Seimo sprendimas leis raides q, w, ir x rašyti asmens dokumentuose, tiesa, pasisakyti dar turi prezidentas. Anot „prieš“ balsavusio konservatoriaus Audronio Ažubalio, taip „veikiama prieš pagrindinį Valstybės įstatymą“, jis tikisi šalies vadovo veto. Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska savo ruožtu pabrėžia – asmenvardžių rašyba niekaip nekvestionuoja valstybinės lietuvių kalbos statuso, be to, anot jos, įstatymo įsigaliojimas ne tik sumažins teismų krūvį, bet ir „leis pagaliau užbaigti šitą temą“.
Laidoje „Dienos tema“ žurnalistas Mindaugas Jackevičius su teisingumo ministre Evelina Dobrovolska ir parlamentaru konservatoriumi Audroniu Ažubaliu kalbėjosi apie istorinį Seimo sprendimą, kuris leis raides x, w ir q rašyti asmens dokumentuose.
– Ponia Dobrovolska, gal jau planuojate keisti pasą ar ID kortelę, nes jūsų vardą ir pavardę galima rašyti su „w“, kuri iki šiol buvo draudžiama?
E. Dobrovolska: Kad įstatymas galiotų, dar turime sulaukti prezidento parašo. Iki gegužės 1 dienos, kai įstatymas pradės galioti, Vyriausybė turi parengti nutarimą, kuris reguliuotų reikalingus poįstatyminius teisės aktus ir visą tvarką, taip pat Teisingumo ministerija turėtų parengti lydinčiuosius teisės aktus, kad būtų galima išsklaidyti dabar viešojoje erdvėje keliamus klausimus, pavyzdžiui, dėl tautybės pakeitimo, kokia tvarka, ir tai aiškiai susieti su tėvų tautybės pasirinkimu. Tada turėtume visą tvarų reglamentavimą, kad asmenys nuo gegužės 1 dienos tikrai turėtų prielaidas tuo pasinaudoti.
– Jeigu viskas įsigalios, planuojate pasikeisti dokumentus su originalo raidėmis?
E. Dobrovolska: Manau, svarbiausia sudaryti galimybę asmenims pasirinkti individualiai. Esu tikra, kad yra asmenų, kurie tikrai pasinaudos ta teise ir galimybe, yra žmonių, kurie galbūt nepasirinks tokios galimybės. Svarbiausia, kad valstybė šiuo atveju pripažįsta, jog turi būti administracinė procedūra, o ne teisminis kelias.
Veikiama prieš pagrindinį Valstybės įstatymą, ką čia dar pasakysi daugiau? Tikiuosi istorinio prezidento veto.
A. Ažubalis
– O savo norų neišduosite?
E. Dobrovolska: Kai matysime, kad įstatymas įsigalioja, tikrai mielai pasidalinsiu savo sprendimu.
– Pone Ažubali, kodėl tas sprendimas, kaip jūs sakėte Seimo salėje, yra antivalstybinis, kodėl jis blogas?
A. Ažubalis: Jeigu trijų Konstitucinio Teismo išaiškinimų, kuriuose aiškiai sakoma, kad pase turi būti rašoma lietuviškais rašmenimis, politikams neužtenka, jeigu neužtenka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimo, tai tada jį vadinu antivalstybiniu. Todėl, kad veikiama prieš pagrindinį Valstybės įstatymą, ką čia dar pasakysi daugiau? Tikiuosi istorinio prezidento veto.
– Dainius Žalimas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, sako, kad neteisinga teigti, neva Konstitucinio Teismo išaiškinimai buvę kitokie, ir tai, ką sakote jūs, yra neteisingas KT aktų aiškinimas.
A. Ažubalis: Tik tiek pasakysiu – poną Žalimą žinome iš labai įdomių Konstitucinio Teismo sprendimų, kai jis pirmininkavo: kas yra santuoka, kiti dalykai, tai nepervertinčiau jo ekspertizės. Šį sprendimą politikai priėmė atkakliai ignoruodami kalbininkus: Lietuvių kalbos instituto profesionalai nekviesti nė į vieną posėdį, nors jų nuomonė labai aiški. Čia būtų tas pats, jeigu pradėtume tvarkyti finansus, neturėdami žalio supratimo, kas tie finansai. Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė, kad priimant įstatymus dėl kalbos turi būti atsižvelgiama į specialistų nuomonę. Jeigu dar kam nors kyla abejonių, kad ne taip suprantame Konstitucinio Teismo išaiškinimą, tai štai koks tas sakinys: atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.
– Ponia Dobrovolska, kaip atrėmėte Seimo narių, teigiančių, kad šis teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, argumentus?
E. Dobrovolska: Svarbiausi yra trys aspektai: pirma – jau turime susiklosčiusią teismų, vykdančių teisingumą būtent valstybės vardu, praktiką, kai teismai kiekvienoje byloje kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, gauna jos nuomonę, tą padarė ir Seimas, besikreipęs į Kalbos komisiją, išanalizuoja faktinę situaciją ir priima sprendimus. Šiandien sprendimai yra vienareikšmiai: Lietuvos Respublikos piliečiams leidžiama originali asmenvardžių rašyba tuo atveju, jeigu tai yra lotyniško pagrindo abėcėlė, tai yra mišrios šeimos ir vaikai, gimę tose šeimose, taip pat ne lietuvių tautybės asmenys Lietuvos Respublikos piliečiai. Tuo remiantis šitas įstatymas ir buvo Seime priimtas.
Labai svarbu pažymėti, kad svarstant projektą Teisės ir teisėtvarkos komitete ar kitur visada buvo kviečiama Kalbos komisija, kiti ekspertai ir girdima jų nuomonė. Konstitucinis Teismas sakė, kad būtina atsižvelgti į gautą nuomonę, ją įvertinti ir atitinkamai priimti sprendimą, ką, beje, teismai savo sprendimuose ir akcentavo. Iki šios dienos teismų sprendimai užpildė teisinę spragą, nes trūko įstatymų leidėjo valios: neturime įstatymo ir vadovaujamės tik Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.
– Pone Ažubali, teismai jau leisdavo žmonėms rašyti. Kodėl jūs nenorite, kad įstatymu būtų leidžiama? Juk dabar piliečiams palengvinsime gyvenimą: nebereikės kovoti teisme, teismai nebus užimti.
A. Ažubalis: Ministrė kalba gudraudama. Čia kalbame apie teismų sprendimus, kada tai liesdavo mišrias santuokas arba piliečius, įgijusius Lietuvos pilietybę, bet tai neliesdavo klausimų arba jų buvo labai nedaug, kada kalbama apie Lietuvos pilietį, priklausantį kitai tautinei bendruomenei. Čia yra du skirtingi dalykai. Tikrai prisiimu kaltę kaip vienas iš politikų, kad tiek metų Seimas nesugebėjo įtvirtinti praktiškai įstatymu konstitucinio kalbos įstatymo ir tvarkos, nes čia visada būdavo mūšiai. Jie prasidėjo, jeigu kas žino istoriją, labai seniai, kada A. M. Brazauskas pirmą kartą pažadėjo prezidentui A. Kwasniewskiui, kad bus taip ir ne kitaip.
– Net 30 metų nieko nepadarėme.
A. Ažubalis: Buvo bandymų, bet blokuodavo tie, kurie manydavo, kad Lietuvos Konstitucija yra šiek tiek menkesnis dokumentas negu brolių lenkų reikalavimai.
– Ponia ministre, ar domėjotės prezidento pozicija, nes per rinkimų kampaniją jis buvo atsargus šiuo klausimu ir sakė, kad labiau pritartų asmenvardžiams originalo kalba antrame paso puslapyje?
E. Dobrovolska: Prezidentas turi 10 dienų įsivertinti šį Seimo sprendimą ir priimtą įstatymą, kad galėtų pasirašyti. Jeigu kalbėtume apie argumentus, kodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Švietimo ir mokslo komitetas, svarstę du alternatyvius projektus, nubalsavo, kad liktų pavardės rašymas pagrindiniame lape, jie rėmėsi labai paprastu dalyku: šiandien jau yra keli šimtai teismo sprendimų, kuriems įsigaliojus asmenims išduodami pasai, asmens tapatybės kortelės, kur pavardės ir vardai rašomi pagrindiniame lape. Jeigu kalbėtume apie įrašus antrame lape, jie būtų neoficialūs, neatsispindėtų gyventojų registre, sudaromose sutartyse, kitaip sakant, viešajame gyvenime to įrašo nebūtų. Akivaizdu, jeigu norime spręsti problemą, o ne ją maskuoti, tai vienintelė išeitis – pagrindinis lapas, ką, beje, teismai ir akcentuoja, kai priimami sprendimai dėl tautinių mažumų, dėl mišrių šeimų ir jų vaikų, kad sprendžiama privataus gyvenimo dalis, asmenvardžiai.
– Pone Ažubali, tikitės prezidento veto?
A. Ažubalis: Tikiuosi, nes per rinkimų kampaniją man teko gera galimybė Tarptautinių santykių institute stebėti kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus diskusiją ir ten Gitanas Nausėda labai aiškiai išsakė savo poziciją, kad yra Konstitucinis Teismas, jo sprendimai, konstitucinis lietuvių kalbos statusas, – vienintelis iš tuo metu dalyvavusių pretendentų.
– Pone Ažubali, šiandien balsavusiuosius už įstatymą išvadinote jedinstvininkais. Tarp jų buvo ir jūsų partijos, frakcijos narių. Ar jums dar pakeliui su konservatoriais?
A. Ažubalis: Aš pasakiau, kad balsavusius „už“ statau į vieną eilę su „Jedinstvo“. Kodėl? Labai paprastas atsakymas: pagrindinis „Jedinstvo“ taikinys tuo metu buvo, aš buvau liudininkas, lietuvių kalba, kad ji netaptų Lietuvos Respublikos valstybine kalba. Manau, kad frakcijoje ir partijoje yra skirtingų nuomonių. Gaunu iš partijos susivienijusių skyrių labai daug padrąsinančių žodžių, sprendimų, siūlymų, palaikančių mano poziciją. Sakyti, kam ir su kuo pakeliui ar ne pakeliui, neskubėčiau.
12 metų save identifikavau kaip lenkę, kuri rašo Evelinos vardą su „w“, ir tai niekaip nesutrukdė laikyti valstybinio egzamino, gauti 100 proc. ir atstovauti, tarnauti valstybei.
E. Dobrovolska
– Ponia Dobrovolska, tai galima laikyti jūsų pirma rimta politine pergale, nes einant į rinkimus tai buvo vienas pagrindinių tikslų Seime.
E. Dobrovolska: Jeigu žiūrėtume į Vyriausybės programą, atsisakydami perteklinio reguliavimo ir teismų sprendimų priėmimo ten, kur nėra ginčo, judame link teismų krūvio sumažinimo, kad neturėtume administravimo ten, kur nereikia, kad teismai galėtų užsiimti tiesioginiu savo darbu. Džiaugiuosi, kad koalicija, taip pat dėkoju opozicijai, kuri balsavo, galėjo išspręsti šitą problemą. Esu tikra, kad įstatymo įsigaliojimas ne tik sumažins teismų krūvį, bet ir leis pagaliau užbaigti šitą temą, kad neturėtume politinio lygmens diskusijų, o išimtinai teisinis klausimas yra sprendžiamas, todėl ir teismai iki šios dienos nagrinėja tas bylas.
Labai svarbu pažymėti, kad asmenvardžių rašyba niekaip nekvestionuoja valstybinės lietuvių kalbos statuso. Kiekvienoje byloje dėl vardų arba pavardžių rašybos teismai vertina poveikį kalbai ir pripažįsta, kad nėra grėsmės valstybinei kalbai. Jeigu leistumėte asmeniškai reaguoti į Ažubalio pasakymą, kad kvestionuojame valstybinės kalbos statusą, asmeniškai aš 12 metų save identifikavau kaip lenkę, kuri rašo Evelinos vardą su „w“, ir tai niekaip nesutrukdė laikyti valstybinio egzamino, gauti 100 proc. ir atstovauti, tarnauti valstybei. Esu tikra, kad pripažinimas savo visų piliečių, nepaisant tautybės ar sudarytų santuokų, yra prielaida integracijai.
A. Ažubalis: Aš teikiu išvadas, kurias pateikė Lietuvių kalbos institutas ir mokslinė taryba: „Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymas, leidžiant esamą Lietuvos piliečio vardą ir pavardę asmens dokumente rašyti kitų valstybių valstybinėmis kalbomis, būtų destabilizuota tokiu atveju lietuvių kalbos rašybos sistema, pakenkta lietuvių kalbos savitumui ir pažeistas konstitucinis jos statusas.“ Taip kalba kalbos specialistai.
