparduoti beveik 150 karstų ir iš to uždirbti mažiausiai 45 tūkst. eurų. Minėtuose karstuose buvo pašarvoti palaikai, vežami kremuoti į Suvalkų krematoriumą Lenkijoje. Tačiau karstai nebuvo sudeginami. Jie arba būdavo iš karto paliekami centre, palaikus perkeliant į kartoninius karstus, arba parsivežami iš Suvalkų, apkeitimą įvykdžius Lenkijoje. Tokiu atveju žmonės, už karstus mokėję nuo 300 iki 1 200 eurų, apgauti.

Parvežtus karstus, jei prireikdavo, LPC restauruodavo. Tačiau fiksuojami ir tokie atvejai, kai centro salės darbuotojai acetonu valydavo ant dangčių likusias kremuoti vežamų žmonių pavardes.

Surinkti darbuotojų liudijimai rodo, kad naudoti karstai buvo perpardavinėjami žinant įmonės vadovybei. Iš gautų elektroninių susirašinėjimų ir kitų dokumentų matyti, kaip LPC administracija rūpinosi karstų grąžinimu, skaičiavo, kiek jų parvežta, ir aiškino, kaip elgtis darbuotojams, vežantiems kremuoti palaikus.

Bažnyčios verslas perpardavimo nuo darbuotojų neslėpė

Tai, kad sostinės esančiame laidojimo centre įsigyti karstai nepasiekdavo krematoriumo Suvalkuose, patvirtina „Acheron“ krematoriumo vadovas Karolis Kamilis Milewskis. Anot jo, į Lenkiją LPC palaikus pristatydavo jau kartoniniuose karstuose, kartais specialius kremavimo karstus įsigydavo ir pačiuose Suvalkuose.

„Karstai, kuriuose iš Vilniaus centro gabenti kūnai, buvo grąžinami tiesiai jiems“, – LRT komentavo krematoriumo vadovas.

Tačiau detalesnį scenarijų, kaip vyko slaptas palaikų perkėlimas, dėlioja tiesiogiai su situacija susidūrę žmonės. LPC dirbę ar tebedirbantys žmonės teigė, kad palaikus iš medinių karstų jau Suvalkų krematoriume perkeldavo į kartoninius karstus. Krematoriumo darbuotojams perkelti palaikus padėdavo ir juos atvežę vairuotojai. Atgal į Vilnių tuo pačiu automobiliu keliaudavo ne tik urnos su pelenais, bet ir nesudeginti artimųjų nupirkti karstai.

„Iš tų 4–5 išvažiavusių, kiek karstų grįždavo? Būdavo ir vienas, ir du. Būdavo ir trys. Įvairiai. Aišku, būdavo ir pigių karstų. Niekas nesako, kad vien tik brangūs sudėti“, – pasakoja LPC vairuotoju dirbęs Arvydas. Jo, kaip ir kitų su LRT Tyrimų skyriumi kalbėjusių darbuotojų, vardas pakeistas.

Arvydo teigimu, iš Lenkijos grįžus į Vilnių, iš pradžių karstą tekdavo parodyti vadovams, vėliau šis perkeliamas į sandėlį, kuriame naudoti ir nauji karstai laikyti toje pačioje krūvoje.

„Guldau kūną į karstą ir matau, kad čia ne pirmo naudojimo, sakykim taip“, – pasakoja buvęs „Laidojimo paslaugų centro“ darbuotojas Liudvikas. Esą karstą, kuriame jau šarvoti palaikai, galima atskirti iš likusių kūno skysčių žymių.

„Patalynė vis vien bus suglamžyta, koks nors pėdsakas lieka, kraujas, dar kažkas nuo kūno. Vis vien būna, kad ir šlapias kūnas, dar ne iki galo išdžiovintas, pro rūbus prasiskverbia skysčių. Po kūnu nematyti, o kai kūno nėra, tai matoma, kad kažkas ten jau gulėjo“, – teigia Liudvikas.

Anot jo, apie situaciją įmonės vadovybei buvo pranešama. Kitas, taip pat jau buvęs LPC darbuotojas Paulius tvirtina savo akimis matęs, kaip iš krematoriumo parvežami karstai: „Jei karstas brangus, geras, visada beveik grįždavo. Labai retai būdavo, kad negrįždavo.“

Kalbinti darbuotojai teigia, kad LPC, neinformuodama klientų, naudotus karstus perparduodavo iki 5 kartų. Esą iš prekybos toks karstas dingdavo, kai kas nors jį nupirkdavo ne kremavimui, o laidojimui.

Karstų perteklių pastebėjo ir kalbinti prekybos salių darbuotojai.

„Mes po to rašydavom laiškus, kad toks ir toks karstas grįžo, toks užsakymas, su tokiu velionio vardu, pavarde jau po pietų grįždavo pas mus“, – LRT Tyrimų skyriui liudija Dalia.

„Jeigu būdavo koks įbrėžimas ar kas nors, reikėdavo pavalyti, ar rašikliu pataisyti. Kas kaip mokėjo: kas acetonu, kas kempinėlėmis – čia detalės“, – pasakojo dar viena darbuotoja Aurelija.

Išorinių defektų turintys karstai esą buvo vežami restauruoti į kelias karstų gamybos įmones. Kalbintų salės darbuotojų teigimu, visi panaudoti karstai pardavinėti už tą pačią kainą kaip nauji.

Su artimaisiais atsisveikinę žmonės – sukrėsti

LRT Tyrimų skyrius susisiekė ir su asmenimis, kurie 2021 m. naudojosi LPC paslaugomis kremuojant artimuosius. Viena moteris, nenorėjusi, kad jos vardas būtų viešinamas, teigė, kad mirus sutuoktiniui į įmonę kreipėsi iš karto informuodama, jog artimojo palaikai bus kremuojami. Ji taip pat sakė norinti imti pigiausią karstą, nes „vis tiek sudeginti reikės“. Nors specialiai kremavimui skirti karstai kainuoja iki 100 eurų, jai pasiūlytas pigiausias karstas kainavo 400 eurų. LRT duomenimis, šis karstas sudegintas nebuvo.

Tarp apgautų klientų, kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, ir Seimo narė Monika Ošmianskienė, pernai netekusi tėčio. Žinomas informatikas, profesorius Albertas Čaplinskas mirė praėjusių metų liepą. M. Ošmianskienės šeima nusprendė palaikus kremuoti, tačiau atsisveikinimui vyras buvo pašarvotas ir kremuoti vežtas su karstu. Šeimos pirktas karstas, kiek ji pamena, kainavo kiek daugiau nei 400 eurų.

„Nesakyčiau, kad bandė įsiūlyti brangesnį <...>, bet mes patys pasirinkome šiek tiek brangesnį“, – prisimena politikė. Iš LRT Tyrimų skyriaus turimų dokumentų matyti, jog jos tėvo palaikai kremuoti ne jame, o kartoniniame karste, kurio savikaina vos keliolika eurų. Karstas, kuriame buvo pašarvotas velionis, grįžo ir buvo pastatytas perparduoti.

Politikės nuomone, tokį LPC elgesį tenka vadinti sukčiavimu.

„Ir liūdniausia, kad tas sukčiavimas vyksta bažnyčiai pavaldžioje įmonėje. Ypač kai bažnyčia yra mūsų tam tikras moralinis kompasas“, – LRT Tyrimų skyriui komentavo M. Ošmianskienė.

Susirašinėjimuose – vadovybės klausimai apie negrįžusius karstus

Darbuotojų liudijimus apie perparduodamus naudotus karstus patvirtina ir elektroniniai LPC finansų direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo susirašinėjimai.

„Sveiki, nieko nebegirdžiu apie grįžusius karstus nuo šio mėnesio 2 dienos“, – rašoma viename iš jų, kurio kopiją turi LRT Tyrimų skyrius.

Tokį elektroninį laišką paėjusių metų birželio 9 d. gavo LPC darbuotojai iš įmonės finansų direktoriaus. Kitą mėnesį įmonės direktoriaus pavaduotojas vairuotojams išsiuntė ir perspėjimą, kad esą nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. Suvalkų krematoriumas nekremuos visų lakuotų karstų.

„Jei tokie bus, perkels į savo kartoninį karstą ir jo kainą skaičiuos papildomai. Tam, kad išvengtume papildomų išlaidų, prašau vežtis mūsų kartoninius, ir, jei nebus kremuojami karstai, perkelti į mūsų turimą kartoną“, – rašoma laiške.

Tačiau salės darbuotojai informacijos apie tai, kad negalima tam tikrų karstų parduoti kremavimui, neturėjo. Ir toliau šarvojimui ir kremavimui buvo parduodami tie patys karstai, kaip ir anksčiau. Patys darbuotojai LRT Tyrimų skyriui liudijo, kad nors žinojo apie apgaulę, nieko negalėjo padaryti.

„Suprasdavom, bet palikom jų sąžinei. Galvojom, gal greitai tai baigsis. Bet ar pajautė pinigų skonį, ar kas, bet tai tęsėsi ilgai“, – sakė sanitaru LPC dirbęs vyras.

Vienam įmonėje dirbusiam sanitarui buvo paaiškinta, jog panaudotus karstus bažnyčios įmonė paaukoja. Kitas aiškino, kad vos tik paklausęs, kas čia vyksta, suprato, kad turi patylėti.

„Vieną dieną ieškai teisybės, kitą dieną – naujo darbo“, – sako LPC netrumpai dirbęs Arvydas. Kai jis pastebėjo, jog jau ne pirmą kartą veža palaikus tuose pačiuose karstuose, jam patarta nesikišti ir nesidomėti – esą viskas daroma su administracijos žinia.

Kalbėjusių žmonių teigimu, su klausimus kėlusiais darbuotojais siekta susidoroti, prieš juos taikytas mobingas. Dirbantieji iki šiol patiria gąsdinimus, jiems siūloma išeiti savo noru arba leidžiama suprasti, kad jie vis tiek bus atleisti.

„Yra ir mobingas, ir spaudimas, nesąmoningų reikalavimų, – pasakoja darbuotojai. – Spaudimas ir priekabės dėl visko: kad parašyta ne didžiosiomis raidėmis sąskaitose, nors tai tik vidiniai dokumentai, ne užsakovui, ne viešam naudojimui. Grasina, kad priedo nesumokės. Nors nėra žmonių, dviese negali išeiti valgyti pietų, į tualetą reikia atsiprašinėti. Vienas žingsnis į kairę – ir viskas. Jauti psichologinį spaudimą.“

Laidojimo paslaugų centro vadovybė teigė, kad aiškinasi situaciją ir dėl darbuotojų mobingo.

Situaciją glaisto pinigų grąžinimu

Prieš pat Naujuosius, gruodžio 30 d., „Laidojimų paslaugų centro“ vadovybė išplatino laišką darbuotojams, kad esą dėl operacinių klaidų įmonei iš Suvalkų grąžinta dalis prekių. Laiške teigiama, kad susisiekta su visais klientais, jų atsiprašyta ir bus grąžinami pinigai. Įmonės darbuotojai kviečiami į tai žiūrėti „kaip į pamoką mums visiems“, o jei kuris sulauktų klausimų iš žiniasklaidos, direktorius prašo nukreipti žurnalistus pas jį.

Visai netrukus, tos pačios dienos pavakarę įmonė išplatino pranešimą spaudai, kuriame rašoma, kad „Dėl COVID-19 išaugus kremavimo apimtims ir kartu sugriežtinus tvarumo reikalavimus Suvalkuose veikiantis krematoriumas kremavimui kurį laiką nepriėmė tam tikro tipo dalies karstų, kuriuose atvežami palaikai.“

„Laikantis deramos pagarbos, krematoriumo darbuotojai palaikus su įkapėmis prieš kremavimą perkeldavo į lako ir kitų aplinkai nedraugiškų medžiagų neturintį karstą“, o dėl to, kad paslauga artimieji nepasinaudojo, įmonė teigia esanti morališkai įsipareigojusi grąžinti pinigus už karstus.

Laidojimo paslaugų centro vadovo Arūno Žilionio teigimu, įmonė jau yra išmokėjusi daugiau nei pusę kompensacijų už karstus, kurie buvo artimųjų nupirkti, tačiau jų artimieji juose nebuvo kremuojami ir karstai grįžo atgal į LPC.

Tačiau ne visi klientai, kurie 2021 m. naudojosi LPC paslaugomis ir buvo apgauti, sutiko priimti siūlomą kompensaciją. LRT Tyrimų skyriaus kalbinta nukentėjusioji teigia sulaukusi skambučio, tačiau maniusi, kad tai – apgavystė.

„Kažkoks vyrukas skambino, sako, „Laidojimo paslaugų centras“ jums skolingas už kažką, pasikeitė kažkokie tarifai, bet aš pagalvojau, kad čia kažkas neaišku. Sako, turite kažkam paskambinti. Nepatikėjau, sakau, atsiųskite man visą informaciją elektroniniu paštu. Tai tada jie sako, oi, čia mano draugas, nuskambėjo kaip situacijos panaudojimas. Kaip sukčiai“, – teigė anonime norėjusi likti moteris.

Tačiau nei laiške darbuotojams, nei pranešime spaudai neminimas laikotarpis, kada Suvalkų krematoriumas buvo sugriežtinęs reikalavimus ir kada jie vėl sušvelnėjo bei kokio tipo karstų jame nebuvo galima deginti. Anot darbuotojų, kremuoti skirtų karstų perpardavimas vyko beveik visus 2021 m., o mažesnėmis apimtimis ir anksčiau.

Sujudimas administracijoje pasijautė tik tada, kai dėl darbuotojų skundų Vilniaus arkivyskupijos kurijoje sušaukta speciali komisija ir pradėtas šios įmonės patikrinimas.

Vadovų versijos nesutampa

„Kai pirmą kartą skaičiau tarnybinius raštus, viskas, kaip ir jums, atrodė labai kraupiai. Bet paskui po pokalbių su darbuotojais man atsiskleidė šiek tiek kitoks vaizdas“, – sako Vytis Martinaitis, verslininkas, „Laidojimo paslaugų centro“ valdybos pirmininkas.

Su LRT Tyrimų skyriumi jį įpareigojo kalbėtis Vilniaus arkivyskupijos kurija. Valdybos pirmininko teigimu, sumaištis dėl grįžtančių iš krematoriumo karstų esą kilo ir dėl to, kad įmonė neturi visą dieną dirbančio vadovo, ir dėl komunikacijos su Suvalkų krematoriumu – esą šis informaciją apie besikeičiančias kremavimo taisykles informuodavo ne oficialiai, o eilinių darbuotojų lygiu.

Jis teigė esantis visiškai tikras, kad nors buvo informuoti apie pasikeitusias Suvalkų krematoriumo taisykles, salės administratoriai vis tiek klientams parduodavo karstus, netinkamus deginti. Panašią istoriją dėlioja ir LPC vadovas A. Žilionis. Jis teigia, kad jį patį apie grįžtančius iš krematoriumo karstus darbuotojai informavo tik du kartus. Pirmą kartą pavasarį, kai iš krematoriumo grįžo keli karstai. O antrą kartą – tik spalio pabaigoje. Jo manymu, karstai į LPC grįžo dėl pasikeitusių Suvalkų krematoriumo kremavimo taisyklių.

„Dėl kažkokių krematoriumo taikomų reikalavimų. Kad ne visiškai draugiškas aplinkai, kad rankenos. Kalbėjomės su krematoriumu, tarėmės, kurie karstai galimi kremuoti, ir aiškinome darbuotojams, kuriuos galima pardavinėti“, – sakė A. Žilionis.

Bet Suvalkų krematoriumo vadovas K. K. Milewskis tokią versiją paneigia. Anot jo, 2021 m. kremavimo tvarka nebuvo pasikeitusi, krematoriume visada deginami visi, išskyrus giliai lakuoti, karstai.

„Ilgą laiką mūsų paslaugomis besinaudojantys laidojimo namai žinojo, kad nepriimame kremuoti kūnų giliai lakuotuose karstuose. Lakas sukelia temperatūrą, kuri neleidžia sudeginti šio modelio karsto. Visos laidojimo įstaigos puikiai žino, kad reikėtų naudoti kremavimui tinkamus karstus, t. y. kartoninius arba medinius nedažytus, pagamintus iš tradicinio medžio be metalinių detalių“, – LRT sakė „Acheron“ krematoriumo vadovas.

Vis tik V. Martinaitis pripažįsta, kad grįžę į LPC karstai buvo ne utilizuojami, o grįžo į prekybą. Tačiau esą tik kai buvo perlakuojami ir sutvarkomi. Jis sako netikintis, kad vienas karstas galėjo būti perparduodamas net kelis kartus.

Situacijai išsiaiškinti suburta speciali komisija, kaip teigiama, apklausė 20 iš įmonėje dirbančių 55 darbuotojų ir apie tai, kad į tą patį perparduodamą karstą palaikai galėjo būti šarvojami po kelis kartus, pasisakė tik trys žmonės.

„Bijau, kad gali būti kartojama tam tikra klišė. Nes klausėme, kaip galima suprasti, kad penkis kartus gali būti guldomas velionis į tą patį karstą. Vardinti įvairiausi požymiai, ir kiekvienas iš tų žmonių vis kitokius požymius vardindavo. Ir mes patys pabandėme tokį dalyką įsivaizduoti, klausėme sanitarų, kurie šarvoja, tai jie visi paneigė šitą informaciją“, – aiškino V. Martinaitis.

Jo tvirtinimu, tokių iš krematoriumo grįžusių nesudegintų karstų galėjo būti kiek daugiau nei 130 ir jie perparduoti tik po restauravimo.

„Tokį skaičių mes matėm, kad tie karstai grįžo. Tai reiškia, kad karstą atiduoti restauruoti. Ir karstai grįžo po to į prekybą. <…>. Gamintojas atveždavo jį švarų gražų, ir iš esmės darbuotojas neturėjo jokio požymio, kaip atpažinti, čia visiškai naujai pagamintas, ar restauruotas“, – LRT sakė LPC valdybos pirmininkas.

Bet V. Martinaičio ir LPC vadovo A. Žilionio pateikti skaičiai apie grįžusius karstus skiriasi. Taip pat skiriasi versijos, kaip ir kada informuoti darbuotojai apie kremuoti skirtus karstus. A. Žilionio tvirtinimu, tokių grįžusių nesudegintų karstų buvo ne per 130, o tik apie 100. Ir jis teigė nežinantis, ar karstai tikrai perparduoti.

„Dalis, žinau, buvo atiduodama tiekėjams, o dalis grįždavo į sandėlį. Dėl tolesnės eigos darome patikrinimą ir bandome aiškintis šituos klausimus“, – sakė A. Žilionis.

Auditą atlieka bičiulis

Nors LPC vadovai tikina, kad grąžinti karstai restauruoti ir prekybos sales pasiekdavo visiškai atnaujinti, šią versiją paneigia kalbintos karstų gamybos įmonės, kurios, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, su LPC yra sudariusios sutartis.

LPC bendradarbiauja su dviem karstų gamintojais: „Kopaine“ ir „Astranika“. Pastarosios vadovė patvirtino, kad tokią paslaugą – karsto defektų šalinimą – 2021 m. jos vadovaujama įmonė LPC suteikė vos vieną kartą, t. y. rugpjūčio pabaigoje. LRT Tyrimų skyrius taip pat turi tokios paslaugos sąskaitą-faktūrą.

„Kopainės“ vadovas teigė, kad jo įmonė 2020 m. išvis nerestauravo nė vieno iš LPC grįžusio karsto, o pernai restauravo tris. Remiantis šių įmonių liudijimais, 2021 m. galėjo būti restauruoti tik 4 karstai.

LPC valdybos pirmininkas V. Martinaitis LRT Tyrimų skyriui tvirtino turįs įrodymų, kad restauruoti visi, mažiausiai 130, iš krematoriumo grįžę karstai. Tačiau šių įrodymų pateikti nesutiko.

V. Martinaitis ir A. Žilionis darbuotojų skundus sieja su pernai spalį prasidėjusiu finansiniu įmonės auditu.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, 2021 m. balandį dėl LPC finansinio audito įmonės vadovas A. Žilionis pasirašė sutartį su Sauliaus Lapšinsko vadovaujama audito bendrove. Juos abu sieja narystė viename „Lions“ klube. Toji pati audito bendrovė anksčiau yra atlikusi visos Vilniaus arkivyskupijos kurijos finansinį auditą.

Tiek A. Žilionis, tiek S. Lapšinskas pripažino, kad juos sieja narystė bendrame klube, tačiau etikos problemų nė vienas neįžvelgia. Be sutarties su „Laidojimo paslaugų centru“, S. Lapšinsko įmonė taip pat yra pasirašiusi sutartis dėl 2020 ir 2021 m. finansinio Arkivyskupijos kurijos ekonomo tarnybos audito.

V. Martinaitis, paklaustas apie A. Žilionio ir audito bendrovės vadovo narystę tame pačiame „Lions“ klube, teigė nieko nežinojęs.

„Man tai būtų nepriimtina. Esu pakviestas į tą įmonę kaip nepriklausomas valdybos narys. Dirbu nuo 2016 m. <…> visas šitas skandalas mane privertė krūptelėti. O jei dar auditas… Jei jo išvadas tektų kvestionuoti, man tai būtų didelis smūgis. Pasitraukčiau iš kompanijos”, – LRT Tyrimų skyriui teigė V. Martinaitis.

Arkivyskupas problemą žino

Arkivyskupijos kurija į LRT klausimus arkivyskupui Gintarui Grušui pateikė šį komentarą.

Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba yra keleto bendrovių steigėja. „Laidojimo paslaugų centras“ yra viena iš jų. Šios įmonės vykdo komercinę veiklą, iš kurios remiama sielovadinė Vilniaus arkivyskupijos veikla.

Arkivyskupas reguliariuose pokalbiuose su vyskupijos ekonomu aptaria ir situaciją įmonėse, tačiau jų valdyme tiesiogiai nedalyvauja.

Apie kylančias problemas ir iššūkius išgirdo praėjusių metų spalio gale. Taip pat gauta ir kitų signalų apie problemas.

Į sudarytą patikrinimo komisiją arkivyskupas delegavo keletą žmonių iš šalies, nesusijusių su „Laidojimo paslaugų centru“. Įmonė, įsivardijusi darbo proceso metu įvykusias klaidas, taikydama aukštus skaidrumo standartus, pati pranešė ir susisiekė su žmonėmis, kuriems buvo ne visiškai suteiktos paslaugos.

Arkivyskupo žiniomis, sausio 13 d. įmonės valdyba gavo LPC direktoriaus prašymą savo noru nušalinti jį nuo pareigų LPC vadovybėje ir patikrinimo komisijoje, kuris artimiausiu metu bus apsvarstytas. Arkivyskupas palaiko pastangas išsiaiškinti problemas įmonėje ir patenkinti klientų lūkesčius bei supranta šį vadovo prašymą kaip moralinės atsakomybės prieš klientus prisiėmimą, kuris prisidės prie to, kad būtų tęsiamas patikrinimas ir gautos jo išvados.

Arkivyskupas žino apie įmonėse vykstančius auditus. Visgi dalis žurnalistės įvardytos informacijos apie ryšius su audito įmone arkivyskupui buvo nauja. Situacija bus įvertinta ir užtikrinta, kad audito rezultatai būtų objektyvūs ir nešališki. Taip pat arkivyskupas mano, kad auditoriai laikosi profesinės etikos ir, jei įžvelgia išvadų objektyvumo riziką, nesiima užsakymo.

Bažnyčia yra bendruomenė, tačiau ne tik bažnyčioje žmonės susiję vieni su kitais. Bičiuliškas bendravimas tarpusavyje ar šeimomis nėra draudžiamas ir dirbantiems bažnytinėse struktūrose.