Nors prezidento rinkimai vyks dar tik 2024 m., partijos po truputį dairosi, kas galėtų tapti jų kandidatais šiuose rinkimuose. Apklausose apie prezidento rinkimus vis šmėkštelint buvusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pavardei, viešojoje erdvėje pradėta svarstyti, ar ji pasiryžtų kandidatuoti dar kartą. Pasak LRT.lt kalbintų politologų, buvusi prezidentė D. Grybauskaitė galėtų tapti konservatorių remiama kandidate, mat partija savo kandidato gali ir nerasti. Kitu atveju, pasak ekspertų, dešiniųjų išsigelbėjimu galėtų tapti Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ praėjusių metų spalio 15–lapkričio 5 dienomis atliko apklausą, per ją žmonių prašyta įvardyti asmenis, kuriuos jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po 2024 m. vyksiančių šalies vadovo rinkimų. Pavardžių sąrašas respondentams nebuvo pateiktas, jie patys galėjo įvardyti tuos, kuriuos norėtų matyti prezidento poste.
Dažniausiai šioje apklausoje buvo paminėtas dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda. Jį dar vieną kadenciją šalies vadovo poste nori matyti 16,9 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje, surinkęs 8,1 proc. respondentų paramos, atsidūrė ekspremjeras Saulius Skvernelis, o trečioje – jau dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi D. Grybauskaitė. Ją prezidente norėtų matyti 6,4 proc. apklaustųjų.
Toliau penketuke rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Socdemų lyderę prezidento pozicijoje norėtų matyti 5,9 proc. apklaustųjų, o dabartinę Vyriausybės vadovę – 5,5 proc. respondentų.
Galimi kandidatai – tarp populiariausių politikų?
Natūralu, kad, ieškodamos savo kandidato prezidento rinkimuose, partijos atsižvelgia ir į reitingus. Praėjusių metų gruodžio 10–18 dienomis dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovė „Vilmorus“ atliko visuomenės apklausą. Apklausos rezultatai atskleidė ir šiuo metu populiariausius Lietuvos politikus.
Pirmą vietą su 52,5 proc. teigiamų įvertinimų užėmė šalies vadovas G. Nausėda. Antroje vietoje atsidūrė LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė su 43,8 proc. teigiamų atsiliepimų. Nedaug nuo socdemų pirmininkės atsiliko Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, surinkęs 43,3 proc. teigiamų įvertinimų.
Ketvirtą ir penktą vietas populiariausių politikų sąraše atitinkamai užima Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (35 proc. teigiamų atsiliepimų) ir krašto apsaugos ministras, konservatorius Arvydas Anušauskas (33,4 proc. teigiamų atsiliepimų).
Į populiariausių politikų dešimtuką taip pat patenka premjerė I. Šimonytė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, konservatorė Monika Navickienė, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir Regionų partijos vadovas Jonas Pinskus.
Taigi, kalbant apie dešiniąsias partijas, tarp populiariausių jų politikų yra V. Čmilytė-Nielsen, A. Anušauskas, I. Šimonytė ir M. Navickienė. Buvusi šalies vadovė D. Grybauskaitė taip pat politologų paprastai buvo įvardijama būtent kaip dešinioji.
Aiškaus lyderio neturėjimas – sena konservatorių bėda
LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis, kalbėdamas apie tai, ką būsimiems prezidento rinkimams galėtų ruošti konservatoriai, sako, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) niekada neturėjo aiškaus, ryškaus lyderio, kuris galėtų tapti stipriu kandidatu į prezidentus.
„Jie neturi tokio lyderio, neturi tokio žmogaus, galinčio būti kandidatu į prezidentus. Nebent I. Šimonytė, bet ji jau dalyvavo rinkimuose“, – dėstė L. Bielinis.
Jam pritarė Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Virgis Valentinavičius. Pasak politikos eksperto, toliausiai prezidento rinkimuose nuėjęs TS-LKD kandidatas buvo dabartinis partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, dalyvavęs prezidento rinkimuose 1997 m., tačiau neperėjęs į antrą turą.
„Tėvynės sąjunga tokių stiprių kandidatų, išskyrus I. Šimonytę paskutiniuose rinkimuose, neturėjo. Pati I. Šimonytė, beje, irgi nėra partijos narė, ji tik partijos remiama kandidatė. Tai čia yra įprasta Tėvynės sąjungos būklė, sena problema“, – tikino V. Valentinavičius.
Politologas svarstė, kad tiek TS-LKD, tiek ir kitos partijos specialiai kandidatų į prezidentus, žiūrėdami į politikų reitingus, „neaugina“. Sprendimai dėl kandidato kėlimo tampa natūraliu procesu artėjant prezidento rinkimams.
„Kandidatai išauga kaip grybai, palijus geram lietui, o kai lietaus nėra, tai ir kandidatų nėra. Iš principo kiekvieną kartą į rinkimus partijos eina su tuo, ką turi“, – svarstė V. Valentinavičius.
Spėja, kad konservatoriai gyvena kita strategija
Politologas L. Bielinis atkreipia dėmesį į tai, kad konservatoriai ir anksčiau niekada aktyviai viešai nediskutavo apie savo kandidatus į prezidentus. Anot pašnekovo, tikėtina, kad taip yra dėl to, kad partija laikosi visai kitos strategijos.
Kandidatai išauga kaip grybai, palijus geram lietui, o kai lietaus nėra, tai ir kandidatų nėra. Iš principo kiekvieną kartą į rinkimus partijos eina su tuo, ką turi.
V. Valentinavičius
„Mes esame parlamentinė respublika, visi lemiami sprendimai daromi Seime. Seimas ir Vyriausybė yra tos pagrindinės valdžios šakos, kurios iš esmės vykdo vidaus ir užsienio politiką. Kaip žinote, pagal Konstituciją, prezidentas kartu su Užsienio reikalų ministerija veikia kartu užsienio politikos srityje. Taigi, mano galva, bent dalis konservatorių traktuoja prezidentinį postą kaip antro plano postą, kur reikalingas tiesiog netrukdantis, geriau būtų visiškai savas politikas. Bet ir netrukdantis jiems tinka. Taigi, visos konservatorių strategijos yra suvestos į dominavimą Seime, koalicijų formavimą“, – dėstė politologas.
L. Bielinis tikino, kad tai nereiškia, kad TS-LKD visiškai nesiruošia ir nesiruoš artėjantiems prezidento rinkimams. Anot jo, tikėtina, jog kandidato partija gali ieškoti tiek organizacijos viduje, tiek ir išorėje. Vis dėlto konservatoriams, sakė politologas, yra svarbesni Seimo rinkimai.
„Visi aiškiai suvokia, kad, pavyzdžiui, socialdemokratai ieško kandidato į prezidentus, kad tą patį daro „valstiečiai“, net ir S. Skvernelio partija, net Liberalų sąjūdis, ko gero, ieškos kandidato. O konservatoriai, manau, mato savo galimybes, šansus dominuoti Seime, parlamento daugumoje“, – tikino L. Bielinis.
Šalies vadovo rinkimuose, pašnekovo manymu, TS-LKD bus labiau linkę ne kelti savo kandidatą, o remti sau palankų, galbūt nepriklausomą kandidatą.
„Konservatoriai visada buvo pasiruošę paremti tą, kuris jiems yra tinkamas, kurį jie traktuoja kaip racionalų, nusiteikusį pozityviai jų atžvilgiu, nekonfliktuojantį su jais“, – komentavo politologas.
Įvardijo dvi politikes
Apie tai, kad TS-LKD prezidento rinkimuose būtų labiau linkę remti kitos partijos ar nepriklausomą kandidatą, o ne ieškoti savojo, kalbėjo ir V. Valentinavičius. Politologas svarstė, kad I. Šimonytė, baigusi premjerės kadenciją, vargu, ar norės antrą kartą kandidatuoti į prezidentus 2024 m.
Kaip vieną iš galimų variantų V. Valentinavičius svarstė TS-LKD paramą buvusios šalies vadovės D. Grybauskaitės kandidatūrai į prezidentus, jei ši nutartų dalyvauti rinkimuose.
„O kodėl kandidate negalėtų būti D. Grybauskaitė? Manau, šiuo atveju jai užtektų tik pareikšti norą kandidatuoti ir rinkimai kaip ir laimėti. Mano nuomone, kandidatų bus ieškoma tokiais būdais, nes I. Šimonytė po šito labai sunkaus premjeravimo kažin, ar bus labai motyvuota bandyti dar kartą dalyvauti tose pragaro lenktynėse, kas yra prezidento rinkimai“, – dėstė politologas.
V. Valentinavičius ragino neatmesti ir to, kad konservatoriai prezidento rinkimuose galėtų remti Liberalų sąjūdžio lyderės, Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen kandidatūrą, jei politikė nuspręstų išbandyti laimę šalies vadovo rinkimuose.
Taigi, mano galva, bent dalis konservatorių traktuoja prezidento postą kaip antro plano postą, kur reikalingas tiesiog netrukdantis, geriau būtų visiškai savas politikas.
L. Bielinis
„Man pakankamai įtikinamai skamba variantas, kad dabartinių valdančiųjų – ne tik Liberalų sąjūdžio, bet ir Tėvynės sąjungos – kandidatė galėtų būti ponia V. Čmilytė-Nielsen. Tėvynės sąjunga galėtų remti šią kandidatę, o ji turėtų pakankamai padorius šansus kovoti rinkimuose“, – aiškino pašnekovas.
Politologas, paklaustas apie galimybę TS-LKD ieškoti kandidatų į prezidentus savo partijoje, tarkime, populiariausių ministrų gretose, to neatmetė. Vis dėlto, anot V. Valentinavičiaus, partijos lyderiai yra labiau orientuoti į vykdomąją valdžią.
„M. Navickienė išlieka populiari, būdama socialinės apsaugos ir darbo ministre, tad jai prie dabartinės veiklos, reputacijos labiau liptų buvimas vykdomojoje valdžioje. Aš ją labiau matyčiau kaip kitą premjerę po I. Šimonytės, jei konservatoriai dar turėtų progą sudaryti Vyriausybę“, – aiškino V. Valentinavičius.
„Manau, kad tokiems mažiau vykdomiesiems, charizmatiškesniems politikams, kaip V. Čmilytė-Nielsen, nekalbant jau apie D. Grybauskaitę, konservatoriai visada teiktų pirmenybę per prezidento rinkimus“, – pridūrė jis.
Laisvės partija trauks savo kozirį?
LRT.lt kalbinta Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė teigė, kad valdančiosios koalicijos partnerių – Laisvės partijos – situacija dėl prezidento rinkimų taip pat gali būti kebli. Jos manymu, partija bent kol kas tokio lyderio, kuris galėtų užtikrintai susirungti dėl prezidento posto, neturi.
„Ką mes turime? Artūrą Žukauską? Apie jį galima kalbėti kaip apie stiprėjantį politiką, bet jis per mažai matomas. Apskritai kol kas apie rimtus kandidatus prezidento rinkimuose šioje partijoje kalbėti sunku. Aišku, galėtų koks atstovas dalyvauti, surinktų 5 procentų palaikymą, bet tokio kandidato, kuris patektų į antrą turą ar į trejetuką, nelabai yra. Jei kalbėtume apie kandidatų auginimą, tai ši partija galėtų auginti kandidatus ne artėjantiems, bet dar kitiems prezidento rinkimams, nes vis dėlto ateinančiuose rinkimuose natūraliai ir amžius partijos politikams gali kišti koją“, – kalbėjo politologė.
I. Petronytė-Urbonavičienė neatmetė galimybės, kad Laisvės partija galėtų kandidatu į prezidentus kelti Vilniaus merą Remigijų Šimašių. Tačiau, politologės manymu, vargu, ar šiam politikui rinkimuose nusišypsotų sėkmė.
„Šimašius yra politikas, turintis politinio svorio, jis yra žinomas, jam tas jo svoris kaip ir leistų kandidatuoti į prezidentus. Bet visuomenės požiūris į jį, skandalai, jo sprendimas nekandidatuoti į Vilniaus merus, tarsi traukimasis iš aktyvios politikos nėra dėkingi. Skandalų šleifas gali kiek sumažėti, bet tada reikia kokių nors komunikacinių sprendimų, tai yra gerų žinučių, stipriųjų pusių išryškinimo, bet, nekandidatuojant į merus, tą daryti itin sunku“, – svarstė I. Petronytė-Urbonavičienė.
O štai kitas valdančiosios koalicijos partneris, Liberalų sąjūdis, politologės nuomone, turi aiškią lyderę, kuri galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose. I. Petronytės-Urbonavičienės teigimu, Seimo pirmininkė ir partijos vadovė V. Čmilytė-Nielsen turi ne vieną savybę, kuri, tikėtina, rinkėjus sužavėtų.
„Viena vertus, V. Čmilytei-Nielsen buvimas valdančiojoje koalicijoje nepadeda, bet, iš kitos pusės, ji turi gerą savybę – į visus skandalus ar nemalonias situacijas moka adekvačiai reaguoti. V. Čmilytės-Nielsen gebėjimas pačiai neįsivelti į skandalus, o jų fone pasirodyti solidžiai ir ramiai tvirtina jos pozicijas.
Anksčiau ją matėme kaip nepatyrusią politikę, o dabar matome, kad iš tikrųjų ji jau kaupia patirtį, stiprina pozicijas visuomenės akyse. Be to, Seimo pirmininkės pozicija suteikia gerą padėtį komunikaciniu aspektu, nes prieš prezidento rinkimus tokios pareigos duoda daug eterio, matomumo, galimybių pasirodyti, kartu ir galimybę kalbėti apie savo darbus, sprendimus“, – komentavo politologė.
I. Petronytė-Urbonavičienė, paklausta, ar V. Čmilytė-Nielsen, jei dalyvautų prezidento rinkimuose, galėtų sulaukti ne tik konservatorių, bet ir Laisvės partijos paramos, tokiu scenarijumi vis dėlto abejojo. Jos įsitikinimu, labiau tikėtina, jog Laisvės partija vis tiek siektų kelti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose, nors ir suvokdama, kad ši neturi daug šansų laimėti.
„Jei Laisvės partija nekeltų savo kandidato, galėtų remti ir Liberalų sąjūdžio kandidatą. Bet vis dėlto sakyčiau, kad mažai tikėtina, jog pirmame ture Laisvės partija remtų Liberalų sąjūdžio kandidatą į prezidentus. Turėdamas omeny šių partijų istoriją, išsiskyrimo momentą, vidinę trintį, manau, kad, siekiant didinti savo žinomumą, politikų matomumą, Laisvės partijai apsimokėtų kelti savo kandidatą, net jei tas kandidatas į prezidentus didelių šansų ir neturėtų“, – dėstė pašnekovė.
