„Aš tenoriu grįžti į normalų gyvenimą ir būti saugi“, – portalui LRT.lt sako penkiolikmetė Emilija, kuriai tėvai neleidžia pasiskiepyti nuo koronaviruso. Anot jos, jei būtų tokia galimybė, pasiskiepytų ir prieš tėvų valią. LRT.lt pašnekovai sako, kad tokie atvejai, kai išsiskiria tėvų ir vaikų nuomonės, nėra dažni, o nesutikimas paskiepyti vaiko nėra jo teisių pažeidimas.
Portalas LRT.lt primena, kad savarankiškai priimti sprendimą dėl vakcinos gali vyresni nei 16 metų žmonės. Tuo metu jaunesniems reikalingas tėvų sutikimas – be jo vaikas negali būti paskiepytas.
Penkiolikmetė nori apsaugoti save ir kitus
„Man yra 15 metų ir manęs tėvai nenori skiepyti. Aš pati nueičiau ir padaryčiau tai savarankiškai, bet įstatymai to neleidžia. Kodėl aš turėčiau kentėti ir sėdėti įkalinta namuose vietoje to, kad džiaugčiausi savo jaunyste ir būčiau saugi?
Kodėl negalima pasiskiepyti savarankiškai nuo 14 ar 15 metų, jeigu tėvai abejoja skiepų nauda ir nenori skiepyti savo atžalų? Nes būtent jie turi užregistruoti vaiką ir su juo atvykti į pasirinktą skiepijimo vietą. Aš tenoriu grįžti į normalų gyvenimą ir būti saugi“, – laiške portalui LRT.lt pasakoja Emilija.
Anot penkiolikmetės, pasiskiepyti nuo koronaviruso norėtų ir siekdama apsaugoti save ir kitus. Tiesa, priduria mergaitė, kiti šeimos nariai yra pasiskiepiję, tėvams dvejonių kilo tik dėl jos.
„Mano tėvai pasiskiepiję du kartus, seneliai ir kiti giminaičiai – tris kartus. Visi aplinkui irgi skiepijasi. Aš vienintelė giminėje nepasiskiepijusi ir nekaip jaučiuosi, nes visi sveiki ir saugosi ir yra už skiepus, bet manęs nenorėjo skiepyti. (...) Pagrindinis mano tėvų argumentas buvo toks, kad aš jauna ir man visas gyvenimas prieš akis ir skiepai nėra iki galo ištirti“, – teigia Emilija.
Kadangi Emilija susirgo COVID-19, ji galės gauti galimybių pasą, tačiau, pabrėžia ji, kitu atveju gyvenimas būtų stipriai apribotas.
„Aš negalėčiau nueiti į parduotuvę, į kino teatrą, į kavinę. Niekur. Ir atrodo, kad šios vietos tik pinigams skirtos leisti, bet, kai pagalvoji, tai būdamas tarp žmonių tu socializuojasi. Po ilgo karantino vėl negalėti niekur išeiti vien dėl to, kad tėvai nenorėjo skiepyti, yra labai neteisinga“, – argumentuoja penkiolikmetė.
Emilija taip pat pažymi, kad, jei turėtų tokią galimybę, pasiskiepytų ir prieš tėvų valią.
Žvirdauskas: tai pavieniai atvejai
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas sako, kad jam teko girdėti tokių atvejų, kai tėvai pasisako prieš, o vaikai norėtų skiepytis nuo COVID-19.
„Tai daugiau pavieniai atvejai. Būna ir jaunesnių mokinių, kurie išsako nuomonę, kad norėtų pasiskiepyti, bet tėvai turi kitokią nuomonę. Jie sako: „Mano bendraklasiai yra pasiskiepiję ir aš norėčiau, bet mano tėvai turi kitokią nuomonę ir aš tam paklūstu“.
Tai nėra masinis reiškinys, bet išgirstu tokių atvejų. Žinoma, mes turime gerbti įstatymus: tėvai ir teisėti globėjai priima tokius sprendimus. Bet, žinoma, geriausia, kai šeimoje yra tariamasi. Taip būtų idealu“, – kalba D. Žvirdauskas.
Jis pabrėžia besidžiaugiąs, kad vaikai, paaugliai supranta turį teisę išsakyti savo poziciją.
„Kitą kartą paklausai, kaip kalba penktokas. Gražu klausyti. Kalba argumentuočiau nei kad suaugusieji. Tokį reiškinį aš, kaip mokyklos vadovas, pastebiu seniai ir tai mane labai džiugina galvojant bendrai apie Lietuvos valstybės ateitį“, – kalba direktorius.
D. Žvirdauskas sako, kad pasitaiko, kai tėvų ir vaikų nuomonės išsiskiria ir dėl testavimo.
„Konfliktų, bent jau mūsų mokykloje, nekyla, bet pasitaiko, kad nesutampa nuomonės. Vaikai sako: norėčiau testuotis, bet tėvai nesutinka, tai ir nedarau to. Bet tėvų nuomonės keičiasi, kai virusas įsisuka į vieną kitą klasę. Vieni tėvai sutinka vaikus testuoti papildomai, o kiti atsisako“, – pasakoja D. Žvirdauskas.
Vaiko teisių pažeidimo nėra
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pastebi, kad iki šiol į tarnybą dėl galimo jo teisių pažeidimo, kai tėvai neleidžia skiepytis, nesikreipė nė vienas vaikas.
Kaip LRT.lt sako I. Skuodienė, kiekvienas vaikas turi teisę į gydymo paslaugas ir ligų prevenciją, jam tai garantuoja ir apmoka valstybė. Įstatymuose numatyta, kad vaikui iki 16 metų gydymo paslaugos teikiamos su jo įstatyminių atstovų (tėvų ar globėjų) sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus.
„Jau nuo 16 metų jaunuolis gali savarankiškai vertinti savo sveikatos būklę bei turi teisę savarankiškai kreiptis į gydymo įstaigą ir spręsti dėl jam reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, t. y. vaikas nuo 16 metų gali pats, be tėvų sutikimo ar palydėjimo, kreiptis į gydymo įstaigą ar skiepijimo punktą ir būti paskiepytas“, – komentuoja tarnybos vadovė.
Pasak jos, geriausia, kai sprendimą dėl vaikų iki 16 metų skiepijimo priima abu tėvai, aptarę šį klausimą kartu su vaiku ir išklausę jo nuomonę, jei reikia, pasikonsultavę su gydytoju. Labai svarbu įvertinti ir bendrą vaiko sveikatos būklę, galimą kontaktavimą su kitais asmenimis, viruso plitimo galimybes, priduria I. Skuodienė.
„Jei tėvai, įvertinę visas aplinkybes ir geriausius savo vaiko interesus, priimtų sprendimą neskiepyti vaiko, tai nebūtų laikoma vaiko teisių pažeidimu. Lygiai taip pat kaip ir vaikų skiepijimas nėra laikomas vaiko teisių pažeidimu. Šiuo metu visas pasaulis išgyvena sudėtingą laiką, reikalaujantį susitelkimo ir kantrybės. Tad kviečiame šeimas kalbėtis ir ieškoti geriausių sprendimų kartu.
Jeigu nutiktų taip, kad iškiltų nesutarimų tarp paciento iki 16 metų ir jo tėvų ar globėjų, dėl gydymo spręsti galėtų gydytojų konsiliumas, atsižvelgiant į vaiko interesus“, – teigia tarnybos direktorė I. Skuodienė.
Kada paauglys gali pasiskiepyti be tėvų sutikimo?
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neturi informacijos apie atvejus, kad vaikai iki 16 metų būtų skiepijami be tėvų sutikimo. 16 metų ir vyresniems asmenims tėvų sutikimas nėra būtinas.
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato, kad nepilnamečiam pacientui iki 16 metų sveikatos priežiūra teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus.
Kaip paaiškina SAM atstovas Julijanas Gališanskis, įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad nepilnametis pacientas iki 16 metų, kuris, gydytojo pagrįsta nuomone, išreikšta medicinos dokumentuose, gali pats teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
„Taigi pagal įstatymo 14 straipsnio 3 dalį nepilnametis pacientas iki 16 metų turėtų kreiptis į gydytoją, kad šis nustatytų, ar nepilnametis gali pats teisingai vertinti savo sveikatos būklę, ir, jei taip, įrašytų tai į paciento medicinos dokumentus.
Tik esant tokiai gydytojo išvadai nepilnametis pacientas iki 16 metų turi teisę savarankiškai (be atstovų sutikimo) kreiptis ir spręsti dėl jam reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (išskyrus įstatymų nustatytus atvejus)“, – paaiškina SAM atstovas.
LRT.lt primena, kad gruodžio pabaigoje grupė Seimo narių pasiūlė nuo 16 iki 18 metų kelti amžiaus ribą, kada jaunuoliai gali savarankiškai, be tėvų ar globėjų sutikimo, kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, taip pat imunoprofilaktikos.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas šiuo metu numato, kad pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.
Grupė Seimo narių, daugiausiai „valstiečiai“, siūlo nustatyti, kad ši riba būtų 18 metų. Tarp projekto teikėjų – „valstiečiai“ Ligita Girskienė, Arvydas Nekrošius, Dainius Kepenis, Dainius Gaižauskas, „darbietis“ Aidas Gedvilas, socialdemokratų frakcijos atstovė Vilija Targamadzė ir kiti.
