Lietuvoje

2021.12.07 12:45

Seimas pratęsė nepaprastąją padėtį iki sausio 15 dienos: teisinis režimas kol kas galios tik pasienyje su Baltarusija

atnaujinta 18.15
Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.12.07 12:45

Seimas antradienį pritarė Vyriausybės siūlymui pratęsti nepaprastosios padėties teisinį režimą pasienyje su Baltarusija. Iš pradžių ministrų kabinetas siūlė šį režimą įvesti ir pasienyje su Lenkija, tačiau vėliau, po konsultacijų su Seimo frakcijomis, nutarta šios iniciatyvos atsisakyti ir siūlyti pratęsti teisinį režimą tik pasienyje su Baltarusija.

Už nutarimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo balsavo 102 Seimo nariai, prieštaraujančių ar susilaikiusių nebuvo.

Dar daugiau negu mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį siūlyta, nemažėjant įtampai dėl neteisėtos migracijos iš Baltarusijos pusės.

Nepaprastoji padėtis pratęsta iki 2022 metų sausio 15 dienos 24 valandos.

Nutarime, kuriam pritarė Seimas, nurodoma, kad nepaprastoji padėtis galios visuose pasienio ruožuose prie Lietuvos sienos su Baltarusija, 5 kilometrus į valstybės gilumą nuo pasienio ruožo.

Nepaprastosios padėties teisinis režimas pratęstas ir neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietose (Užsieniečių registracijos centro Pabradėje teritorijoje, Medininkų užsieniečių registracijos centro teritorijoje ir Kybartų užsieniečių registracijos centro teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje ir šalia jo įrengtoje teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centro Naujininkų pabėgėlių stovykloje), tačiau minėto režimo galiojimas nepratęstas 200 metrų teritorijose aplink šias vietas.

Numatoma, kad neteisėtai į Lietuvą patekusiems ir užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems neteisėtiems migrantams bus ir toliau ribojama teisė gauti ir skleisti informaciją, susirašinėti, vykdyti pokalbius telefonu ir kitaip susižinoti naudojant prieigą prie mobiliojo ir interneto ryšio, prireikus apribojant galimybę naudotis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai toks asmuo naudodamasis šiomis priemonėmis kreipiasi į valstybės institucijas ir įstaigas, taip pat teisinės pagalbos ar į tarptautines organizacijas. Taip pat neteisėtiems migrantams bus draudžiama palikti apgyvendinimo vietų teritorijas, išskyrus išimtinius Valstybės sienos apsaugos tarnybos nustatytus atvejus.

Nutarimu nuspręsta palikti iki šiol veikiančius ribojimus patekti asmenims į nepaprastosios padėties zoną Lietuvos pasienyje su Baltarusija, išskyrus kai kurias išimtis, draudžiama čia rengti susirinkimus.

Kartu nutarta praplėsti nepaprastųjų priemonių naudojimą, tai yra atgrasančius veiksmus, psichinę prievartą, o kritiniu atveju, jei aktyviais veiksmais ar turimais daiktais asmenys kelia pavojų pareigūnų ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, – ir proporcingą fizinę prievartą. Šiuos veiksmus, kaip numatoma nutarime, galima bus taikyti ne tik kai siena kertama ar ją ketinama kirsti tam neskirtose vietose, bet ir tam skirtose vietose, t. y. pasienio kontrolės punktuose.

Šiuo metu nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija įvesta iki gruodžio 9 d.

Kėlė klausimų dėl apgręžimo politikos

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas, parlamente diskutuojant dėl nepaprastosios padėties pratęsimo, tikino suprantantis, kad nepaprastoji padėtis turėtų būti pratęsta, tačiau kartu perspėjo, kad, jo manymu, deja, pasienyje ir toliau nebus kitų institucijų ar organizacijų atstovų, kurie galės stebėti migrantų apgręžimo veiksmus.

„Pareigūnas ir VSAT (Valstybės sienos apsaugos tarnyba – LRT.lt) išlieka vieninteliais liudininkais pasienyje ir joks kitas žmogus ten, tame procese, fiziškai negali dalyvauti, kai vykdomas, pavyzdžiui, keturių vaikų išstūmimas naktį į mišką“, – teigė T. Tomilinas.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius klausė, kaip toliau bus vykdoma migrantų apgręžimo politika.

„Šią savaitę planuojami dideli šalčiai, šaltis sieks turbūt 20 laipsnių. Kaip bus vykdoma apgręžimo politika? [...] Kaip bus elgiamasi su apgręžiamais asmenimis?“ – teiravosi „darbiečių“ atstovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė tikinti, kad sniegas ir šaltis atbaidys migrantus nuo bandymų neteisėtai kirsti sieną.

„Apgręžimo, arba, tiksliau sakant, neįleidimo, praktika taikoma tokia, kokia buvo taikoma vakar ir užvakar. Pastarosiomis dienomis matome mažesnius žmonių srautus, mažiau bandymų nelegaliai kirsti sieną, tai reikia manyti, kad oro sąlygos, kurios yra nepalankios, sniegas veikia ir žmonių pasirinkimus bandyti tą sieną nelegaliai kirsti“, – komentavo ministrė pirmininkė.

Kitas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas priminė, kad Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra yra išreiškusi susirūpinimą dėl migrantų apgręžimo politikos, dėl jų sulaikymo ir apgyvendinimo sąlygų. Jis ragino nepamiršti šių pastabų, atsižvelgti į žmogaus teises, saugant sieną.

„Tai leidžia manyti, kad Lietuva gali būti vertinama kaip pažeidžianti Jungtinių Tautų konvencijas, kurios reguliuoja pabėgėlių teises“, – perspėjo V. Bakas.

Parlamentaras neslėpė, kad jam abejonių kelia Vyriausybės gebėjimas tinkamai vykdyti migrantų apgręžimo prie sienos veiksmus.

„Žmogaus teisės turi būti saugomos, negalima nustumti vaiko aštuonių laipsnių šaltyje į mišką, negalima nepamaitinti žmogaus, kurio gyvybei gresia pavojus. Tokie veiksmai nepateisinami jokiomis aplinkybėmis, net karo metu“, – kalbėjo V. Bakas.

JT susirūpinimas dėl Lietuvos taikomos politikos

Jungtinių Tautų komitetas išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos taikomos apgręžimo politikos ir dėl į Lietuvą jau patekusiųjų sulaikymo be teismo sprendimo. Tarp pateiktų rekomendacijų – siūlymas, kad ir galiojant nepaprastajai padėčiai būtų užtikrinta reali galimybė pateikti prieglobsčio prašymą.

„Tai reiškia, kad valstybė, norėdama tinkamai įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal JT konvenciją prieš kankinimus, turėtų turėtų įgyvendinti šias komiteto rekomendacijas“, – LRT TELEVIZIJAI sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė Mėta Adutavičiūtė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Alytaus ligoninės COVID-19 skyrius
COVID-19 TRUMPAI
Gabrielius Landsbergis
2022.01.24 18:31

Landsbergis: mūšis dėl Europos vyks Ukrainoje

atnaujinta 20.05