Nuo 2024-ųjų norintieji įstoti į aukštąją mokyklą turės būti išlaikę tris valstybinius egzaminus – lietuvių kalbos, matematikos ir vieną pasirenkamąjį. Švietimo ekspertai Seimo priimtus sprendimus sveikina, tačiau Studentų atstovybė sako – pirmiausia reikalinga bendrojo ugdymo pertvarka.
Tam, kad įstotų į universitetą, nors ir į mokamą vietą, abiturientai ligi šiol privalėjo išlaikyti bent vieną valstybinį brandos egzaminą. Tačiau Seimas pritarė pokyčiams – nuo 2024 metų norintieji studijuoti aukštojoje mokykloje turės išlaikyti bent tris valstybinius egzaminus – lietuvių kalbos, matematikos ir vieną pasirenkamą. Tai galios stojantiesiems ir į valstybės finansuojamas, ir į nefinansuojamas vietas.
„Aukštasis mokslas ir apskritai mokslas pakylėtas į kitą lygmenį, tai nuo 2024 metų bus suvienodinti visi reikalavimai stojantiesiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Norintys į universitetą stoti abiturientai tris egzaminus privalės išlaikyti taip, kad jų vidurkis siektų 36 balus iš 100. Stojantieji į kolegijas – pasiekti minimalią egzamino išlaikymo ribą – 18 balų iš 100.
„Užima darbo vietas, kuriose aukštasis išsilavinimas yra būtinas, taigi, mes matom, kad iš tikro mūsų studijų kokybė šlubuoja“, – sako Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
Diskusijų keliantis matematikos egzaminas stojant į aukštąsias mokyklas nebus privalomas tik stojantiesiems į menų studijas.
„Turbūt būtų keista, kad stojantis į aukštąjį mokslą žmogus, jaunas žmogus, būtų neišlaikęs matematikos egzamino arba, tarkim, stojant į universitetą, 36 procentai iš 100 tikrai nėra daug“, – kalba J. Šiugždinienė.
Profesorė Vilija Targamadzė sako, kad reiktų peržiūrėti matematikos programą ir valstybinius brandos egzaminus.
„Pernykščiai valstybiniai brandos egzaminai, aš turiu omeny matematikos specialistų nuomonę, buvo labai pamažinta kartelė, o prieš tai buvo padidinta kartelė, todėl daugiau neišlaikė. Taip kad reikėtų labai susitarti, kas gi indikuoja valstybinius matematikos brandos egzaminus“, – teigia V. Targamadzė.
Pasak švietimo ekspertų, sprendimas dėl privalomų egzaminų stojant į aukštąsias mokyklas buvo seniai reikalingas.
„Dabar šitas sprendimas, aš manau, atsijos dalį abiturientų, tie, kurie būdavo nepajėgūs studijuoti universitetuose ir labai dažnai nubyrėdavo jau per pirmą sesiją, tai jie tiesiog turės galimybę išlaikę egzaminus šiek tiek žemesniais balais nueiti į kolegijas“, – sako žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Deja, Lietuvos studentų sąjungą pokyčiais nesidžiaugia. Sako, nebuvo atsižvelgta į išsakytas pastabas.
„Reikia orientuotis pirmiausia į bendrojo ugdymo pertvarką, kelti brandos atestato reikalavimus, taip pat atlaisvinti stojimo reikalavimus taip, kad aukštosios mokyklos galėtų skirti daugiau dėmesio ir laisvės sprendžiant, kokie studentai gali studijuoti, ir apskritai, mes šiuo metu neturime jokio alternatyvaus kelio“, – sako Studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas.
Seimas taip pat pritarė aukštųjų mokyklų skatinimui už studijų kokybę.
